– Kokios „Žalgirio“ perspektyvos? Kokia situacija kalbant apie komandos sportinę formą?“, – laidos vedėjas Ignas Grinevičius klausė krepšinio specialisto Tomo Purlio.
– Visą laiką norime, kad „Žalgiris“ būtų puikioje sportinėje formoje. Turiu vieną pavyzdį iš kultūrizmo. Atletas ruošiasi kultūrizmo varžyboms, pasiekia piką ir nuo to piko jo formos kreivė leidžiasi žemyn. Mes iš „Žalgirio“ norime, kad komanda tą piką išlaikytų viso sezono metu. Tai neįmanoma.
Žaidėjai atstovavo rinktinei, tada Eurolyga, LKL, o tai nėra ypatingų talentų komanda, nėra Arvydo Sabonio, kuris priartėdavo prie krepšio, pasiimdavo kamuoliuką, pastumdavo pora varžovų ir pelnydavo taškus.
Kiekvieną kartą žalgiriečiams reikia kovoti, reikia pasiekti bent kažkokią sportinę formą. Normalu, kad po serijos rungtynių tu krenti į kažkokią duobę. Tai normalus procesas.
Kartais sakoma – štai, žaidėjai nemotyvuoti. Manote, paprasta per savaitę trejose rungtynėse būti maksimaliai motyvuotam? Po tų motyvacijų tu krenti į visišką dugną.
Tai visiškai normalus procesas. Pažiūrėkite, kiek sportinę formą praradusių Eurolygos komandų, kiek NBA klubų išgyvena tai pakilimą, tai kritimą į visišką dugną, tarsi amerikietiškuose kalneliuose.
Tai sportas, normalus procesas.
– Ar pergalė prieš „Baskonia“ jau simbolizuoja tą šviesą tunelio gale?
– Turi omeny atsispyrimą nuo dugno? Čia gali sakyti, kad atsispiri nuo dugno, bet vėliau vėl gali kristi į duobę, nes kiekvienose Eurolygos rungtynėse viską tenka įrodinėti iš naujo.
Kiekvienose rungtynėse gali prieš bet ką laimėti ir bet kam pralaimėti. Tą įrodė dvikova su Prienais. „Žalgirio“ sportinė forma nėra ideali. Matėme, kad Kazio Maksvyčio ekipai reikia kūrėjo, reikia sugrįžtančio Isaiah Tayloro, jo sprendimų, o be jo komanda nenuspėjama ir priklausoma nuo daugybės faktorių.
– Ar galime dabar kažką prognozuoti, ką „Žalgiris“ gali nuveikti šiame Eurolygos sezone?
– Visada galime (juokiasi). Aš sakiau, kad „Žalgiris“ liks 10-oje vietoje. Sezono viduryje atrodė, kad komanda viršys mano prognozę. Bus labai svarbios rungtynės prieš „Valencia“ ir Tel Avivo „Maccabi“. Tai tiesioginės varžovės kovoje dėl Top-8.
Neabejoju, kad sezono pabaigoje bus komandų, surinkusių vienodą pergalių skaičių, tuomet pozicijas lems tarpusavio rungtynių santykis, pelnyti taškai.
– Po FIBA „lango“ į rikiuotę grįš Isaiah Tayloras, kaip keis situaciją gynėjo sugrįžimas?
– Kažkas gali sakyti, kad I. Tayloro indėlis nebuvo didelis, daug įtakos komandai jis neturėjo, tačiau kai komanda laimi, tu nenori kardinalių permainų. Kam keisti laiminčios ekipos startinį penketą, kuris labai sėkmingai pradėdavo rungtynes? Kai laimi, atrodė, viskas gerai.
Kai pasipila nesėkmės, pradedi abejoti, ieškai sprendimų, ypač kai kiti žaidėjai nebepateisina lūkesčių. Dabar iškart galima I. Taylorą mesti į startinį penketą, duoti jam laisvę kūrybai, su juo rizikuoti, kad rezultatai būtų geresni nei dabar.
– O kaip vertini Luko Lekavičiaus sportinę formą?
– Viskas priklauso nuo Luko greičio. Jei jis stokoja greičio, negali aplenkti priešininko, kyla sunkumų, neišsimeta savo metimų. Mače su „Baskonia“ Lukas jau išsimetė savo metimus, bet nepataikė, tai kitas dalykas. Bet gerai, kad Lukas turėjo progų. Jei jis išsimes savo metimus, sugrįš ir taiklumas.
– Panašu, Ignas Brazdeikis bus tas, į kurį sezono antroje pusėje labiausiai kryps akys ieškant komandoje lyderio?
– Ta Igno duobelė po rinktinės „lango“ siečiau su psichologija. Kai žaidėjas visuose turnyruose nepataiko, gali kalbėti apie metimo techniką, apie kažkokius kitus dalykus. Bet kai LKL pataiko dvigubai geriau nei Eurolygoje, natūralu, tu tikiesi, kad žaidėjas anksčiau ar vėliau rinks vienodai sėkmingai taškus visuose frontuose.
Dabar kai krepšininkas ėmė rinkti taškus, nusimetė nuo pečių tam tikrą psichologinę naštą, nes prieš tai Igną slėgė tai, kad nepelnydavo taškų, nepataikydavo, o jo alga didžiausia „Žalgiryje“. Kai ėmė pataikyti, ir sprendimai jo tapo geresni, nebeskubėjo, naudojosi varžovų silpnybėmis. Jei jį dengdavo aukštesnis krepšininkas, galėjo išsimesti tolimą metimą, jei žemesnis, galėjo veržtis krepšio link.
– Karaliaus Mindaugo taurės turnyras, ar turime ryškų favoritą?
– Taip, turime! Bet „Lietkabelis“ tokia komanda, kuri gali sužaisti tas vienerias labai geras rungtynes. Neužmirškime ankstesnių KMT turnyrų, kai banguojantis „Lietkabelis“ pasiekdavo finalą.
Tai komanda, kuri labai priklausoma nuo tritaškių, pažvelkime į sudėtį – Gediminas Orelikas, Kristianas Kullamae, Jamelas Morrisas, kiekvienas jų arba pataiko 6/7 tritaškius, arba 0/7.
Manau, laukia abu įdomūs pusfinaliai.
Šeštadienis, KMT pusfinaliai:
15:30 val. Vilniaus „Rytas“ – Jonavos „CBet“
18:15 val. Panevėžio „Lietkabelis“ – Kauno „Žalgiris“
Sekmadienis
15:45 val. kova dėl 3 vietos
19:15 val. finalas
