Geriausias Europoje? Dar ne šiemet

Antrus metus Karaliaus taurės turnyrą organizavę LKL vadovai sugebėjo pranokti savo pirmąjį blyną – įspūdingi garso ir šviesų efektai, sirgalius išjudinę muzikos pasirodymai ir žaidimų gausa, žiūrovams leidusi laimėti tiek atostogas tolimuose kraštuose, tiek piniginius prizus.

Visgi kai prieš renginį pareiškiama, kad jis bus geriausias Europoje, nenoromis imi žvalgytis mažų „kliurkų“. Pirmąją šventės dieną, šeštadienį, tokių buvo kelios: nesusikalbėjimas vykdant žaidimą pertraukėlės metu, kiek sustreikavęs marškinėlius šaudantis aparatas ir ant parketo atliktą interviu su žaidėju užgožęs atlikėjo pasirodymas.

Atrodė, kad kartelę itin aukštai išsikėlę organizatoriai slystelėjo menkiausiose vietose – net tas pats Ž. Surintas, pamatęs, kad ne viskas vyksta pagal scenarijų, nenustygo vietoje.

„Jis – viso renginio organizatorius, gerai žinantis kiekvieną detalę, tai galbūt kažkas ir buvo ne taip. Bet aš to nepastebiu, nes aš tik labiau kaip figūra esu – visą darbą nudirba jie. Bet jeigu aš to nemačiau, tai manau, kad ir žiūrovai nematė“, – nesikrimto R. Milašius.

Nors iki NBA rungtynių pertraukėlių metu atliekamo šou – dar tolokai (panašu, kad lygiuojamasi į tai), tačiau prieš finalą atliktas komandų pristatymas nė kiek nenusileido Lietuvos pop-muzikos žvaigždžių koncertams.

„Šis renginys tikrai populiarėja, bet kad jis būtų žinomas didžiuliu mastu, reikia kokių 3-4 metų, – pabrėžė R. Milašius. – Tačiau nors daugelis žiūri į komercinę pusę, aš žvelgiu ir į krepšinio.“

Noras išsipildė su kaupu

Didesnę intrigą į ketvirtfinalius įnešti norėję LKL vadovai veikiausiai ir patys nesitikėjo, kad jų troškimas išsipildys su tokiu kaupu: finalo ketverto nepasiekė nei 2016-ųjų čempionai, nei bronzos medalininkai.

Nusprendus imtis naujo formato, prieš KMT turnyrą buvo ištraukti burtai, kurie į vieną ketvirtfinalio porą suvedė Kauno „Žalgirį“ ir Klaipėdos „Neptūną“ bei Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir Utenos „Juventus“ klubus.

Žalgiriečiai su nukraujavusiais klaipėdiečiais susitvarkė gana lengvai, o „Lietuvos rytas“ sensacingai krito Utenoje. Nors naujas formatas padėjo į ketvirtfinalius pritraukti daugiau nei dvigubai žiūrovų, tačiau dviejų galingų šalies komandų iškritimas kainavo bilietus į pusfinalio mūšius.

Tiesa, sekmadienio skaičiais renginys Kaune ir vėl pranoko Vilniuje surengtą turnyrą: tiek mažajame, tiek didžiajame finale susirinko daugiau žiūrovų nei pernai. Ir nors daugelis po Antano Sireikos auklėtinių pergalės prieš „Lietuvos rytą“ galvojo, kad šios rungtynės sugadino ilgai lauktą šventės kulminaciją su amžinų varžovų kaktomuša, tačiau viskas pasisuko netgi įdomesne linkme.

Žiūrovų lankomumas KMT turnyre:

KetvirtfinaliaiPusfinaliaiFinalai
2016 metai2900775011300
2017 metai6974629812812

Į „Žalgirio“ areną susirinkę daugiau nei 9 tūkst. sirgalių reginiu nusivilti neturėjo – daugkartiniams Lietuvos čempionais iššūkį metė vienintelė iki šiol juos vietiniame fronte nugalėjusi (dukart) „Lietkabelio“ komanda.

Techninės, nesportinės pražangos, per kraštus besiveržusios emocijos, kova aikštėje dėl kiekvieno centimetro ir šeimininkų pergalės triumfas. Krepšinio savaitgalis buvo vainikuotas tikromis fanfaromis.

„Šventė tikrai buvo puiki. Kai vyksta vienerios rungtynės, sunku kažką nuspėti, nes LKL per pastaruosius keletą metų vis kelia aukštyn kartelę. Dabar turime daugiau gerų ir apylygių komandų, todėl galbūt ir žmonės su laiku supras, kad baigėsi dviejų komandų dominavimas“, – krepšiniu nenusivylė LKL vadovas.

Bet ar šis naujasis formatas prigis ilgam?

„Kai pernai ketvirtfinalius žaisti pradėjome penktadienį nuo pietų, supratome, kad padarėme klaidą, nes darbo laiku žmonės tikrai neateis į krepšinį. Šiais metais bandėme ieškoti naujų variantų, tačiau atsirado priekaištų, kad dingsta sportinis principas, nors prieš metus vykusiame valdybos posėdyje balsų dauguma 6:4 perėjome prie naujo formato. Dėl ateities dar kalbėsimės su klubais, tačiau norime vieną kartą galutinai užtvirtinti formatą“, – aiškino R. Milašius.

Nebeliks konkursų?

Visgi pokyčių kitais metais turnyre tikrai gali įvykti. Ir gana rimtų. LKL perėmus LKF taurės varžybų organizavimą, Karaliaus Mindaugo taurėje matėme ir „Žvaigždžių dienos“ bruožų – tai rengiami „Oro karaliaus“ ir „Snaiperio“ konkursai. Tačiau juose jau antrus metus iš eilės žiūrovai neišvydo pačių geriausių krepšininkų.

Dėl medalių kovojantys klubai į taikliausio metiko konkursą delegavo savo jaunimą, todėl jo nugalėtoju tapo ne Artūras Milaknis, Jimmy Baronas ar Rokas Giedraitis, o 37-erių veteranas Arvydas Čepulis.

Tuo metu prieš pat dėjimų konkursą savo paraiškas atsiėmė traumas patyrę Drew Gordonas ir Isaiah Hartensteinas, todėl pamatę jaunųjų Martyno Echodo, Ryčio Pipiro ir Donato Tarolio pavardes, nei sirgaliai, nei žurnalistai nieko per daug nesitikėjo.

Tačiau renginys pranoko daugelio lūkesčius – per krepšininkus skrajojęs „Juventus“ kanadietis Aaronas Bestas buvo arti trofėjaus. Visgi jį vėl nugvelbė profesionalus dėjimų meistras. Pernai tai padarė lenkas Rafalas Lipinskis, o šiemet – 175 cm ūgio šoklusis Gediminas Žitlinskas.

Kai konkursą, kuris turėtų būti pats įdomiausias žiūrovams, gelbėja kviestiniai svečiai, kyla klausimas: galbūt dviejų švenčių sujungimas į vieną nėra pati geriausia idėja?

„Klubai, kurie siekia rezultato, nenori duoti savo geriausių žaidėjų, tada turime problemą. Kai „Žvaigždžių dienoje“ būdavo kamuolių pasimėtymas, tai jie leisdavo varžytis savo geriausiems. Galvoju, kad visi atsisėsime ir rimtai apgalvosime bei priimsime sprendimą. Jeigu klaustumėte manęs, tai sakyčiau, kad reikėtų atsisakyti ir tritaškių, ir dėjimų konkursų“, – svarstė R. Milašius.

Jis po pirmojo KMT blyno 2016-aisiais didžiuodamasis pareiškė, kad dabar visi miestai eilėje išsirikiavę laukia savo galimybės organizuoti turnyrą. Buvo Vilnius, buvo Kaunas: kitais metais – Klaipėdos eilė?

„Negaliu dar pasakyti, kur kitais metais važiuosime, bet aš širdyje jaučiu, kad reikėtų jau prie jūros: uostamiesčio sirgaliai tikrai nusipelno šio renginio. Dar reikia tartis, bet pagal planą turėtume važiuoti į Klaipėdą“, – užsiminė LKL prezidentas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)