„Vienas etapas baigėsi, kitas prasideda. SKM pasiūlė geras sąlygas, iš kolegų taip pat girdėjau gerų atsiliepimų. Norėjosi naujų iššūkių, naujas kolektyvas, manau, bus įdomu dirbti. Tiek metų ir pats žaidžiau ir su vaikais dirbau, pamačiau, kad manęs čia nori ir mielu noru sutikau“, – sakė D. Sabaliauskas.
41-erių krepšinio specialistas per 15-a metų trukusią krepšininko karjerą rungtyniavo tokiose komandose, kaip Panevėžio „Lietkabelis“, Alytaus „Alita“, Kėdainių „Nevėžis“, taip pat žaidė Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Estijoje ir Vengrijoje.
2004-aisiais su Lulėjo „Plannja“ tapo Švedijos lygos čempionu, 2007-aisiais su Szolnoki „Olajbanyasz“ ekipa tapo Vengrijos čempionu ir laimėjo šalies taurės turnyrą.
Į vaikų krepšinį jis patraukė prieš šešerius metus.
„Dirbant vaikų treneriu labai svarbu mokėti juos motyvuoti ir uždegti krepšiniu. Kad jie sirgtų, norėtų žaisti. Žinoma, kiekvienas vaikas yra individualus, todėl reikia mokėti prie jo prieiti, rasti bendrą kalbą. Čia, tikriausiai, viena pagrindinių trenerio užduočių“, – aiškino D. Sabaliauskas.
Treneris jaunuosius krepšininkus moko ne tik žaidimo subtilybių. Jis stengiasi išugdyti drausmingus ir etiškus profesionalus.
„Treniravimas nesusideda tik iš krepšinio. Iš žaidėjų reikalauti reikia labai daug ko, pavyzdžiui, drausmės, draugiškumo, supratimo, kad tai yra komanda, o krepšinis – komandinė sporto šaka. Žaidėjai turi žinoti, kad reikia padėti draugui. Mokome profesionalumo, nors gal atrodo šiek tiek per anksti, bet jau stengiamės vaikus vesti to link“, – pasakojo krepšinio specialistas.
Jis įsitikinęs, kad būtent šios savybės ir veda į pergales Lietuvos jaunių rinktinę. Šiais metais septyniolikmečių vaikinų komanda, kurios trenerių štabe dirbo ir D.Sabaliauskas, pasaulio čempionate iškovojo bronzą. Pernai ši komanda laimėjo sidabrą Europos čempionate.
„Tokių žvaigždžių komandoje kaip ir nebuvo, bet buvo komandiškumas, draugiškumas, charakteris, vieningas trenerių kolektyvas. Tai padėjo nugalėti tas stiprias komandas. Taip pat, kaip ir pernai. Visada jautėme vienas kito petį, tikėjome, kad galime tai padaryti, visa komanda žaidė kaip vienas kumštis. Tai buvo labai svarbu.
Tikiuosi, kad pavyks šias savybes įdiegti ir Sostinės krepšinio mokykloje“, – sakė treneris.