Prasidėjus paskutiniam kėliniui komandas teskyrė du taškai (52:54), tačiau tada žaliai balti po savo krepšiu neatsikovojo kamuolio po vieno iš retų netaiklių Bobby Dixono metimų. Luigi Datome už tai nubaudė dvitaškiu, o taikiklį pasikoregavęs B. Dixonas vienas pelnė aštuonis taškus iš eilės ir užkasė bet kokias „Žalgirio“ viltis bent iki sekmadienio – 66:54. Galutinis rezultatas – 76:67.
„Galimybių tikrai buvo. Pasirodymą vertinti reikia tik labai teigiamai. „Žalgiris“ buvo patekęs į kelias labai sudėtingas situacijas ir kiekvieną kartą milžiniškų valios pastangų ir kovingumo dėka grįždavo į rungtynes. Ir „Fenerbahče“ komanda iki pat rungtynių galo nesijautė saugi, gal ten paskutinė minutė tik buvo lengvesnė.
„Nežiūrint į tai, kad turėjo begalę problemų ir strigo gynybos gniaužtuose, „Žalgiris“ eilinį kartą parodė tai, kuo buvo garsus visą sezoną – kad niekada nepaleidžia varžovų ir kovoja iki pat paskutinės minutės“, – teigė DELFI TV konferencijoje apsilankęs Ščecino „King Wilki Morskie“ klubo vyriausiasis treneris Mindaugas Budzinauskas.
Jo manymu, žalgiriečiams iki pergalės pritrūko visai nedaug.
„Žalgiriui“ tais momentais, kai jau prisivydavo „Fenerbahčę“, pritrūko tų kelių Artūro Milaknio tritaškių, Edgaro Ulanovo agresyvumo po krepšiu. „Žalgiris“ nesurado savo lyderių, o Stambulo komandoje tokių atsirado. Matėme, kokius svarbus metimus pataikė Bobby Dixonas ir Luigi Datome. Tai ir nulėmė rungtynių baigtį.
Trūko taiklumo, atidumo. Viskas dėl to, kad žaidė prieš superkomandą, stipriausią Europoje. Bet „Žalgiris“ išprovokavo daug daugiau pražangų, atkovojo gerokai daugiau kamuolių, vadinasi buvo aktyvesnė komanda. Ji vykdė planą, žaidė taktiškai tikrai gerai. Pritrūko tik tokių blyksnių ir pavienių žaidėjų sužibėjimo.
Taktinių sprendimų buvo daug, ypač gynybinių. Abi komandos labai sėkmingai stabdė pagrindinius priešininkų žaidėjus. Š. Jasikevičius greitai reaguodavo. Janas Vesely įdėjo kelis kartus ir buvo eliminuotas iš žaidimo. Bet „Fenerbahče“ tuo ir pajėgi, kad kiekvienas gali nulemti rungtynes“, – tikino strategas ir prognozavo, kad finale turkai įrodys savo pranašumą prieš Madrido „Real“.
„Žalgiris“ pusfinalyje pasiekė net du sezono antirekordus: pataikė tik 2 tritaškius ir atliko vos 13 rezultatyvių perdavimų. Be to, buvo surinkti tik 67 taškai – mažiausiai iš visų pusfinalio dalyvių.
M. Budzinauskas dėl to kaltino rungtynių svarbą ir varžovų gynybą.
„Turkai puikiai darbavosi gynyboje ir išprovokavo žalgiriečius padaryti labai daug klaidų. Jų aukštaūgiai išeidavo labai toli ir padėdavo stabdyti gynėjus, kurie, kaip žinome, yra pagrindinis „Žalgirio“ ginklas. Nors Kevinas Pangosas ir surinko 16 taškų, jis atliko tik 8 metimus. Lemiamame kėlinyje jo išvis nesimatė. Čia nuopelnai „Fenerbahčei“, kuri buvo viskam pasiruošusi, gynybai ir agresyviam žaidimui“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Š. Jasikevičius nesuklydo ketvirto kėlinio pradžioje į aikštę išleidęs Beno Udrihą, kuris gynyboje nespėjo paskui įsimarkavusį B. Dixoną, inicijavusį lemiamą turkų spurtą, M. Budzinauskas nebuvo kategoriškas.
„Dabar lengva sakyti. Būtų gal kažkas kitas gynęsis ir geriau susitvarkęs. Bet prieš B. Dixoną gynėsi ne tik B. Udrihas, padėjo visa komanda. Jis įmetė ir sudėtingų metimų. Jo meistriškumas leidžia jam pelnyti taškus prieš bet kokią gynybą. Manau, daug didesnę įtaką „Žalgirio“ pralaimėjimui turėjo tos klaidos ir prarasti kamuoliai, kurie padovanojo labai daug taškų“, – kalbėjo jis.
M. Budzinauskas šypsodamasis pakomentavo ir kuriozinę situaciją antro kėlinio pabaigoje, kai po minutės pertraukėlės žalgiriečiai kurį laiką žaidė keturiese, nes į aikštę grįžti pamiršo Artūras Milaknis.
„Aš pasakysiu, kad dar ne tokių epizodų nutinka. Pavyzdžiui, šį sezoną Lenkijoje buvo taip, kad po ilgosios pertraukos mūsų varžovai išsimetė kamuolį iš vidurio aikštės ir vienas jų pelnė taškus į savo krepšį. O jo tikrai neslėgė tokia įtampa, kokia buvo Belgrade, kuri gali pridaryti visokių pokštų“, – pastebėjo treneris.
A. Milanio sprintas į aikštę – nuo 52:20 min.:
M. Budzinauskas tvirtina, kad, nepaisant įvairių kalbų, sekmadienį laukia rimto mūšio dėl trečios vietos.
„Žalgiris“ toje kovoje bus kažkiek daugiau motyvuotas nei CSKA. Bet žvelgiant iš kitos pusės, CSKA žaidėjai bus labiau atsipalaidavę ir gali būti dar pavojingesni.
Visi žalgiriečiai bus maksimaliai motyvuoti laimėti tą trečią vietą. Čia yra jų šansas dar kartą suspindėti visos Europos akivaizdoje. Žiūrovai irgi duos milžinišką impulsą ir privers „Žalgirį kovoti iki pat galo. Manau, mes rytoj tikrai galime tikėtis pergalės, nors CSKA, be abejo, jos lengvai ir neatiduos“, – prognozavo jis.
Tuo metu vienas CSKA senbuvių Vitalijus Fridzonas apie būsimą mažąjį finalą, kuriame ir pats bus priverstas dalyvauti, atsiliepė gerokai nepagarbiau.
„Rungtynės dėl trečios vietos – nereikalingos. Tai – tik formalumas, kuris nieko nelemia ir neduoda. Tai galbūt įdomu tik žiūrovams. Reikės pabandyti rasti jėgų nusiteikti tam mačui“, – pareiškė jis.
Tai pasakė žmogus, kuris visose ketveriose ketvirtfinalio serijos su Maskvos srities „Chimki“ klubu rungtynėse buvo minusinis (iš viso surinko net -14 naudingumo balų, vidutiniškai po -3,5 – Krepšinis.lt) ir sukrapštė visą vieną tašką (0/6 metimai iš žaidimo, 1/2 bauda).
Vitalijus liko ištikimas sau ir pusfinalyje su „Real“: jis žaidė 3 minutes ir finišavo su 0 taškų bei -2 naudingumo balais.
V. Fridzonas žaidė į minusą ir per abejas reguliariojo sezono dvikovas su „Žalgiriu“, kuriose komandos pasidalino po pergalę. Maskvoje, kur 94:91 pajėgesni buvo rusai, Vitalijus (0 tšk.) surinko -1 balą, o Kaune, kur 85:73 jau žalgiriečiai, jis (0 tšk.) pasižymėjo labiau – -4 balai.
Tiesa, tas pats CSKA praėjusiais metais kažkokiu būdu visgi surado motyvacijos ir mažajame finale net 94:70 pranoko „Real“ ekipą bei užėmė trečią vietą.
„Kiekvienas žaidėjas nori būti pirmas, o ne trečias, ketvirtas ar penktas. CSKA sau kelia tik aukščiausius tikslus. Bet nereiktų to pareiškimo vertinti kaip visų žaidėjų požiūrio. Kiekvienas nori laimėti bet kokias rungtynes. Nusiteikimo tikrai netrūks“, – įsitikinęs M. Budzinauskas.
Akivaizdu viena: beveik 40 milijonų eurų biudžetą (kone penkiskart didesnį nei „Žalgirio – Krepšinis.lt) šiemet turėjęs CSKA nepasiekė savo tikslų ir vyriausiojo trenerio Dimitrios Itoudžio kėdė dabar tikrai nėra pati stabiliausia vieta mūsų planetoje.
Primename, kad šių metų Eurolygos čempionams atiteks 1 milijonas eurų, finalininkams – 500 tūkst., trečiai vietai – 300 tūkst., o ketvirtai – 200 tūkst. eurų. Taigi skirtumas trečios pozicijos ir ketvirtos yra net finansinis, t. y. 100 tūkst. eurų.
Mažasis Eurolygos finalas vyks sekmadienį nuo 18 val., o didysis – nuo 21 val.