Turbūt neatsitiktinai po istorinės šalies krepšininkių pergalės Krokuvos arenoje garsiai skambėjo kultinės Tinos Turner dainos eilutės: „You're simply the best. Better than all the rest. Better than anyone. Anyone I've ever met“.
Su tuo nesiginčijo ir pačios lietuvės, finale sutikusios grėsmingąsias prancūzes, bet jų nepabūgusios.
„Šiandien mes buvome geresnės!“ – sušuko visą turnyrą it tikra liūtė puolusi Kamilė Nacickaitė.
Tiek ji, tiek kitos mūsiškės po finalinės sirenos, paskelbusios jų pačių triumfą, pateko į tvirtą trenerio Dainiaus Novicko glėbį.
Netrukus charizmatiškasis strategas savo auklėtinėms atsiklaupė po kojomis ir, aukštai iškėlęs rankas, dėkojo tarsi tikroms dievaitėms, o arenos didžėjui užleidus dj nevykėlės hitą „Aerobika“ pademonstravo ir sunkiai pamirštamus šokių judesius.
D. Novickas tribūnose, kuriose ir taip netrūko Lietuvos fanų, atstojo ne vieną šimtą jų – jis kaip įprasta aistringai reagavo į praktiškai kiekvieną teisėjų švilpuką ar apskritai epizodą, o jo vizitine kortele tapęs kurtinantis švilpimas privertė atsisukti arba šyptelėti daugumą žiūrovų.
„Manau, kad ne vienintelis aš čia labiausiai džiaugiuosi. Iš kur taip švilpti išmokau? Oi, čia turbūt iš gatvės, kadangi joje augau. Jau ir pati FIBA žino, kad jeigu aš esu, reikia atsukti į mane kameras. Man taip išeina savaime. Aš esu emocionalus žmogus ir išgyvenu iš visos širdies. Man norisi, kad jos laimėtų, tai yra normalus dalykas gyvenime“, – aiškino specialistas.
Kodėl medalis neatsidūrė ir ant jo kaklo?
„Treneris šitoje sporto šakoje yra tik šešėlis“, – paaiškino ir pajudėti galintis Dainius.
Lietuvos moterų trijulei – tai pirmasis medalių komplektas tokio rango varžybose. Įdomu, kad jį pavyko pasimatuoti tada, kai tuo pat metu vyksta lemiamos Europos krepšinio penkios prieš penkias čempionato, į kurį lietuvės neprasibrovė, kovos.
Simboliška ir tai, kad Krokuvoje vykusiame finale mūsiškės nugalėjo ne ką kitą, o būtent kelią į minėtas pirmenybes mūsiškėms pastojusią Prancūziją.
„Galiu atvirai pasakyti, kad labai norėjau, jog merginos užsikabintų medalius po pasaulio čempionato ir tos ketvirtos vietos grupėje, kai buvo fiasko ir net nepateko į atkrintamąsias.
Norėjau, kad jos tai pajaustų, nes kai mes dalyvaujame tuose „Challenger“ turnyruose dėl reitingo taškų Lietuvai, jos gauna čekius ir į sąskaitą pinigų, bet nepajaučia to, už ką mes kovojame, už ką mylime ir dėl ko tą dvasią turime.
Labai norėjau, kad jos pirmą kartą pajaustų tai, kaip joms ant kaklo kabina medalius ir į jas žiūri publika bei pusė Lietuvos. Ačiū Dievui, kad ta svajonė išsipildė. Aš didžiuojuosi šitomis merginomis, kurios padarė tokį darbą ir pagaliau gavo atpildą už tai, kad dirba visą vasarą ir aukoja save. Tai yra kažkas nerealaus. Rytoj gal tai suprasime geriau, bet ryte išvažiuojame į turnyrą Prancūzijoje, tai vėl nebus to laiko“, – šypsojosi D. Novickas.
Paklaustas, ar ši pergalė įrodo, kad lietuvės yra pajėgios prasimušti ir į kitais metais Paryžiuje laukiančias olimpines žaidynes, treneris teigė, jog jo auklėtinėms jam nieko įrodinėti ir taip nereikėjo.
„Tų įrodymų nereikia. Yra daug šnekų Lietuvoje, bet mes žinome, ką darome, ir tikime tuo. Tikime savo komandomis, einame visi kartu ir stengiamės. Atiduodame visas širdis. Ta savaitė buvo kupina emocijų ir ji užsidarė stebuklingai.
Ne už kalnų ir olimpinės žaidynės, o ten viskas labai panašu. Tas jausmas, kai kovoji už savo šalį ir laimi medalį, yra pats nuostabiausias ir to neatstos jokie pinigai“, – pareiškė jis.
Ar 23 iš 56 lietuvių taškų per ketvirtfinalį, pusfinalį ir finalą sušveitusi SpecialK23 vadinama K. Nacickaitė buvo naudingiausia rinktinės žaidėja?
„MVP yra visa komanda. Nėra šitame sporte vienos žaidėjos, yra komandos“, – kitų krepšininkių indėlio nenuvertino D. Novickas.
Skirtingai nei per neseniai nesėkmingai susiklosčiusias planetos pirmenybes Vienoje, šį sykį į Lietuvos ketveriukę įsiveržė ne Gabija Meškonytė, o Martyna Petrėnaitė.
„Ne dėl sudėties mes laimime, o dėl komandos, širdies ir dvasios. Ta pati Martyna, žinojome, kad ją pabandysime, nes reikia naujas žaidėjas įtraukti. Dabar Giedrė Labuckienė nebevažiuos į Prancūziją, vėl grįš G. Meškonytė“, – sudėties pasirinkimo peripetijas atskleidė Dainius.
Primename, kad K. Nacickaitė, Gabrielė Šulskė, M. Petrėnaitė ir G. Labuckienė šeštadienio vakarą finale 19:16 palaužė fiziškąsias pasaulio vicečempiones prancūzes ir lipo ant paties aukščiausio prizininkių pakylos laiptelio bei vieningai sugiedojo Lietuvos himną.
„Jausmas – beprecedentis. Jaučiamės nerealiai! Jausmas neapsakomas, neįmanoma to suvokti. Kažkoks sapnas. Tiek sirgalių už mus sirgo, tikrai nerealu. Buvome bet kaip užsivedusios ir su ta nuotaika kovojome kiekviename epizode. Pirmą kartą laimėjome pirmą vietą su Lietuvos rinktine. Nerealu!“, – vienu balsu kalbėjo triumfavusios lietuvės.
Finalinių rungtynių vaizdo įrašą galite pažiūrėti čia, o apdovanojimų ceremoniją rasite čia.
Finale mūsiškių gretose rezultatyviausia tradiciškai buvo K. Nacickaitė, sumetusi 8 taškus. Ji pačioje pabaigoje šalrakraujiškai realizavo ir dvi baudas, kurios pavertė lietuves varžovėms nebepavejamas.
Po 5 taškus pridėjo jau mačo pradžioje skausmingai per delną nuo oponentės gavusi G. Šulskė ir G. Labuckienė. 1 tašką atnešė gynyboje pasiaukojančiai arusi M. Petrėnaitė.
Bronza atiteko ispanėms, kurias prancūzės pusfinalyje sudorojo 20:11.
Lietuvos vyrų rinktinė, kurią sudarė Ignas Razutis, Ignas Vaitkus, Deividas Rasys ir Vytautas Šulskis, pasidalino 5-8 vietas.
Mūsiškiams ketvirtfinalyje kelią pastojo 2021-ųjų Tokijo olimpinė čempionė Latvija, kuri ir nukeliavo iki pat finalo bei triumfavo jame.
Lietuviai apmaudžiai neatsilaikė prieš latvius 18:21 ir baigė savo pasirodymą 5-8 vietose, nors tiksint paskutinėms minutėms dar pirmavo 18:17.