Su „rusiška“ išlyga – ketvirtas sezonas nuo galo
Nevykusi komplektacija, nepasiteisinusios sudėties pertvarkos ir norimo efekto nedavęs ankstyvas trenerio keitimas nuvedė į blogiausią rezultatą nuo 2016-2017 metų, kai Eurolygos ekipos pradėjo varžytis dabartine sistema.
Prieš tai Kaune buvo tik keli tokie beviltiški sezonai.
Nuo amžiaus pradžios galingiausio žemyno turnyro formatas ir dalyvių skaičius keitėsi ne kartą, tad norint palyginti dabartinį Lietuvos čempionų derlių su ankstesniais, tenka skaičiuoti laimėtų rungtynių procentą.
Anuliavus Rusijos klubų rezultatus, šiame sezone „Žalgiriui“ palankiai baigėsi 8 mačai iš 28 (29 proc.).
Dar rečiau pergalių kauniečių sirgaliai sulaukdavo 2006-2007 (2/12, 14 proc.), 2008-2009 (2/8 20 proc.) ir 2011-2012 (4/12, 25 proc.) metais.
29 proc. dvikovų žalgiriečiai taip pat laimėjo 2013-2014 ir 2015-2016 metų sezonuose (7/17).
Pažymėtina, jog pridėjus ir akistatas su Rusijos ekipomis, „Žalgiriui“ šiame sezone pavyko palikti aikštę iškelta galva tik lygiai kas ketvirtame susitikime (25 proc.).
Komandą, kuri pastaraisiais metais buvo pripratusi laimėti maždaug pusę dvikovų, tokie skaičiai verčia susimąstyti.
„Sezonas, kuris duos tam tikros patirties, – po paskutiniojo mačo sekmadienį komentavo komandos puolėjas Edgaras Ulanovas. – Daug permainų, daug neaiškumų, sudėtingų momentų. Tikiuosi, tai mus visus užgrūdins ateičiai, padės tolesnėse karjerose, kad ir kur jos bepakryptų. Tas pats liečia ir mane: noriu, kad blogi dalykai nesikartotų, o gerus pavyktų tęsti. Nors šiame lygyje lengvai to nepadarysi.“
Eurolygą lygino su cirku
Gaisro gesinimo režimu „Žalgiris“ funkcionavo jau nuo antrojo Eurolygos turo, kuomet iš posto buvo išversta gyva nepavykusio klubo direktoriaus Pauliaus Motiejūno NBA eksperimento personifikacija – Martinas Schilleris.
Skubiai iškviestas J. Zdovcas paveldėjo trumparegiškai surinktą ir sezonui neparuoštą komandą, kurios gerklę tuo metu jau veržė traumų kilpa.
Slovėnui galiausiai pavyko stabilizuoti situaciją – tačiau anaiptol ne taip greitai ir tikrai ne tokiame lygyje, kad sulaikytų P. Motiejūną nuo pagundos pirma pasitaikiusia proga sukirsti rankomis su Kaziu Maksvyčiu dėl kito sezono.
Nepaisant to, galimybę po dešimtmečio pertraukos vėl padirbėti Eurolygoje gavęs 55-erių slovėnas išlieka optimistas ir viliasi, jog šiose pirmenybėse yra klubų, kuriems jo sugrįžimas padarė įspūdį.
„Man buvo didelė garbė grįžti į Eurolygą – ir kartu didelis iššūkis. Taip, reikėjo laiko prisitaikyti, pavyzdžiui, prie dvigubų savaičių išvykose, prie konkrečių žaidėjų. Eurolyga tikrai skiriasi nuo, tarkime, Europos taurės.
Bet esu laimingas ir didžiuojuosi, kad buvau dalimi šios kelionės. Daug išmokau ir tikiuosi, jog vieną dieną dar pasirodysiu šiame cirke. Vadinu tai cirku, nes reikia sužaisti tiek daug rungtynių, kad turi nuolat keliauti kaip cirkas“, – aiškino J. Zdovcas.
Fortūna grąžino bent jau dalį skolos
Šiame sezone slovėnas kone po kiekvieno pralaimėjimo kalbėdavo, jog neieško pasiteisinimų – bet visuomet nepamiršdavo išvardinti traumuotų ar sergančių žaidėjų.
Ir paminėti kiekvieną kartą išties būdavo ką.
Todėl permainingų rungtynių su „Crvena Zvezda“ atomazgą J. Zdovcas priėmė kaip tam tikrą fortūnos apmokėtą vekselį.
„Buvo sunku, bet pabaigoje kažkaip įmetėme. Šiek tiek pasisekė, tačiau manau, jog po tokio sezono šio trupinėlio sėkmės nusipelnėme“, – pažymėjo „Žalgirio“ vairininkas.
Jo auklėtiniai pirma išbarstė 13 taškų pranašumą, tuomet panaikino 9 taškų deficitą – tam prireikė ir Tylerio Cavanaugh tolimo šūvio paskutinę ketvirto kėlinio sekundę.
Pratęsime šeimininkai jau diktavo savo sąlygas, palikdami oponentų strategą Dejaną Radonjičių baisėtis, kodėl prieš lemtingą T. Cavanaugh metimą serbai nesustabdė „Žalgirio“ atakos pražanga ir paliko galimybę pelnyti tris taškus.
„Turėjome gerą galimybę laimėti, tik kažkodėl ketvirto kėlinio pabaigoje neprasižengėme. O pratęsime jie jau kontroliavo įvykius“, – komentavo D. Radonjičius.
Nepaisant pergalės, „Žalgirio“ senbuviai išliko savikritiški.
„Kai „Žalgiris“ ir „Crvena Zvezda“ sumeta po šimtą taškų, tai viską pasako – gynybos nebuvo nei vienoje, nei kitoje aikštės pusėje. Ir mes, ir jie buvome pavargę, tai jautėsi nuo pirmų minučių. Antroje pusėje kažkiek atsipalaidavome: atrodė, kad varžovai tuoj pasiduos, bet nė velnio. Juokingos klaidos, nėra apie ką net kalbėti, tie patys žmonės kartoja jas kelintą sykį“, – sakė E. Ulanovas.
„Laimėti tai pavyko, bet antroje pusėje sustojome, stigo energijos“, – pridūrė komandos kapitonas Paulius Jankūnas.
Po sezono karjerą baigsiantis 37-erių veteranas sekmadienį atsisveikino su Eurolyga 13 taškų, iš kurių 11 pelnė paskutinio ketvirčio ir pratęsimo metu.
E. Ulanovo žodžiais, vyriausias ekipos žaidėjas buvo būtent tas, kuris tonizavo visą kolektyvą.
„Žinojome, kad duosime kamuolį jam – Paulius turėjo žaisti, tai buvo jo rungtynės. „Crvena Zvezda“ nesuprato, kas darosi, Paulius kaip veteranas protingai provokavo pražangas. Kai jėgos mums ėjo į pabaigą, jis kaip koks jaunuolis nuo atsarginių suolo įnešė energijos gūsį ir buvo velniškai didelė šios pergalės dalis“, – žavėjosi puolėjas.
„Velnišku“ jis pavadino ir nuovargį, pajaustą Eurolygos reguliaraus sezono pabaigoje. Bet dabar „Žalgiriui“ belieka vienas kovos frontas.
„Nuo antradienio pradedame ruoštis LKL, lengva nebus ir čia“, – užbaigė E. Ulanovas.
„Žalgiriui“ sekmadienį trūko traumuotų Joffrey Lauvergne'o, Janio Strelnieko ir Manto Kalniečio, „Crvena Zvezda“ vertėsi be Branko Lazičiaus, Austino Hollinso bei Maiko Zirbeso.
Pirmojo rato tarpusavio rungtynes Belgrade serbai laimėjo 73:61. „Crvena Zvezda“ kitą savaitę dar sužais paskutinį savo mačą Eurolygoje su Stambulo „Anadolu Efes“, bet vilčių palypėti iki geriausių aštuoneto ir pratęsti pasirodymą atkrintamosiose varžybose nebeturėjo dar prieš viešnagę Kaune.