Spaudos konferencijos pradžioje LKL generalinė direktorė Rasa Liuimienė išdėstė visą „Gargždų“ bankroto situaciją ir kaip buvo mėginama klubą išgelbėti, darbuojantis kartu su lygos teisiniais partneriais, „Cobalt“.
„Situacija visiems žinoma. Praeitą ketvirtadienį LKL sulaukė „Gargždų“ klubo vadovo pranešimo, kad klubas traukiasi iš „Betsafe-LKL“ čempionato dėl sunkios finansinės situacijos ir kad ketina pradėti bankroto procedūras. Šis pranešimas lygą pasiekė darbo dienos pabaigoje. Lygiai taip pat jis pribloškė mus, kaip ir kiekvieną krepšinio aistruolį. Pribloškė tuo, kad buvo daromi tam tikri žingsniai iki to laiko, buvo bendraujama su klubo vadovais ir (Klaipėdos rajono) savivaldybe. Buvo žinoma, kad situacija sudėtinga, bet ji nebuvo kritinė.
Tą patį vakarą sulaukėme iš klubo vidaus, komandos, trenerių ir žaidėjų, raštą. Jis atkeliavo maždaug po valandos po klubo pareiškimo. Tai buvo pirma oficiali tiesioginė informacija iš komandos vidaus, kuri pasiekė lygą, kad komandos žaidėjams ir treneriams yra vėluojama vykdyti įsipareigojimus. Man belieka apgailestauti, kad tos informacijos neturėjome anksčiau, nors ji viešojoje erdvėje ir sklandė. Paprastai tokiais atvejais lyga irgi turėtų žinoti šią informaciją. Kaip ir minėjau, nei iš žaidėjų, nei iš trenerių, nei iš agentų lyga negavo informacijos, kad situacija tokia bloga.
Tą patį vakarą nenuleidome rankų, pradėjome dėlioti veiksmų planą ir vertinti, ar įmanoma išgelbėti „Gargždų“ klubą. Situacija buvo sudėtinga, bet nenuleidome rankų ir vertinome, kokie sprendimai galėtų būti ir kas būtų tie fiziniai ar juridiniai asmenys, nuo kurių tiesiogiai priklausytų galutinis komandos likimas. LKL valdyba neturi tokių įgaliojimų.
Penktadienį asmeniškai įdėjau daug pastangų, kad visas suinteresuotas šalis pavyktų susodinti prie derybų stalo. Tas susitikimas vyko pirmadienį popiet. Asmeniškai palaikiau ryšį su treneriu Laimonu Eglinsku. Esu dėkinga, kad jis kalbėjo su žaidėjais, perdavė informaciją, kad ieškome sprendimų, kaip komandą išgelbėti. Pirmadienį, kaip ir buvo pranešime informuota, dalyvavo daug teisininkų, kurie atstovavo visoms šalims. Ėmėmės iniciatyvos ieškant sprendimų, juos pavyko rasti.
Pirmadienį vakare pakankamai viltingai mūsų veiksmų planas buvo apsibrėžtas. Jis priklausė nuo kiekvieno komponento, kiekvienos sudedamosios dalies. Du žingsniai buvo įgyvendinti, bet trečiam žingsniui, vienai iš šalių įvertinus situaciją, pritrūko pasiryžimo, galbūt buvo vidinių teisinių klausimų. Antradienį susirinkus buvo konstatuota, kad derybos žlunga ir grįžtame prie situacijos, kuri buvo ketvirtadienį.
Jautri situacija, ypač žaidėjų, komandos trenerių, žmonių, kurie tikėjo šia komanda, atžvilgiu. Labai gaila, kad nepavyko to gelbėjimo plano įgyvendinti, ypač vertinant sumas, kurios buvo viešojoje erdvėje publikuotos. Tai nėra kritinės sumos, dėl kurių klubas negalėtų tęsti veiklos. Galbūt kažkuriame etape buvo pasirinktas ne tas sprendimo modelis. Nuo liepos bendravome su savivaldybe ir klubo vadovais. Žinojome, kad ketinama klubo dalis pasidalinti, perduoti, bet kiekvieną mėnesį išgirsdavome atsakymus, kad gal ne šį mėnesį, gal kitą, ir priėjome prie situacijos, kuri yra dabar“, – kalbėjo R. Liuimienė.
Paklausta, apie tai, ar ši situacija susiklostė dėl neprofesionalios klubo vadybos, viena lygos vadovių tokios versijos neatmetė.
„Matyt, kad dalis tiesos tame yra. Kaip ir daug kas svarsto, ar 12 komandų yra tas optimalus skaičius, ar jis turėtų būti mažesnis. Mano ir lygos prezidento nuomone, įmanoma dirbti su 12 komandų, bet visgi komandų, ateinančių iš NKL, vadybinis lygis ir suvokimas, matyt, kartais neatitinka LKL lygio.
Nors ir pačioje LKL tikruose klubuose tam tikrų spragų arba taisytinų dalykų yra, ką mes ir patys akcentuojame. Dėl ko organizuojame lygos projektus, prijungiame jaunus žmones į savo akademiją. Matome, kad klubai įtraukia akademikus, kurie lieka ten dirbti. Yra klubų, kur vadyba nešlubuoja ir su finansais viskas gerai. Organizacijos yra „gyvi organizmai“ ir ne viskas yra tobula. Matyt, atsakomybės kažkur trūko“, – svarstė R. Liuimienė.
LKL vykdomasis direktorius Justinas Liaudinskas savo ruožtu pakomentavo, kokią žalą lygai ir jos prestižui atnešė „Gargždų“ bankrotas.
„Tą žalą mes kol kas viduje tik matuojame, nėra apčiuopiamų svertų, kuriuos galime įvardinti finansine išraiška. Panašu, kad to neturėsime. Čia labiau yra tvarkaraščio ir rungtynių kiekio išpildymo klausimai. Turime tam gerus svertus išspręsti šį klausimą. Kalbant apie reputacinę žalą, jokiai susijusiai šaliai neprideda prestižo, bet precedentai nėra kažkoks kurpalius, pagal kurį vertiname situaciją. Tai liūdna, apmaudi, piktas emocijas kelianti situacija.
Tikrai yra daug trečiųjų, susijusių šalių, kurios nukenčia. Tai yra visas krepšinio mechanizmas, pradedant treneriais ir žaidėjais, kurių gaila labiausiai. Norime pasikviesti ne tik pajėgius lietuvius, bet ir legionierius, tad žala yra padaryta. Bet situacija yra gyva. Tikime, kad ši kritinė situacija augins ir organizacijas, ir procesus. Turint omenyje licencijavimo procesą, jame yra tobulintinų dalykų. Ši situacija leidžia pažvelgti į procesą kritiškai, ką darome sezoną iš sezono. Vis tobuliname tvarką“, – sakė J. Liaudinskas.
Spaudos konferencijoje taip pat buvo aptarta ir licencijavimo tvarka, kilsiantys minimalaus 800 tūkstančių eurų biudžeto reikalavimai, Jonavos „CBet“ pastarojo meto komplektacijos situacija, išliekantis tikslas lygoje turėti 12 komandų ir kiti klausimai.
„12 vieta dabar yra laisva. Mūsų siekis, kad kitais metais LKL čempionatas startuotų su 12 komandų. Į šią vietą pretenduoja visos NKL komandos, kurios kovoja dėl aukščiausių vietų.
Mūsų siekis vis tik yra tas, kad nebūtume uždara lyga ir kad krepšinio geografija Lietuvoje plėstųsi, todėl ir kalbame apie tas 12 komandų bei darome kai kurias išlygas ir išimtis klubams, ateinantiems iš NKL. Mes galvojame, kad tai yra teigiamas postūmis krepšinio vystyme ir sporto bei infrastruktūros galimybių plėtimui tuose regionuose. Manome, kad šis kelias yra teisingas. O kokie galėtų būti saugikliai toms rizikoms, kurias prisiimame, tikrai yra sunku pasakyti“, – teigė R. Liuimienė.