„Turiu problemų su savo klubu kairėje pusėje. Dėl to paties jau praleidau ir susitikimą Milane. Tada šiek tiek paforsavome įvykius ir antrose dvigubos savaitės rungtynėse žaidžiau su Vilerbano ASVEL. Čia tikriausiai buvo padaryta klaida, nes vėl viskas atsinaujino, paaštrėjo tie skausmai ir teko priimti tokį sprendimą, kad dabar savaitę arba dvi būsiu atskirai nuo komandos, kažkiek sportuosiu individualiai ir gydysiuos. Tikiuosi, grįžti kaip greičiau, o kaip bus, nežinau“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ kalbėjo Edgaras.
Nors „Žalgiris“ ir Stambulo „Fenerbahče“ tarpusavyje apsikeitė skambiomis pergalėmis namų arenose (99:62 ir 61:84), komandų padėtis turnyro lentelėje skiriasi: trimis laimėjimais mažiau turintys žalgiriečiai žengia 11-i, o „Feneris“ – 6-as.
Tačiau iki reguliariojo Eurolygos sezono pabaigos belikus keturiems turams E. Ulanovas neskuba nei anksčiau laiko džiaugtis saviškių sėkmė, nei laidoti Kauno klubo šansų.
„Neslėpkime, mūsų klubas ir prieš sezoną kėlė ambicingus tikslus, tokie patys jie išlieka ir dabar, kai sugrįžome į lenktynes dėl aštuntuko. Bet dabar kiekvienos rungtynėse gali labai daug lemti, todėl nė vienas iš mūsų negalvoja, kad jau kažką padarėme ir patekome. Visų pirma, norisi užtikrintai pakliūti ten, ir tik tuomet šnekėti, kaip bus toliau. Laukia velniškai sunkūs keturi turai, o mūsų tvarkaraštis – vienas iš sudėtingiausių, tai tikrai bus ką veikti. Reikia nepaslysti“, – teigė E. Ulanovas.
„Fenerbahče“ kariaunai liko mačai su Pirėjo „Olympiakos“, Miuncheno „Bayern“, „Barcelona“ ir Madrido „Real“, iš kurių norint išvengti rimtų komplikacijų reikia laimėti bent du.
Tuo metu „Žalgirio“ laukia toks įtemptesnis endšpilis – toks, kurio metu klysti apskritai negalima.
Žaliai-balti privalo nugalėti tiek Tel Avivo „Maccabi“, tiek Berlyno ALBA, tiek „Bayern“, tiek Atėnų „Panathinaikos“ ir tik tada viltingai žvalgytis į konkurentų rezultatus.
„Pamenate, kaip „Žalgiris“ finišavo su šešiomis pergalėmis iš eilės ir įšoko į aštuonetą? Tai kodėl gi to nepakartojus dar kartą. Sakau, dėl to ir įdomi ta Eurolyga, kad tos spėlionės ne visada pasitvirtina. Kalbant apie kauniečius, net neabejoju, kad jie dar turi tikėti savo šansais ir neskaičiuoti nieko, o žiūrėti į kiekvienas rungtynes kaip į lemiamas. Ir ką ten gali žinoti kas bus“, – optimistiškai į kauniečių situaciją žvelgia E. Ulanovas.
Pats jis Stambule kol kas nevaidina tokio vaidmens, kokio tikėjosi: jei sezono pradžioje Ulė neretai aikštėje praleisdavo ir po daugiau nei 30 minučių, tai sezonui persiritus per savo pusiaują lietuvio žaidimo laikas susitraukė iki keliolikos minučių.
„Taip, norėtųsi daugiau žaisti, nes krepšinis man patinka, myliu šį žaidimą. Norisi daryti tai, ką mėgstu, ir daugiau prisidėti prie pergalių. Bet sezono stadija dabar tokia, kai yra pats svarbiausias metas. Treneris irgi sprendžia savo uždavinius ir pasitiki galbūt tais žaidėjais, kurie šiai dienai rodo geresnį rezultatą. Viską suprantu. Tokių kaip aš mūsų komandoje yra dar penkiolika.
Turkijos čempionate leidžiama žaisti tik penkiems legionieriams, tai tikrai yra ir daugiau tokių, kurie norėtų žaisti. Visi treniruotėse įdeda labai daug darbo ir yra geri žmonės, belieka pačiam stengtis ir daryti viską komandos labui, kad tik ji laimėtų. Nors neslėpsiu, kad norėtųsi didesnio vaidmens“, – sakė E. Ulanovas.
Palyginti su pernai metais, sumažėjo ir jo rezultatyvumas – nuo vidutiniškai 8,3 taško iki 4,5 taško. O štai pataikymo iš žaidimo procentai yra netgi geresni – 52 proc. dvitaškių (buvo 47 proc.) ir 40 proc. tritaškių (buvo 37 proc.).
Pats žaidėjas, kurio pirmiausia gynybinius sugebėjimus vertina treneris Igoris Kokoškovas, tai aiškina paprastai.
„Procentai aukštesni, bet, aišku, ir tų metimų mažiau, todėl tas pataikymas galbūt ir geresnis. Jeigu būtų daugiau atlikta metimų, tai tie procentai turbūt šiek tiek nukristų. Taigi to labai nesureikšminu. Gal po sezono logiškiausia viską apibendrinti ir pažiūrėti, kur reikėtų labiausiai pasitempti. O sezono eigoje ta statistika stengiesi per daug neapsikrauti sau galvos“, – tikino jis.
Paklaustas, ar klubinio sezono metu yra laiko susimąstyti apie laukiantį olimpinį išbandymą, E. Ulanovas, kuriam 2016 metais dėl paskutinę akimirką patirtos čiurnos traumos nuplaukė Rio de Žaneiro žaidynės, papurtė galvą.
„Apie vasarą ir konkurenciją minčių dar nėra, tikriausiai labai anksti. Jau esu užtektinai visko patyręs ir baimės kažkokios tikrai neturiu. Lietuvos rinktinėje žaidi dėl bendro tikslo ir džiaugiesi apskritai vien jau tuo, jei patenki į dvyliktuką. Po to jau žaidi ne dėl pinigų ar didesnio kontrakto. O branduolys vis tiek daugiau-mažiau aiškus, koks galėtų būti.
Olimpinės žaidynės yra didžiausias dalykas, dėl kurio ir nori žaisti. Sportininkui turėtų galimybę dalyvauti olimpiadoje tikriausiai yra pats didžiausias pasiekimas. O visus ankstesnius įvykius paėmiau kaip gerą patirtį, kuri gal net ir į naudą išėjo, nes užgrūdino. Iki šiol primena ir kiti man tą vasarą, bet aš bandau ieškoti tame pozityvo ir priimti tai su šypsena“, – teigė E. Ulanovas.
Visas pokalbis su juo ir laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.