Nors ruošdamasi Europos čempionatui Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė sužaidė vos keletą kontrolinių rungtynių, o visą treniruočių procesą lydėjo gandai, kad dėl finansinių šalies krepšinio federacijos problemų lėšų išsiųsti komandą į Vokietiją gali taip ir neatsirasti, problemos tik užgrūdino šios Balkanų šalies komandą.
Finansavimą rasti pagaliau pavyko, o dar prieš skrydį į Kelną bosniai pademonstravo, jog čempionate planuoja ne tik dalyvauti, bet ir nuvekti kažką įsimintinesnio. Paskutinėse pasaulio čempionato atrankos turnyro rungtynėse rugpjūčio pabaigoje Bosnija ir Hercegovina namie įveikė Prancūzijos rinktinę, su kuria Europos čempionate žais antradienį.
Šis mačas bus gyvybiškai svarbus ir lietuviams.
Jau du laimėjimus iš trijų savo sąskaitoje turintiems bosniams (95:85 įveikė vengrus ir 82:92 nusileido vokiečiams) pergalė atvertų kelią į aštuntfinalį, o Lietuvos rinktinė automatiškai būtų eliminuota iš kovos dėl kelialapio į šešioliktuką.
Jei bosniams laimėti prieš prancūzus nepavyks, dar vieną galimybę užsitikrinti vietą aštuntfinalyje Balkanų komanda turės trečiadienio rungtynėse su Lietuva. Teoriškai įmanomas variantas, kad tolyn žengti bosniams pavyktų ir su dabartiniu pergalių kraičiu.
„Tai tiesiog neįtikėtina, nerealu. Ypač po tokio sudėtingo pasiruošimo proceso, kokį mes turėjome. Nerealu atrodė jau vien atvykti čia, o įveikti Europos čempionus prieš tokią žiūrovų auditoriją – fantastika. Man tiesiog trūksta žodžių. Tai – viena didžiausių pergalių bosnių krepšinio istorijoje“, – spaudos konferencijoje džiūgavo rinktinės kapitonas Miralemas Halilovičius.
Anot 31-erių puolėjo, šį Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė – išskirtinė, o pergalės Europos čempionate – ne atsitiktinumas.
„Žinote, aš komandoje nuo 2010-ųjų ir prisimenu, kad rinktinėje visada būdavo susiformavusios 2-3 žmonių grupelės. Ši komanda – kitokia, unikali. Šio pasirengimo metu mes viską darėme kartu. Po treniruočių eidavome kavos, ledų, važinėdavome dviračiais – tokiu būdu brandinosi vidinė chemiją, tokiu vieningu būdu atsilaikėme prieš problemas. Jaučiau, kad ta vienybė gali tapti svarbiu faktoriumi rungtynių metu – taip ir nutiko.
Mūsų vienybė atsispindi ir aikštėje. Visi krepšininkai patraukė į šalį savo ego – treniruočių ir mūsų laisvalaikio metu nebuvo jokių NBA žvaigždžių ar „Real“ žaidėjų. Taip, Džananas Musa, Jusufas Nurkičius ar Johnas Robersonas rungtyniauja aukštesnio meistriškumo klubuose, bet su Bosnijos lygos žaidėjais jie bendravo kaip lygūs su lygiais. Fantastika“, – nesustodamas pasakojo M. Halilovičius.
Nors į šį Europos čempionatą bosnius atvedė treneris Vedranas Bosničius, pavasarį dėl tų pačių finansinių aplinkybių ir vidinių federacijos intrigų jis komandą paliko. Ekipos vairas buvo patikėtas Azizui Bekirui, vyriausiojo trenerio darbo jokioje solidesnėje komandoje nedirbusiam ketverius metus. Anksčiau dirbęs Turkijoje, pastaruoju metu šis treneris šmėkščiojo prie Irako rinktinės ir Kosovo lygos klubų vairo.
Visgi 52-ejų krepšinio specialistas greitai rado bendrą kalbą su rinktinės nariais ir, regis, Europos čempionate yra nusiteikęs versti kalnus.
Po rungtynių su Slovėnija treneris drąsiai atsiliepė ir apie laukiančią akistatą su Prancūzija.
„Mes žinome, kad mums pralaimėję pasaulio čempionato atrankos rungtynes prancūzai jautėsi blogai ir žiniasklaidai visko prikalbėjo. Maždaug, „jūs įveikėte mus dabar, bet mes jūsų lauksime Kelne“. Jie tikrai norės revanšo. Tačiau mes žaidžiame vis geriau ir aš manau, kad dabar rūpintis turi jie, o ne mes. Nes mes žaidžiame vis geriau ir geriau“, – keletą sykių tą patį pakartojo Turkijos pilietybę turintis ir pavardę pasikeitęs bosnis, anksčiau buvęs žinomas kaip Adis Bečiragičius.
A.. Bekiras viešai atsiprašinėjo dėl šeštadienį patirto pralaimėjimo vokiečiams ir tikino, kad vos tik pasibaigus rungtynėms su Slovėnija jis ėmė galvoti apie ateinančias rungtynes.
„Aš pavargęs, bet jau galvoju, kaip ruošimės kitiems iššūkiams. Suku galvą, kaip suplanuoti rytojaus dieną. Svarbiausia, kad žaisdami su slovėnais žaidėjai įvykdė absoliučiai viską, ką planavome. Manau, mes šį kartą sužaidėme komandiškiau. Dar kartą noriu atsiprašyti dėl pralaimėjimo Vokietijai, jis buvo negražus, o šį kartą atrodėme visiškai kitaip. Žiūrint iš kitos pusės, sąskaitoje – dar tik dvi pergalės, kurios kol kas nieko negarantuoja“, – tikino jis.
Tiesa, treneriui reikės pasirūpinti, kad jo auklėtiniai prieš laisvą pernelyg neįsisiūbuotų, nes M. Halilovičiaus pareiškimas nuskambėjo gana dviprasmiškai: „Patikėkite, pergalę prieš Slovėniją mes tikrai atšvęsime.“
Rungtynėse su slovėnais tritaškiais prapliupo bosnių natūralizuotas amerikietis Johnas Robersonas, pataikęs 7 iš 13 tolimų metimų. Skirtingai nei Slovėnijos superžvaigždė Luka Dončičius, kuris pro šalį iš toli šovė visus 8 kartus ir rungtynes pabaigė sau neįprastai nesurinkęs dvigubo dublio.
„Svarbiausia – tikėjimas. Mes tikėjome savimi, mėgavomės krepšiniu, bet darbas dar nepadarytas. Ši grupė – labai komplikuota, stipri, dar gali būti visko“, – atsargus buvo J. Robersonas.
Tuo metu kitas bosnių atakų lyderis Džananas Musa neslėpė pasimėgavimo susidariusia situacija.
„Žinote, mes jau tokie: kiekvienas pralaimėjimas mums – tragedija, kiekviena pergalė – euforija. Prasidėjus rungtynėms pamatėme, kad galime kaip lygūs žaisti su slovėnais, o dabar akivaizdu, kad galime su visais. Labai gerbiu Luką, jis geras mano draugas ir tuo pačiu vienas geriausių žaidėjų pasaulyje. Tikrai ypatingas jausmas pranokti jį ir Europos čempionų rinktinę“, – tikino šią vasarą su Madrido „Real“ sutartį pasirašęs puolėjas.
Nuotaikos slovėnų stovykloje buvo kur kas prastesnės. Spaudos konferencijoje sunkiai žodžius rinko tiek puolėjas Vlatko Čančaras, tiek komandos vyriausiasis treneris Aleksandras Sekuličius.
Išgirdęs klausimą, kodėl L. Dončičius žaidė su raiščiu ant dešiniojo riešo ir ar jis netrukdė puolėjui atakuoti krepšį, slovėnų treneris skėsčiojo rankomis.
„Man atrodo, jis tą raištį turėjo jau vakar. Galbūt jam tai šiek tiek ir trukdo, bet man Luka nieko nesakė ir nesuskundė. Nežinau“, – gūžčiojo jis.
Neišsiplėtė treneris ir vertindamas pralaimėjimo priežastis bei laukiančią akistatą su Vokietija.
„Nesukūrėme varžovams tinkamo spaudimo, jie pajuto žaidimo skonį ir ėmė pataikyti. Pralaimėjome ir kovą dėl kamuolių. Na, o vokiečiai – kol kas nepralaiminti komanda. Padarysime išvadas, bet bus sunku“, – pažymėjo A. Sekuličius.
Primename, kad Lietuvos rinktinė šioje grupėje kol kas pralaimėjo visas trejas žaistas rungtynes ir su Vengrija dalijasi paskutines dvi vietas. Tęsti kovą dėl kelialapio į kitą čempionato etapą lietuviai gali tik laimėję abejas rungtynes, tačiau ir tuo atveju gali prireikti taškų skaičiavimo. Į kitą etapą pateks keturios geriausios komandos.
Likusios Europos čempionato B grupės rungtynės
Antradienis, rugsėjo 6 d.
Bosnija ir Hercegovina – Prancūzija, Vengrija – Lietuva, Vokietija – Slovėnija
Trečiadienis, rugsėjo 7 d.
Lietuva – Bosnija ir Hercegovina, Prancūzija – Slovėnija, Vengrija – Vokietija