„Esu įkalintas situacijoje, – ketvirtadienį Krepšinis.lt sakė šiemet 50-metį švęsiantis specialistas. – Mano pasas yra Kinijos užsienio reikalų ministerijos padalinyje Šanchajuje. Dabar jokios įstaigos nedirba, todėl negaliu jo atgauti ir išvykti.“
Tiesa, žūtbūt kuo greičiau ištrūkti iš Kinijos jau septintus metus šioje šalyje dirbantis lietuvis nemato reikalo.
Anot jo, Kinijos valdžios pasitelktos plataus masto priemonės leidžia kontroliuoti situaciją, panikos dėl vakcinos kol kas neturinčio viruso Šanchajuje nėra, nors pats miestas šiomis įtemptomis dienomis – neatpažįstamai pasikeitęs.
Centrinėje šalies dalyje esančiame Uhane pirmiausia pratrūkęs mirtinas koronavirusas sustabdė kone visą visuomeninį gyvenimą, ne išimtis – ir sportas.
Kinijos krepšinio lygos (CBA) kovos buvo įšaldytos neapibrėžtam laikui.
Nuo to, kaip sėkmingai kinams pavyks tvarkytis su nauja liga, priklauso ir D. Motiejūno galimybės kitą mėnesį apsivilkti Lietuvos rinktinės aprangą.
Nors ne kartą viešai žadėjo atsiliepti į nacionalinės komandos trenerių kvietimus, per vasario Europos čempionato atrankos varžybų „langą“ 29-erių aukštaūgis buvo nusprendęs pirmenybę skirti klubo interesams.
„Sharks“ 20 komandų turnyro lentelėje murkdosi 16-oje pozicijoje (9 pergalės/21 pralaimėjimas), tad kitą mėnesį po traumos pasveikęs D. Motiejūnas ketino padėti „rykliams“ medžioti paskutinę galimybę patekti į atkrintamąsias varžybas.
22,8 taško ir 15,1 atkovoto kamuolio vidurkius Kinijoje renkantis kaunietis sugrįžimą į rinktinę planavo birželio pabaigoje gimtajame mieste vyksiančiame olimpinės atrankos turnyre.
Bet jei priverstinė pertrauka Kinijoje užsitęs, sumanymai gali pasikeisti.
Apie viruso grėsmę, D. Motiejūno traumą ir nuviliantį „Sharks“ sezoną Krepšinis.lt kalbėjosi su Šanchajuje įstrigusiu V. Mikalausku.
– Neturite jokių žinių, kada Kinijos čempionatas galėtų būti atnaujintas? – Krepšinis.lt paklausė buvusio ilgamečio Lietuvos rinktinės trenerių štabo atstovo
– Tas ir yra blogiausia, kad jie neteikia jokios informacijos, tik nukėlinėja terminus. Komandos susirinkimas turėjo vykti šiandien, bet buvo perkeltas į vasario 5 d. Pagal išankstinius planus, vasario 3 d. turėtų pradėti dirbti CBA biuras, jie turi priimti kažkokius sprendimus. Na o svarbiausia, kokie bus Kinijos vyriausybės nurodymai. Ji liepė uždaryti visas organizacijas, tas ir buvo padaryta.
Daugiau konkrečios informacijos neturime, gaudome ją tik savais kanalais. Žinome, kad čempionatas tikrai bus sutrumpintas, kad pauzė gali trukti mėnesį, o po to iš karto lauktų atkrintamosios varžybos. Visko gali būti, bet tiksliai nieko nežinome.
– Ar „Sharks“ komanda šiuo metu vykdo kasdienę veiklą, treniruojasi?
– Ne, visi informuoti, kad liktų namuose. Kažkas buvo išvažiavęs per kinų Naujuosius metus, jiems liepta grąžinti lėktuvo bilietus ir laukti tolesnių nurodymų. Girdėjau, kad kai kurios kitos komandos sportuoja, bet kaip ir ką ten daro – negaliu paaiškinti. Dabar Kinijoje – labai didelė sumaištis.
– Kaip dar pajutote priemones, kurių griebtasi prieš koronaviruso plitimą?
– Nesinaudojame viešuoju transportu, neiname į susibūrimus, kurie dabar apskritai uždrausti. Miestas – tuščias, prekybos centrai uždaryti, taip pat – visokios įstaigos, net policija. Yra oficialus įsakymas, kad iki vasario 9 d. niekas negalės atsidaryti. Dėl to mieste labai ramu, nebėra jokių kamščių. Atrodo, tarsi visi žmonės būtų kažkur iškeliavę.
– Iš jūsų pažįstamų niekas nesusirgo?
– Tikrai neturiu tokios informacijos, tikiuosi, kad ne. Galvoju, kad kalbos apie šią situaciją šiek tiek perdėtos, Kinijos vyriausybė tikrai bando ją suvaldyti. Kita vertus, patys žmonės kai kada elgiasi neatsakingai. Skaičiau spaudoje, kad kai kurie net didžiuojasi, jog karščiuodami sugebėjo nuskristi į Paryžių ir dabar ten lyg niekur nieko pietauja prabangiame restorane. Tokių žmonių pilna, juos labai sunku suvaldyti, bet turbūt tai vis tiek bus padaryta.
– Pats būdamas Kinijoje jaučiate nerimą dėl savo sveikatos?
– Laikausi tam tikrų taisyklių, neinu ten, kur galėčiau užsikrėsti, nevaikštau be veido kaukės, paisau higienos reikalavimų. Atrodo, kad darau viską, kas nuo manęs priklauso, o ar tu bijosi, ar ne – tas reikšmės neturi.
– Ką ketinate dabar daryti?
– Tikiuosi, kad sekmadienį grįšiu į Lietuvą. Tada toliau sportuosime su Donatu individualiai. Jis turėjo galimybę išvykti iš karto, buvo neprotinga ja nepasinaudoti. O man, viliuosi, padės mūsų diplomatai. Kreipiausi į ambasadą, klubas taip pat deda pastangas, kad pasas man būtų sugrąžintas.
– Kai kurios šalys skubiai evakuoja savo piliečius iš Kinijos. Neturite nusiskundimų dėl Lietuvos diplomatinių tarnybų darbo?
– Girdėjau, kad amerikiečiai, japonai, prancūzai buvo išskraidinti. Bet ten turbūt susidarė didelės žmonių grupės. Aš, savo ruožtu, neturiu jokių priekaištų mūsų diplomatams. Ir ambasadorė Ina Marčiulionytė, ir konsulė visada atsiliepia telefonu, padeda. Žinau, kad jos deda visas pastangas, bet ne viskas nuo jų priklauso.
Man buvo paaiškinta, kad galiu gauti laikiną dokumentą, bet tuomet vėliau kinams gali kilti visokių klausimų: kodėl taip staigiai viską mečiau ir išvažiavau, kodėl pasiprašiau diplomatinio dokumento, gal, neduok Dieve, kokį nusikaltimą padariau. Todėl aš nepanikuoju, ramiai laukiu tos dienos, kai atgausiu savo pasą, ir išvyksiu namo.
– Kalbant apie krepšinį, D. Motiejūnas sausio viduryje patyrė traumą, dėl kurios, kaip skelbė kinai, turėjo nežaisti kelias savaites. Kokia tai buvo trauma?
– Greitame puolime prieš Donatą buvo grubokai prasižengta, ir vengdamas kritimo jis susižeidė kojos nykščio sąnarį. Bet per devynias dienas Donatas atsistojo ant kojų, ir viskas tuo pasibaigė. Dabar turėdami laiko dar geriau sutvarkysime šią problemėlę.
– Jūsų akimis, ar netikėta pertrauka Kinijos čempionate gali pakeisti Donato planus dėl vasario rinktinių varžybų „lango“?
– Manau, kad jis bendrauja su rinktinės vyriausiuoju treneriu (Dariumi Maskoliūnu – Krepšinis.lt), informuoja apie savo situaciją. Kiek žinau, šiandien jis turi pranešti, kad grįžo į Lietuvą. Jeigu susiklostys taip, kad keliauti atgal į Kiniją greitai nereikės, o rinktinės treneriams Donatas bus reikalingas, jis tikrai abiem kojomis ir abiem rankomis ten bus.
– Kokios nuotaikos iki priverstinės pauzės tvyrojo „Sharks“ klube – ar tokia pralaimėjimų gausa buvo nemalonus netikėtumas?
– Šanchajus į atkrintamąsias varžybas nepatekdavo ir anksčiau, todėl šiuo požiūriu užimama vieta yra įprasta. Tik gal prieš šį sezoną buvo didesnių vilčių, nes pasikeitė klubo savininkai ir rėmėjai, daugiau tikėtasi iš vietinių žaidėjų. Bet yra kaip yra, galbūt daugiau bus galima pasakyti po sezono.