Gedimino Petrausko vadovaujama „Pieno žvaigždžių“ komanda prieš sezono pradžią išsirinko naują kapitoną – juo tapo sunkusis kraštas Arvydas Šikšnius.
33 metų 196 cm ūgio krepšininkui Pasvalio ekipa – jau septintoji skirtinga LKL komanda karjeroje.
„Nežaidžiau tik Alytuje, Kaune ir Panevėžyje. Kelios komandos, kuriose žaidžiau, jau net nebeegzistuoja“, – mintyse suskaičiavęs savo paties komandas šypteli A. Šikšnius.
O skaičiuoti A. Šikšniaus karjeroje tikrai yra ką. 2007 metais profesionaliai krepšinį žaisti šis kretingiškis pradėjo Jonavoje, per 13 metų jis pakeitė net dešimt klubų. Ilgiausiai (per du kartus viso trejus metus – aut.) A. Šikšnius praleido Utenos „Juventus“ komandoje.
Vos prisijungęs prie „Pieno žvaigždžių“, A. Šikšnius iškart tapo komandos kapitonu. Stebėtis nėra ko – tai turbūt vienas geriausiai lietuvišką krepšinį pažįstančių žmonių, šiuo metu žaidžiančių Lietuvoje.
Įvairiaspalvę patirtį sukaupęs A. Šikšnius dabar yra įsitikinęs – komandos sėkmė priklauso ne tik nuo individualaus meistriškumo, bet ir didesne dalimi nuo to, kokią atmosferą viduje kuria patys žaidėjai.
„Man patinka tai, ką matau. Pati atmosfera komandoje yra gera – pradžioje būname dirbtinai draugiški, reikia apsitrinti. O dabar tikrai jaučiasi, kad smagiai bendraujame, atmosfera gera. Jokių konfliktų komandoje nėra, todėl manau, kad galime šį tą nuveikti“, – banguojantį Pasvalio ekipos sezoną įvertino kapitonas.
– Arvydai, dabar žiūrint i jūsų atstovautas komandas gali net galva apsisukti. O kai pradėjote savo karjerą, numanėte, kad išmaišysite tiek daug skirtingų miestų ir klubų?
– Tikrai nebuvo mano tikslas žaisti tiek daug skirtingų komandų. Smagu būtų per karjerą visose sužaisti (juokiasi – aut.). Bet aš kažkaip nesureikšminu šito dalyko, juk žaidėjai vidinėje rinkoje cirkuliuoja, vieni anksčiau pasirašo sutartis, kiti vėliau, tai man taip išpuola – turi kelių komandų pasiūlymus, pasirenki vieną, kuris atrodo tinkamesnis. Svarbiausia išvengti tų komandų, kurios turi finansinių sunkumų.
– Užsiminėte apie finansinius sunkumus. Teko tai patirti savo kailiu?
– Tokią patirtį turėjau Kėdainiuose. Ir kai buvau „Ryte“, tai pats paprašiau, kad mane paskolintų – norėjau daugiau žaisti. Kėdainiuose buvo pažadėtas milijonas, kurio nesulaukėme, tai daug žaidėjų išsiskirstė, vieni anksčiau, kiti vėliau.
– Keičiant daug komandų tenka daug kartų ir persikraustyti. Turbūt jau įpratote, kaip greitai ir mobiliai pakeisti gyvenamąją vietą?
– Sezono metu gyveni ten, kur gyveni. O kai baigiasi sezonas, susipakuoji daiktus ir važiuoji į pastovią gyvenimo vietą – su žmona gyvename Vilniuje, tai mano pagrindinis gyvenimas ir visi daiktai yra ten. O mieste, kuriame žaidi, tai turi tik sportinę aprangą, buities reikalus ir dar kelis daiktus – dabar Pasvalyje turiu patefoną, kad smagiau būtų. Iš esmės tai man reikia tik lovos (juokiasi – aut.).
– Lietuvos krepšinio sirgaliai jus atsimena nuo maždaug 2008 metų, kai laimėjote NKL dėjimų konkursą. Po metų tą patį konkursą laimėjote ir LKL. Kaip tos pergalės atrodo dabartinio A. Šikšniaus akimis?
– Nenorėjau nei pirmą, nei antrą kartą dalyvauti. Bet kai esi jaunas, daug pasirinkimo neturi – pasakė, kad dalyvausi, reiškia dalyvausi. Tada viskas vyko ekspromtu, nebuvau kažkoks oro virtuozas. Bet tais laikais dar nebuvo „Instagram“ tinklo, tai žmonės nematydavo, kaip iš tikrųjų galima įdėti (juokiasi – aut.).
Šuolį aš aišku turėjau, bet daug tokiems konkursams neprisiruoši. NKL konkurse, prisimenu, pats pilnai nesupratau, kaip laimėjau – toks jausmas, kad būčiau pats už savo varžovą balsavęs, jei galėčiau. O LKL konkurse viskas buvo iš emocijų. Tai buvo „Žvaigždžių rungtynės“, man tai buvo didis reikalas – ne tik, kad pakvietė žaisti, bet dar ir išleido į aikštelę. Tikrai buvau užsivedęs, tai buvo postūmis laimėti tą konkursą – adrenalinas duoda energijos, šitą galiu garantuoti. Kelis dėjimus įdėjau, galvoju: „kaip aš čia taip?“. Pats truputį nepatikėjau – turbūt geros emocijos suteikia sparnus.
– O kaip jūs vertinate savo dabartinę formą ir šį sezoną?
– Trauma truputį išmušė iš vėžių, nes fiziškai jaučiausi turbūt geriausiai per savo karjerą. Tikrai jaučiausi puikiai – vasarą buvo daug krepšinio, greičiau įėjau į tinkamą ritmą. Toks paslydimas lygioje vietoje tikrai buvo smūgis – negalėjau pakankamai stipriai sportuoti, tai dabar sugrįžti bus sunkiau. Dar iškart smogė koronavirusas, tai dvi savaites praktiškai pramiegojau lovoje.
– O kaip jūsų, kaip kapitono akimis, atrodo Pasvalio ekipos žaidimas?
– Komandos atvžilgiu, tai mane vaizdas džiugina – labiausiai džiugina tai, kad gerėja žaidimas. Sezono pradžia buvo banguota, bet dabar viskas atsistojo į savo vėžes – turime ir patyrusių, ir labai energingų žaidėjų. Man patinka tai, ką matau. Pati atmosfera komandoje yra gera – pradžioje būname dirbtinai draugiški, reikia apsitrinti. O dabar tikrai jaučiasi, kad smagiai bendraujame, atmosfera gera. Jokių konfliktų komandoje nėra, todėl manau, kad galime šį tą nuveikti.