Krepšiniui – atskira mokykla
Prieš paskutinį skambutį – pavojaus signalai. Pavasario pabaigoje Panevėžyje kilo šurmulys išaiškėjus savivaldybės sumanymui pertvarkyti mieste veikiančią jaunųjų krepšininkų ugdymo sistemą.
„Viskas su krepšiniu pas mus yra tvarkoje, ir rezultatai tai įrodo. Bet kažkodėl dabar krepšinį nori išprašyti iš Panevėžio sporto centro“, – kalbėdamas su Delfi, skundėsi sportiškos panevėžiečių šeimos galva Džeraldas Bilis.
Du vyresnieji jo sūnūs aukštumų siekė plaukimo baseine, o vidurinysis Simonas, jau tapęs ir pasaulio vicečempionu, ir olimpiečiu, toliau atstovauja Lietuvos rinktinei.
Jauniausias iš Bilių pasuko į krepšinį ir lanko treniruotes Panevėžio sporto centre – biudžetinėje įstaigoje, kurioje po vienu stogu telpa daugiau nei 1,3 tūkst. įvairaus amžiaus jaunuolių, užsiimančių 16 sporto šakų.
Krepšinio paslapčių aštuoni treneriai moko 275 auklėtinius.
Nuo kito sezono pastarieji Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) jau gali rungtis po nauja vėliava.
Panevėžio savivaldybė svarsto galimybę atskirti krepšinio sekciją nuo sporto centro ir įsteigti jai viešąją įstaigą, į kurios dalininkus taip pat kviečia privačią Aukštaitijos krepšinio mokyklą (AKM) bei dėl Lietuvos krepšinio lygos (LKL) medalių kovojantį „Lietkabelio“ klubą.
Kai kurie sporto centro auklėtinių tėvai abejoja, ar iš tokios pertvarkos žalos nebus daugiau nei naudos.
„Visi treneriai bus atleidžiami iš seno darbo ir gaus naujas sutartis – nematau jokių garantijų, kad jie tikrai liks dirbti, kad dabar esančios vaikų grupės nebus performuojamos. Bijau, kad jei keisis treneriai, nubyrės ir dalis vaikų. Pavyzdžiui, mano jauniausias sūnus lanko ir krepšinį, ir plaukimą – abiejose sporto šakose jam gerai sekasi. Manau, kad šita reforma gali jį pakreipti į plaukimą“, – sakė Dž. Bilis.
Šou nenori
Praėjusį mėnesį grupė tėvų išplatino raštus įvairioms priežiūros institucijoms po to, kuomet socialinėje erdvėje pradėjo sklisti gandai apie pertvarkos planus.
Ėmę klausinėti savo atžalų trenerių, tėvai išsiaiškino, jog šie taip pat nebuvo informuoti apie savivaldybės ketinimus.
Surinkę apie šimtą tėvų parašų, gegužės viduryje jų atstovai kreipėsi į Panevėžio merą, administracijos direktorių, savivaldybės tarybą bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, skųsdamiesi, kad ruošiamas projektas su jais nėra derinamas.
Rašte pažymima, kad „bendruomenė yra pasipiktinusi ir kategoriškai nesutinka su ruošiamomis permainomis, nerimaudama, jog puikiai veikianti krepšinio organizacija bus išardyta ir finansiškai sužlugdyta būsimų dalininkų“.
Tėvų atstovams kliūva tiek bylos, kuriomis „Lietkabelis“ teismų salėse aiškinasi finansinius santykius su buvusiais komandos žaidėjais ir klubo darbuotojais, tiek AKM demonstruojami rezultatai krepšinio aikštėse.
Jei Panevėžio sporto centrui šiame MKL sezone atstovavo 14 komandų, AKM jų delegavo tik dvi.
„Per pastaruosius kelerius metus nemažai vaikų iš AKM perėjo į Panevėžio sporto centrą dėl netinkamo AKM požiūrio į krepšinį ir žemo lygio meistriškumo ugdymo“, – rašoma savivaldybės vadovams adresuotame rašte.
Dž. Bilis taip pat pabrėžia, kad prieš dešimt metų įkurtos AKM veiklos modelis, orientuotas į darželius ir masiškumą, nesutampa su sporto centro auklėtinių lūkesčiais.
„Kaip išsireiškė savivaldybės sporto skyriaus vadovas Justinas Jasiukaitis, AKM moka gerai daryti šou. Bet šou – tai ne rimtas sportas. Mūsų, tėvų, didžiausias noras, kad vaikai išmoktų žaisti krepšinį, o gal net jame ką nors pasiektų. AKM turi tik dvi pačių mažiausių vaikų komandas lygoje, per 10 metų nesugebėjo išauginti kažko daugiau.
Nemanau, kad vaikų krepšinyje didelės reikšmės turėtų ir „Lietkabelio“ vardas. Pavyzdžiui, mano sūnui – 11 metų, kažin, ar klubui tokio amžiaus vaikai bus kažkuo įdomūs“, – dėstė Dž. Bilis.
Beje, Panevėžyje taip pat veikia specializuota Raimundo Sargūno sporto gimnazija, turinti savo vaikinų ir merginų krepšinio komandas.
Sporto centro suformavimą laiko klaida
Panevėžio sporto centro auklėtinių tėvai būgštauja, kad klausimas dėl naujos krepšinio akademijos „Panevėžys“ steigimo bus įtrauktas į artimiausio miesto tarybos posėdžio darbotvarkę – norint iki kitų mokslo metų atlikti visas teisines procedūras, reikalingas naujos įstaigos įkūrimui ir trenerių perkėlimui, savivaldybė nebegali ilgai delsti.
Tačiau savivaldybės sporto skyriaus vedėjas J. Jasiukaitis Delfi teigė, jog jokios skubos nėra, atitinkamo tarybos sprendimo projektas dar nepradėtas rengti.
Dėl to esą neskubėta ir skelbti apie planuojamą reformą nei Panevėžio sporto centro treneriams, nei tėvams.
„Mes patys iki galo dar neturime visų reikalingų atsakymų. Tai ką mes galime sakyti tėvams ir visai bendruomenei – galbūt apskritai net neisime į tarybą su šiuo klausimu. Iš anksto pradėti eskaluoti temą galbūt būtų dar didesnė klaida, nesolidu.
Niekur strimgalviais nebėgame, neskubėsime nieko keisti, kol neturime visų atsakymų, kad viskas tikrai bus padaryta gerai ir teisingai. Kita vertus, natūralu, kad informacija vis dėlto išlindo į viešumą, nes prieš tai mes paprašėme sporto centro, kad pateiktų reikalingus paskaičiavimus ir duomenis“, – kalbėjo J. Jasiukaitis.
Iš viso per metus Panevėžio savivaldybė sporto centrui skiria daugiau nei 2 mln. eurų. J. Jasiukaitis teigė kol kas negalintis pasakyti, kokia suma išleidžiama būtent krepšinio reikmėms.
Anot jo, ateityje sporto centro finansavimas galėtų būti sumažintas atitinkama dalimi, už tokią pačią sumą perkant paslaugas iš naujosios krepšinio akademijos „Panevėžys“ arba skelbiant viešą konkursą paramai gauti.
Tiesa, J. Jasiukaitis neatsakė į klausimą, kaip prisidėtų kiti dalininkai.
Sporto skyriaus vedėjo nuomone, šio amžiaus pradžioje sujungus įvairias miesto biudžetines sporto mokyklas į vieną centrą, buvo padaryta klaida.
„Tokie modeliai gal labiau tinka rajonuose, kur yra mažiau sporto šakų ir sportininkų. Mes galvojame, kad reikia atskirti krepšinį nuo kitų sporto šakų, truputį pastiprinti ir pakelti masiškumo bei ugdymo lygį. Manau, atskiroje akademijoje krepšinis gaus daugiau dėmesio, priežiūros ir bus dirbama efektyviau.
Norime, kad darbas prasidėtų jau nuo darželių, taip didinant masiškumą, manome, kad ir kokybė pagerės, kai administracija bus arčiau kiekvienos treniruotės. Jei prie šio projekto sutiks jungtis „Lietkabelis“, tai galbūt bus dar viena paskata ir treneriams, ir vaikams pasitempti turint tikslą ateityje žaisti LKL“, – svarstė J. Jasiukaitis.
Jis pabrėžė, jog Panevėžys vienintelis iš Lietuvos didmiesčių neturi savivaldybės remiamos krepšinio mokyklos.
„Pavyzdžiui, Šiauliai nuo 2014 metų turi savo „Saulės“ akademiją: kai pradėjo, turėjo panašiai vaikų kaip mes, o dabar jų dvigubai daugiau – per 500“, – skaičiavo J. Jasiukaitis.
Savivaldybės administracijos atstovas taip pat tikino, kad naujoje akademijoje neketinama keisti nei trenerių darbo sąlygų, nei performuoti dabartinių sporto centro auklėtinių grupių, nei didinti mokesčio už treniruotes.
„Manau, kad tėveliai nuogąstauja visiškai be tikslo. Neįmanomi dalykai, kad kažkas ateis ir viską perims. Savivaldybė vis tiek būtų pagrindinis dalininkas, turintis sprendžiamąjį balsą.
Gali kilti įtarimas, kad čia kažkas bando specialiai manipuliuoti ir žaisti, gal kažkuris treneris iš baimės bando tėvus išnaudoti – nežinau, sunku pakomentuoti. Bet nematyčiau pagrindo jokioms baimėms. Juk AKM taip pat apklausė savo vaikų tėvus, ar jie norėtų jungtis į naują akademiją, ir surinko daugiau nei 360 parašų, reiškiančių palaikymą“, – teigė pašnekovas.
Partneriai sako susirūpinę ne finansine nauda, o išlikimu
Anot J. Jasiukaičio, kol kas nėra nuspręsta ir tai, kas bus naujosios akademijos dalininkai – jis tvirtino, jog nei AKM, nei „Lietkabelis“ oficialiai nėra pakviesti jungtis prie naujadaro.
Vis dėlto AKM direktorius Remigijus Kuodis neslėpė, jog žodinį savivaldybės pasiūlymą kartu kurti viešąją įstaigą yra gavęs.
„Labai palaikome šią iniciatyvą, nes Kaunas, Vilnius, Šiauliai, ir Klaipėda turi tokias viešąsias įstaigas, tik Panevėžyje krepšinis vis dar likęs sporto centre. Tai iš esmės ydinga, nes sporto centre yra daugybė kitų sporto šakų. Kažkuria viena užsiimti rimčiau nei kitomis jie tiesiog negali.
Nauda vaikams turėtų būti milžiniška, tik konkrečiai dar jos įvardinti negalime, kol nėra parengtų planų, dokumentų – kol kas tik kalbos. Bet krepšiniui būtų skiriamas didesnis dėmesys, atsirastų naujų etatų, tarkime, sporto direktoriaus, kuris prižiūri trenerius, jų metodikas, rūpinasi sąlygomis.
Toliau – masažuotojai, kineziterapeutai, fizinio rengimo treneriai. Jei prisijungia ir „Lietkabelis“, kurio vardas padėtų pritraukti daugiau vaikų, klubo trenerių štabas taip pat galėtų pagelbėti, susiformuotų visa piramidė. Dabar Panevėžyje dėl krepšinio yra didelė bėda, nes neturime jaunimo komandos nei Nacionalinėje, nei Regionų krepšinio lygoje. Mažeikiai, Joniškis turi, o mes – ne“, – Delfi aiškino R. Kuodis, valdantis AKM kartu su savo broliu Žydrūnu.
„Lietkabelis“ jau seniai yra suinteresuotas suburti savo dublerių ekipą, kurios neturi nuo 2016-ųjų. Bet klausimų kyla tiek dėl ją sudarysiančių jaunųjų krepšininkų, tiek ir dėl išlaikymo – metinis NKL komandos biudžetas gali siekti 70-100 tūkst. eurų.
Tuo metu R. Kuodis, kalbėdamas apie pinigus, tvirtino iš naujos akademijos projekto nesitikintis finansinės grąžos.
„Ateidama į šį darinį AKM atiduoda vaikus ir trenerius, o realios finansinės naudos iš to negauna visiškai jokios. Nežinome, ar patys ten dirbsime, nes bus skelbiami konkursai į naujas pareigas. Kodėl tuomet einame? Jei atvirai, mes puikiai suprantame, kad neturėsime galimybių konkuruoti su nauja akademija ir per kažkiek laiko visai išnyksime.
Dirbome dešimt metų, mylime šį darbą, daug padarėme Panevėžiui. Bet su įmone, kuri yra „Lietkabelio“ sistemos dalis, kurioje mėnesinis mokestis už treniruotes yra 6 ar 7 eurai, mes nepakonkuruosime vien jau kainos atžvilgiu.
Sporto centro auklėtinių tėvai ne taip suprato visą reikalą – jie nuogąstauja, kad AKM perims krepšinio sekciją, bet to nebus. Tiesiog pačiai AKM buvo pasiūlyta tapti naujo darinio dalimi, pasidalinti savo žiniomis, komandomis, vaikais ir treneriais. Iš esmės mes esame panašioje situacijoje kaip ir sporto centro jaunieji krepšininkai, tikrai nieko nesuvalgome ir nepaimame“, – tikino R. Kuodis, kurio nuomone, sportiniai AKM komandų rezultatai ir dabar yra „ne tokie jau blogi“.
Bet jei visoms suinteresuotoms pusėms viskas klojasi neblogai, kam ką nors keisti – taip mąsto labiausiai patyręs Panevėžio sporto centro krepšinio treneris Gintaras Leonavičius.
„Dabar turime visas reikiamas sąlygas: sporto rūmus savo žinioje, jei kas juose netelpa – išnuomojamos bendrojo lavinimo mokyklų salės. Treneriai turime atlyginimą pagal visus kanonus, yra aktyvūs ir patenkinti tėvai, daug vaikų. Nežinau, kam čia parūpo kažko naujo ieškoti. Ar pinigais čia reikia pasidalinti, ar kaip, nežinau. Nesuprantu, kam tas jovalas prasidėjo“, – Delfi sakė 63-ejų specialistas, praeityje su pertraukomis dešimtmetį treniravęs „Lietkabelį“, taip pat stovėjęs prie Kėdainių „Nevėžio“ vairo.
