Prancūzija, Serbija, Belgija – šios ekipos pastaraisiais metais rinko Europos pirmenybių medalius, tad jų patekimas tarp keturių stipriausių Valensijoje (Ispanija) ir Strasbūre (Prancūzija) link pabaigos artėjančiame turnyre daugeliui atrodytų savaime suprantamas.
Baltarusija šioje kompanijoje – kaip balta varna. Nors link medalių ji kol kas skrido taip pat tiesiai kaip likusios favoritės.
Paskutinį kartą Europos čempionato pusfinalį baltarusės buvo pasiekusios 2015 metais, kuomet apdovanojimų iškovoti nepavyko.
2017-aisiais komanda liko tik 15-a, 2019-aisiais – 13-a (kitaip nei vyrų krepšinyje, moterų Europos pirmenybės ir toliau rengiamos kas dvejus metus).
Mažai kas galėjo pamanyti, kad Baltarusijos rinktinė kaip feniksas iš pelenų pakils būtent šią vasarą.
Veteranė Anastasija Veramejenka – garsiausia dabartinės ekipos krepšininkė. Kartu su atsargine vidurio puolėja Viktorija Hasper jos – paskutinės mohikanės iš bronzinės 2007-ųjų kartos, Europos čempionate laimėjusios vienintelį eksponatą Baltarusijos krepšinio trofėjų galerijai.
Greta A. Veramejenkos – 2017-aisiais Baltarusijos pilietybę gavusi įžaidėja iš JAV Alex Bentley bei tik šiame turnyre ryškiai atsiskleidusi sunkioji krašto puolėja Marija Popova.
Ši trijulė velka baltarusiškas vežėčias, rinkdama 72 proc. visos komandos taškų ir 75 proc. naudingumo balų.
Ir to pakanka, kad rinktinė turnyre žygiuotų link apdovanojimų pakylos.
Jau pirmose rungtynėse trenerės Natalijos Trafimovos auklėtinės sugebėjo įveikti titulą ginančias ispanes jų pačių tvirtovėje – 53:51. Nors vėliau baltarusės netikėtai nusileido Slovakijai, reabilitavosi prieš švedes, laimėjo grupės varžybas ir pateko į ketvirtfinalį aplenkdamos papildomą atkrintamųjų varžybų etapą.
Dėl vietos pusfinalyje dar kartą kautis teko su Švedijos ekipa – 18 taškų pelniusios ir 11 kamuolių atkovojusios M. Popovos benefisas padėjo laimėti rezultatu 58:46.
Neblogai kaip komandai, turinčiai vos dvi moterų Eurolygos žaidėjas: rinktinės lydere tapusią M. Popovą, čempioniškame Jekaterinburgo UGMK (Rusiją) klube kol kas trinančią atsarginių suolą, ir A. Bentley iš Kursko „Dinamo“ (Rusija).
Baltarusių pasiekimas atrodo tik dar garbingesnis žinant, jog ketvirtfinalio barjeras per aukštas buvo fiasko patyrusioms ispanėms, kurios laimėjo tris iš pastarųjų keturių Europos čempionatų. Šįkart kelią šeimininkėms užkirto 2015-ųjų čempionė Serbija.
Nepavyko ir nuo paskutinio triumfo 2011-aisiais nieko nebelaiminčiai Rusijai, kurią po dramatiškos kovos ketvirtfinalyje 85:83 eliminavo Belgija.
O dar įstabiau tai, kad baltarusėms netrukdo jas supanti pagiežos ir kivirčų atmosfera.
Valensijoje komandą nuo čempionato pradžios palaikė grupelė Ispanijoje gyvenančių tautiečių, kurie tribūnas puošė prezidento Aleksandro Lukašenkos uždraustomis istorinėmis Baltarusijos vėliavomis.
Valstybinės šalies televizijos režisieriai per transliaciją iš Ispanijos turėjo vikriai reaguoti į grojant himnui kadre pasirodžiusius pasipriešinimo režimui simbolius: po kelių sekundžių juos paslėpė turnyro užsklanda.
Apsaugos darbuotojai netrukus pareikalavo vėliavas pašalinti, nes FIBA savo renginių metu draudžia demonstruoti bet kokius politinius simbolius, išskyrus oficialias valstybių vėliavas. Nesutikę to padaryti žiūrovai buvo išprašyti iš arenos ispanų pareigūnų.
Vėliau viena jų tribuna.com teigė, esą organizatoriams dėl baltos ir raudonos spalvų vėliavų su Vyčiu pasiskundė rungtynes taip pat stebėję Baltarusijos ambasados darbuotojai.
Ketvirtfinalyje baltarusių gerbėjai tribūnose apskritai nebepasirodė.
Palaikyti komandos sirgaliai ėjo apsivilkę ne M. Popovos ir ne A. Bentley vardinius marškinėlius: populiariausios tribūnose – buvusių rinktinės kapitonių Jelenos Levčenkos ir Jekaterinos Snycinos pavardės.
Pirmoji praėjusį rudenį dalyvavo protestuose prieš prezidento rinkimų rezultatų klastojimą ir buvo areštuota 15 parų.
Jei J. Levčenka praeityje rungtyniavo Vilniaus TEO klube, J. Snycina dabar gyvena Lietuvos sostinėje ir teigia bijanti grįžti į Baltarusiją dėl kritiškų pasisakymų valdžios atžvilgiu.
Kaip šalies režimui ir jo klausantiems sporto funkcionieriams nebereikalingos maištaujančios veteranės, taip kratomasi ir palaikymo komandos Valensijoje.
„Žmonės ateina norėdami surengti provokaciją ir „serga“ prieš mus, iškabina prie komandos atsarginių suolo visokių nesąmoningų šūkių. Bet pasakykite, kokias spalvas gina mūsų merginos ir po kokia vėliava jos žaidžia? O kur tos J. Levčenka ir J. Snycina, kuriomis mus gėdina? Pamatytumėte, kokių įžeidimų sulaukiame socialiniuose tinkluose – mes viską paviešinsime“ – žadėjo Baltarusijos krepšinio federacijos prezidentas Maksimas Ryženkovas, kurio pavardė figūruoja ES Minskui paskelbtų sankcijų juodajame sąraše.
Socialiniame tinkle jis taip pat pridūrė, neva žmonės su istorinėmis šalies vėliavomis į tribūnas ėjo „už pinigus“, pavadino tai „koordinuota provokacija“ ir teigė, esą krepšininkės sulaukia grasinimų ir kitais būdais yra raginamos neatstovauti Baltarusijai.
Tiesa, rinktinės trenerė N. Trofimova kariauti nenusiteikusi ir neskirsto tautiečių pagal jų politines pažiūras.
„Ačiū visiems sirgaliams už palaikymą. Pasiekėme tikrai gerą rezultatą, tačiau tai dar ne pabaiga“, – pažymėjo 42-ejų specialistė.
Šeštadienį pirmenybių pusfinalyje Valensijoje baltarusės žais su vicečempione Prancūzija. Kitą porą sudarys Serbija ir Belgija.
Naujosios čempionės bei kitos prizininkės paaiškės sekmadienį.