4 mln. – tiek vos per metus pakilo „Žalgirio“ piniginės svoris. Jei praėjusiame sezone, remiantis antradienį specialioje spaudos konferencijoje klubo vadovų pateiktais skaičiais, kauniečių sąnaudos sudarė 13,7 mln. eurų, šiems krepšinio metams suplanuota suma – 17,7 mln. eurų.
Tiek uždirbti „Žalgiris“ nesitiki – ketinama surinkti 16,4 mln. eurų pajamų. Bet pastaruosius kelerius metus klubas sukaupė pelno, kurį panaudos dabar – ir dar pasiliks likutį nenumatytiems atvejams.
Labiausiai „Žalgirio“ biudžete per metus pakilo tiesioginės išlaidos komandai – žaidėjų bei trenerių atlyginimams.
Jei praėjusiame sezone šioje eilutėje buvo 8,4 mln. eurų, šiame jau numatyta 11,7 mln.
Dabar Andrea Trinchieri rikiuotėje yra daugiau lygiaverčių krepšininkų, vis dėlto P. Jankūnas teigia, jog didelę dalį skirtumo „suvalgė“ krepšinio rinkos infliacija.
„Žaidėjų kainos kyla, reikia mokėti vis didesnius pinigus. Dėl to pučiasi visų Eurolygos komandų biudžetai. Mūsų augimas – ženklus, bet nemanau, kad bendrame kontekste tai keičia mūsų vietą, jei klubus išrikiuotume pagal biudžetą. Kaip buvome antroje lentelės pusėje, taip turbūt ir likome“, – sakė „Žalgirio“ „galva“, anot kurio, Lietuvos vicečempionams jau nebeatrodo nepriimtini ir milijoniniai kontraktai su krepšininkais.
Kaip įspūdingiausiai patriukšmavusius žaidėjų turguje jis išskiria graikų grandus Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“, Šarūno Jasikevičiaus treniruojamą Turkijos čempionę Stambulo „Fenerbahče“.
Eurolyga praėjusį mėnesį paskelbė priemones, kuriomis ateityje bus reguliuojamas didžiausių turtuolių išlaidavimas. Bet, anot P. Jankūno, kol kas apie naujosios algų kepurės veiksmingumą spręsti sunku.
„Mums tai daug įtakos neturės, o kaip veiks kitus – klausimas“, – pečiais traukė „Žalgirio“ prezidentas.
Beje, nors Kauno klubo komplektavimo išlaidos išaugo kone trečdaliu, į jas vis dar neįtrauktas žaidėjų draudimas nuo traumų, kurios ypač kamavo ekipą praėjusiame sezone. Pasak P. Jankūno, šis klausimas tebėra svarstomas.
Užtat jau įskaičiuota naujoji A. Trinchieri sutartis, kuri buvo pratęsta vasarą – iki 2026-ųjų.
„Matėme procesą, koks atsidavęs ir kaip dirba šis treneris. Matau daug panašumų su Š. Jasikevičiumi“, – palygino P. Jankūnas, patikslinęs, jog pasibaigus šiam sezonui italas vis dėlto turės galimybę išvykti.
Jis konkrečiai neįvardijo, kiek finansinio rezervo pasilikta sezono metu prireikus papildymų sudėtyje. Nepaisant ilgo atsarginių suolo, A. Trinchieri vis tiek pasigenda daugiau aukštaūgių, o jų pasirinkimą laikinai dar apribojo Brady Maneko patirta trauma.
P. Jankūno manymu, žaidėjų dabar yra pakankamai.
„Prieš sezoną būna visokiausių rizikų, bet mes turime daug krepšininkų, galinčių keisti pozicijas. Tiek Edgaras Ulanovas, tiek Mattas Mitchellas galės pavaduoti Brady. Stebėsime, kaip jis sveiksta, esant reikalui dar esame pasilikę dalį biudžeto naujokui“, – dėstė „Žalgirio“ prezidentas.
„Komandos žaidimas ir stilius kol kas tenkina, daugiau nebesame taip priklausomi nuo vieno žaidėjo kaip anksčiau. Bet nekantriai laukiame Eurolygos – tada pasimatys tikrasis pajėgumas“, – pridūrė klubo sporto direktorius Gediminas Navickas.
Kaip komandos išlaikymo kaštai, taip kyla ir „Žalgirio“ administracijos veiklos sąnaudos. Jei praėjusiame sezone tam buvo planuota skirti 1,9 mln. eurų, galiausiai reali suma išaugo iki 2,9 mln. Tiek numatyta ir šiame sezone.
„Daug investuojame į skaitmeninį turinį, brangsta rungtynių aptarnavimas, šou elementai. Iš to ta suma ir susideda“, – aiškino P. Jankūnas.
O kaip dėl pajamų, kurios dabar jau nebepadengia visų poreikių, ir tenka naudoti ankstesnių metų pelną?
„Klubo darbuotojai puikiai dirba, bet visą laiką galima ir dar geriau“, – tolesnio augimo tikėjosi P. Jankūnas.
Labiausiai „Žalgirio“ piniginę papildo bilietų pardavimai – tokiu būdu šiame sezone tikimasi surinkti 7,5 mln. eurų.
Nors bilietai pabrango ir, pavyzdžiui, į pirmąją Eurolygos sezono akistatą dar nėra iššluoti, P. Jankūnas viliasi panašaus lankomumo kaip ir anksčiau.
„Manau, dabar sirgaliai perka bilietus lėčiau, nes pirmos rungtynės. Bet paskutinėmis žiniomis, šią savaitę prekyba jau įsivažiavo, turėtų išpirkti. O vėliau daug priklausys nuo žaidimo. Jei komandai gerai seksis, jei visada kausis dėl pergalių, manau, ir šiemet turėsime daug išparduotų rungtynių – ne mažiau nei pernai“, – lūkesčius puoselėjo „Žalgirio“ prezidentas.
Praėjusiame Eurolygos sezone visi bilietai buvo parduoti į 16 iš 17 rungtynių Nemyno saloje, vidutiniškai žalgiriečių rungtynes lankė 14,8 tūkst. žiūrovų.
Naują Eurolygos sezoną kauniečiai pradės ketvirtadienį priimdami „Barcelona“ (Ispanija).
Vadovybė komandai iškėlė minimalų tikslą patekti į stipriausių dešimtuką ir grumtis bent jau preliminariame atkrintamųjų varžybų etape. Uždaviniai vietiniame fronte – tradiciniai: susigrąžinti šalies čempionų titulą ir laimėti Karaliaus Mindaugo taurę.