Po nesėkmės turnyro starte Lietuvos rinktinė penktadienį mėgino persigrupuoti ir pasirengti iššūkiams, kurių Kelne liko dar ne vienas.
Nors konkurencija su slovėnais lietuviams palaipsniui jau virsta principo reikalu, pirmasis pralaimėjimas neatrodė pernelyg prislėgęs komandą.
Treniruotė „Lanxess“ arenoje baigėsi tradiciniu juokelių gūsiu – metimų iš aikštės vidurio konkursu.
O pastarasis, savo ruožtu, antrą kartą iš eilės turėjo identišką atomazgą: neskelbiamo dydžio prizinis fondas, kurį suneša patys konkurso dalyviai, nukeliavo į M. Kuzminsko kišenę.
„Gal mane kažkiek lydi sėkmė. Pats esu azartiškas, mėgstu tokius žaidimus ir dažnai juos laimiu. Per karjerą buvo sezonų, kai visas vakarienes užsidirbdavau tokiu būdu. Tai – gera priemonė pasikelti nuotaiką, patraukti vieni kitus per dantį – čia juk visa esmė“, – sakė pats puolėjas.
Solidžią sportinę formą pastaruoju metu jis demonstruoja ne tik prie vidurio linijos.
Rungtynės su Slovėnija (85:92) M. Kuzminskui buvo vienos geriausių per ilgą karjerą nacionalinėje komandoje – 19 taškų pelnęs veteranas ketvirtadienį tapo rezultatyviausiu jos gretose.
Asmeninį pasirodymą 32-ejų vilnietis, kaip įprasta, stumia į antrą planą.
„Turbūt pirmą kartą šioje komandoje absoliučiai visi jaučiasi labai gerai. Normalu, kad vieniems konkrečios rungtynės susiklosto geriau, kitiems – blogiau. Tai nekeičia fakto, kad turime du aiškiai išreikštus lyderius Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį, o visi kiti esame pagalbininkai“, – komentavo M. Kuzminskas.
Vis dėlto nuostabą kelia faktas, jog tokią statistiką renka beveik visą kontrolinių dvikovų ciklą dėl traumos praleidęs ir apskritai nuo pat praėjusio vasario nerungtyniavęs žaidėjas.
Po to, kai dėl karo Ukrainoje paliko Sankt Peterburgo „Zenit“ (Rusija), jis sportavo tik individualiai. Stiprinti kūną padėjo buvęs lengvaatletis Martas Skrabulis, sporto salėje kompaniją palaikydavo brolis Saulius, pats 15 metų profesionaliai žaidęs krepšinį.
Metams bėgant M. Kuzminskas vis labiau įsisąmonino, kiek daug reiškia ir tokios treniruotės.
„Panašiai dirbau per pandemijos įkarštį, kai krepšinio gyvenimas buvo sustojęs. Ir paskui pastebėjau, kad kitas sezonas Krasnodaro „Lokomotiv“ komandoje man buvo vienas geriausių gyvenime. Taigi, panašias pertraukas tikrai galima išnaudoti tinkamai, tai duoda vaisių.
Galime pažiūrėti ir į NBA: beveik pusė lygos žaidėjų, kurių komandos nepatenka į atkrintamąsias, nerungtyniauja nuo balandžio iki rugsėjo. Vėliau pasimato, kas teisingai leido laiką, kas patobulėjo ir pasirūpino, kad traumos aplenktų ir leistų ilgai tęsti karjerą.
Bet iš kitos pusės, tokių pertraukų aš niekam nerekomenduoju ir nelinkiu – geriau vis tiek yra žaisti. Ir daryti kažkokių išvadų iš vienų rungtynių neverta“, – pasikartojo M. Kuzminskas.
Užtat visiems lietuviams vertėtų pasidaryti išvadas iš to, ką jis gali papasakoti apie pastaruosius tris Europos čempionatus.
2013 metais Jono Kazlausko treniruojama rinktinė pro pirmą etapą turėjo lįsti lyg pro adatos skylutę. Po dvejų metų ji jau laimėjo grupės varžybas, bet ir tuomet turėjo daug vargo grumdamasi su silpnesniais konkurentais.
Abiem atvejais kelionė nuvedė ant antro prizininkų pakylos laiptelio.
Tuo metu 2017-aisiais Dainiaus Adomaičio auklėtiniai skynė užtikrintas pergales grupių etape, bet iš tolesnės kovos iškrito jau aštuntfinalyje.
Ir nors apibūdinimas „vyriausias“ pačiam M. Kuzminskui, jo žodžiais, skamba baisiai, faktas lieka faktu – dabar vyresnių už save komandos draugų nebeturintis puolėjas visus tris kartus buvo rinktinės sudėtyje ir patyrė, koks permainingas būna parketas.
„Tiek 2013, tiek 2015 metais grupėje mes tikrai nežaidėme labai gerai. Čia ir yra čempionato specifika. Jei pradžioje nesiseka, svarbiausia išlikti vieningiems. Pamenu, surengdavome komandos susirinkimą, atvirai pasikalbėdavome, pagirdavome arba iškeikdavome vienas kitą. O paskui eidavome į aikštę kovoti už komandos draugus.
Kalbant apie šį čempionatą, nemanau, kad jau dabar atėjo kažkoks kritinis momentas. Vis tiek su slovėnais nežaidėme blogai, vienu metu jau turėjome rungtynes savo rankose. Nėra iš ko daryti tragedijos, nėra jokių panikos ženklų. Nesvarbu, laimi ar ne, grupėje po kiekvienų rungtynių reikia eiti vienodai iškėlus galvas – vis tiek lemiamos bus atkrintamosios varžybos“, – praėjus po finalinės sirenos užplūdusiam apmaudui, jau kur kas ramiau samprotavo M. Kuzminskas.
Vis dėlto nebūtų nieko sensacingo, jei jo minėta kritinė padėtis susiformuotų Kelne – tam prielaidų parūpino Europos čempionato burtai.
Jau pasimatavę su žemyno čempionais, dabar lietuviai stos prieš Tokijo olimpinius vicečempionus iš Prancūzijos. O dar po dienos laukia ir pilnų tribūnų bei nacionalinio herojaus Dirko Nowitzkio „Lanxess“ arenoje palaikomi vokiečiai.
M. Kuzminskas neslepia nesitikėjęs, jog pastarųjų akistata su prancūzais ketvirtadienį baigsis palankiai šeimininkams.
Kaip ir slovėnai, taip ir Vincento Collet auklėtiniai M. Kuzminskui – principiniai varžovai. Pralaimėjimą „mėlyniesiems“ 2014 metų pasaulio čempionato mūšyje dėl bronzos jis iki šiol vadina vienu skaudžiausių karjeroje.
M. Kuzminsko nuomone, prancūzams šįkart atsiliepia netektys – vasarą skirti poilsiui nusprendė Nicolas Batumas ir Nando de Colo, kurį lietuvis apskritai vadina vienu nepatogiausių varžovų.
„Bet prancūzai vis tiek yra vieni iš septynių stipriausių čempionato komandų“, – būsimų priešininkų jėgą pripažino pašnekovas.
Ar daugiausiai patirties turintis rinktinės žaidėjas rūpinasi, kad jaunesni tautiečiai būtų pasiruošę visokiems scenarijams ir nepamestų galvų, jei nesėkmės tęsis?
„Kadangi rinktinėje žaidžiu jau daug metų, galiu truputį padėti tiems, kuriems šis čempionatas – pirmas. Čia vis tiek visai kitokia specifika, negalima lyginti net ir su olimpinės atrankos turnyru: kitos emocijos, kitas dėmesys. Pats kiek įmanoma atsiriboju nuo viešosios erdvės, seku tik pagrindines naujienas, kad nepražiopsočiau kažko svarbaus. Tą rekomenduoju ir kitiems.
Nors jiems gal tų patarimų nelabai ir reikia. Tarkime, Rokas Jokubaitis – tokį sezoną sužaidė „Barcelona“ klube, su tokiomis žvaigždėmis. Ką jam ten ir bepasakysi, nebent galima padrąsinti. Pirmos rungtynės Rokui nebuvo pačios geriausios, bet tai – visiškai nesvarbu, nes gerai sužaidė Lukas Lekavičius, kuriam, savo ruožtu, tokių rungtynių labai reikėjo“, – dėstė ketvirtą Europos čempionatą karjeroje pradėjęs rinktinės atstovas.
Pačiam M. Kuzminskui geras žaidimas taip pat pravartus, mat jis į pirmenybes atvyko kaip vienintelis klubo vis dar neturintis Lietuvos krepšininkas. Tad Europos čempionatas jam – ir galimybė užsitarnauti dosnesnę sutartį, kuria kol kas naudojasi vykusiai.
Tiesa, pats žaidėjas dabar gailisi, jog neįvertino prieš kelis mėnesius gautų pasiūlymų – sekę vėliau jau buvo prastesni.
„Kai kurie vasaros pradžioje priimti sprendimai nebuvo teisingi. Vis dėlto norėtųsi būti ramiam dėl ateities. Kita vertus, nebesu jaunuolis, kad labai išgyvenčiau neturėdamas komandos. Prieš Europos čempionatą sulaukiau siūlymų iš Turkijos ir Ispanijos, bet vienu atveju netiko miestas, kitu – finansinės sąlygos. Vis dėlto dar norisi šiek tiek užsidirbti.
Laimei, ligšiolinė mano karjera klostėsi neblogai, dėl to nebijau palaukti. Esu tikras, kad anksčiau ar vėliau išlauksiu abiem pusėms tinkamo sprendimo. Be to, šiemet pagausėjo šeima, tad norisi, kad ir jai būtų patogu.
Ar gali būti, kad sutartį pasirašysiu pirmenybių metu? Net neįsivaizduoju, aš pirmą kartą tokioje situacijoje“, – svarstė M. Kuzminskas.
Primename, kad Lietuvos ir Prancūzijos akistata Kelne šeštadienį prasidės 18.45 val. Lietuvos laiku.
Kitose antro B grupės turo rungtynėse Vokietija susitiks su Bosnija ir Hercegovina, Slovėnija varžysis su Vengrija.