Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniams Izraelio čempionai pasipriešino kur kas rimčiau nei praėjusią savaitę „Žalgiriui“.
Šįkart jau žaidė traumą užnugaryje palikęs R. Jokubaitis, ir „Maccabi“ laikėsi priekyje beveik visas rungtynes. Situacijos kontrolė iš rankų formaliems svečiams pradėjo sprūsti ketvirtame kėlinyje, bet nepasidavę žydai vis tiek galėjo tėkštelėti siurprizą.
Vis dėlto paskutinė proga liko neišnaudota, kuomet į oponentų baudos aikštelę nėręs R. Jokubaitis neišsilaikė ant kojų. „Fenerbahče“ iš Kauno išsivežė pergalę 84:82.
„Gerai žaidėme visas rungtynes, suveikė mūsų planas, bet vis tiek pralaimėjome. O laikotarpis dabar mums nėra pats lengviausias. Paleidome tokį šansą, tad nesmagu...
Motyvacija buvo tikrai didelė, aišku, ir daug broko – tiek komandos, tiek mano paties žaidime. Paskutinis epizodas – dabar atrodo, reikėjo kitaip pasielgti. Net neįsivaizduoju, kaip taip išėjo – nei mane kas nors lietė, nei pastūmė, pats nukritau. Dėl to labai liūdna, tikrai galėjome laimėti“, – graužėsi 23-ejų įžaidėjas.
Dėl piršto lūžio dvi savaites Eurolygoje nerungtyniavęs lietuvis šįkart aikštėje praleido 29 min. ir sukaupė 9 taškus bei 7 rezultatyvius perdavimus. Tiesa, atakuoti „iš žaidimo“ jam nesisekė – tikslą pasiekė tik 1 iš 6 dvitaškių bei 1 iš 4 tritaškių.
– Kalbant apie paskutinį prasiveržimą, ar pritrūko žaidimo ritmo grįžus po traumos? – „Delfi“ paklausė R. Jokubaičio
– Ne, nesijaučiau blogai. Žaidžiau daug minučių šeštadienį Izraelio čempionate, dabar – taip pat. Trūksta gal veikiau šaltesnio proto, patirties. Faktas, kad jos iš tokių epizodų tikrai reikia pasisemti. Tik labai jau liūdna, kad taip susiklostė.
– Kas ten buvo su tuo parketu rungtynių pradžioje?
– O, neįsivaizduoju. Sumaišytos vietomis dvi parketo lentos, nežinau, kaip niekas to nepastebėjo. Pasirodo, būna ir Eurolygoje tokių dalykų.
– Patys per apšilimą neatkreipėte dėmesio?
– Ne, ir patys nepastebėjome, tikrai keista.
– Ketvirtame kėlinyje lemiamas faktorius buvo „Fenerbahče“ gynyba besikeičiant dengiamaisiais?
– Šaro komandose ji visada veikia kaip laikrodukas, tikrai pakeitė rungtynių eigą. O kol varžovai stūmė mus į silpnąją pusę, žaidėme labai neblogai.
– Belgrade žaidžiate tuščioje salėje, šiandien Kaune žiūrovų irgi buvo nedaug. Nėra liūdna be publikos?
– Faktas. Sirgaliai yra didelė krepšinio dalis. Noriu bent jau vietinėje lygoje pajausti „Maccabi“ palaikymo atmosferą, kol kas dar neteko.
Kita vertus, tyli aplinka kartais gal net į naudą išeina, daugiau ramybės. Pamenu, per pandemiją man visai prilipo tos tuščios tribūnos. Nėra taip jau labai nejauku.
– Kol traumuotas Tamiras Blattas, kito atakų organizatoriaus „Maccabi“ neturi. Bandote naudotis proga ir įrodyti, kad galite žaisti daug ir sėkmingai?
– Žinoma. Dėl to ir liūdniausia, kad šiandien nepavyko. Na, bet traumos traumomis, sezonas vis tiek ilgas. Kalbamės su treneriu, dar susidėlios tos minutės. Dėl to neišgyvenu. Nuo manęs paties ir komandos rezultatų priklauso, kiek žaisiu.
Antradienio rungtynes „Žalgirio“ arenoje stebėjo pusantro tūkstančio žiūrovų. Apie tai, kad „Maccabi“ priims būtent Kaune, turkų klubas pranešė spalio viduryje.
Dėl politinių aplinkybių Izraelio ekipoms nerekomenduojama keliauti į Turkiją.
Šių komandų tarpusavio susitikimas Lietuvoje vyko ir pernai, tik tuomet Eurolyga neplanuotai aplankė Panevėžį. Formali šeimininkė „Fenerbahče“ mačą tąsyk laimėjo rezultatu 109:74.
Dėl karo Izraelyje namų rungtynes Tel Avivo atstovai antrus metus Eurolygoje žaidžia Belgrade (Serbija).
Beje, praėjusią savaitę „Maccabi“ taip pat buvo užsukę į Kauną, kur pralaimėjo „Žalgiriui“ 63:78.
„Dvigubą“ Eurolygos savaitę „Fenerbahče“ tęs penktadienį jau tikruosiuose savo namuose priimdama Belgrado „Partizan“ (Serbija), o „Maccabi“ diena anksčiau kausis su Madrido „Real“ (Ispanija).
Primename, kad „Žalgiris“ šią savaitę du sykius gins savos tvirtovės sienas: trečiadienį – nuo Belgrado „Crvena Zvezda“ (Serbija) su Roku Giedraičiu, penktadienį – nuo „Monaco“ (Prancūzija) su Donatu Motiejūnu.
