„Nenoriu skųstis teisėjavimu, bet nėra teisinga, kai viena komanda meta 29 baudas, o kita – 13. Nemanau, kad mes žaidėme kažkaip šiurkščiau už žalgiriečius. Žaidėme pagal Eurolygos taisykles, vyko kieta kova, buvo kieta gynyba. Ir manau, kad teisėjai turėtų leisti kietesnį žaidimą, kai susitinka dvi tokios komandos“, – spaudos konferencijoje po rungtynių kalbėjo R. Kurtinaitis.
Visgi dar aštriau už trenerį pasisakė naujasis „Lietuvos ryto“ sporto direktorius L. Kleiza, savo nuomonę išreiškęs feisbuke.
„Aš labai noriu padėkoti „Lietuvos ryto“ fanams. Ši komanda tikrai taps Vilniaus pasididžiavimu, tačiau negaliu ir nenoriu nutylėti įvykusio fakto, kad šios varžybos buvo nulemtos ne žaidėjų, o teisėjų, kurie buvo „Žalgirio“ fanai. Pasistengsiu, kad tai būtų paskutinis kartais ir pergalė visada būtų sąžininga. Kaip atrodo jums abiejų komandų baudų santykis?“, – rėžė buvęs krepšininkas, po mačo netgi įsiveržęs į arbitrų rūbinę.
Bet išgirdę tokias pastabas, daugelis Lietuvos krepšinio sirgalių, žurnalistų ir ekspertų tik pasikrapštė pakaušius: iš kur kilo toks pasipiktinimas?
„Taip elgtis nederėtų. Mane net nustebino toks aštrokas komentaras po rungtynių – tikrai atrodo neadekvatu tam, kas vyko aikštėje, – įsitikinęs Lietuvos krepšinio federacijos teisėjų asociacijos (LKF TA) prezidentas Kęstutis Pilipauskas.
– Kritika, kad teisėjavimas buvo neobjektyvus ir „Žalgirio“ naudai – visiškai nepagrįsta. Aš asmeniškai jokios tendencijos neįžvelgiau. Atskirų klaidų buvo, žinoma, nes rungtynės buvo sudėtingos teisėjauti: komandos žaidė klampų krepšinį, daug netaiklių metimų ir kovos po krepšiais.“
Specialisto teigimu, viso mačo metu teisėjams daugiau priekaištų turėjo netgi ne R. Kurtinaitis, o jo oponentas Šarūnas Jasikevičius, todėl jam sunku suprasti, kodėl tik spaudos konferencijoje pasipylė priekaištai.
„Galbūt tai įvyko suskaičiavus pražangas ir manant, kad tai yra argumentas, – svarstė K. Pilipauskas. – Bet žinote, tai nėra pagrindinis rodiklis. Prisimenu ankstesnius laikus, kai buvo daugiau pagrindo kalbėti apie neobjektyvų teisėjavimą. Patikėkite – teisėjai, kurie nori išoriškai atrodyti švarūs, tikrai gali suskaičiuoti paskirtas pražangas ir padaryti, kad būtų lygu, jog niekas nesikabinėtų (juokiasi).
Bet aš manau, kad teisėjai švilpia tai, ką mato, ir tikrai kišenėje neskaičiuoja vienos komandos pražangas, o kitoje kišenėje – kitos. Ne teisėjo reikalas subalansuoti pražangų skaičių – galbūt komandos žaidžia šiek tiek skirtingai: vieni aktyviau ginasi, kiti meta daugiau tritaškių. Taip, 29 ir 13 mestų baudų skirtumas nėra mažas, bet tai tikrai nėra įrodymas, kad teisėjauta tendencingai.“
Ir iš tikrųjų, vertinant „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ žaidimo stilių, galima rasti logišką atsakymą sostinės klubo atstovų klausimui, kodėl kauniečiai baudos metimų atliko dvigubai daugiau.
Žalgiriečiai akistatoje sostinėje savo atakas dažniau grindė žaidimu per savo aukštaūgius ir aštriais gynėjų reidais, taip provokuodami vilniečių pražangas, o „Lietuvos ryto“ nariai itin drąsiai bandė laimę iš toli.
R. Kurtinaičio auklėtiniai iš viso išmetė 24 tritaškius, kai Kauno klubo atstovai – tik 10.
Net jei šis statistinis rodiklis ir neįtikino „Lietuvos ryto“ vadovų, tą pasistengs padaryti LKL direktoratas, šiuo metu renkantis visą rungtynių medžiagą ir ruošiantis savo įvertinimą.
„Galiu jums pažadėti, kad sprendimai bus priimti šiandien. Vėliausiai – rytoj“, – sakė LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas, laukiantis rungtynėms teisėjavusių Tomo Jasevičiaus, Jurgio Laurinavičiaus ir Juozo Barkausko bei mačo inspektoriaus Algirdo Bataičio ataskaitų.
Pagal lygos nuostatus, už nepagrįsta kritiką teisėjų atžvilgiu skiriama bauda nuo 300 iki 1500 eurų. Kadangi viešai pasisakė ne vien tik treneris, bet ir klubo direktorius, „Lietuvos ryto“ laukia dviguba nuobauda.