„To laukė visa šalis“. Šiais žodžiais „Bucks“ ir Detroito „Pistons“ rungtynių tiesioginę transliaciją pradėjo susitikimo komentatorius. Nors ši frazė atrodo kaip pompastiškas situacijos pagražinimas, komentatorius buvo teisus – Alcindoro debiutas tapo kitą rytą plačiausiai aptarta JAV žiniasklaidos tema.
Laukti iš tiesų buvo ko. Niujorko mieste praėjus porai metų nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos gimęs žaidėjas absoliučiai dominavo ne tik vidurinių mokyklų pirmenybėse, bet ir studentų krepšinio NCAA lygoje.
1965-ais prie UCLA universiteto komandos prisijungęs Alcindoras dėl tuometinių lygos taisyklių pirmuosius studijų metus buvo priverstas praleisti stebėdamas ekipos žaidimą iš šalies, tačiau jau antraisiais metais aukštaūgis praūžė per visą JAV teritoriją kaip nesustabdomas tornadas.
Trejus metus geltonai-žydrą UCLA aprangą vilkėjęs vidurio puolėjas tris kartus iš eilės buvo išrinktas geriausiu šalies krepšininku bei naudingiausiu NCAA finalo ketverto žaidėju, o jo atstovaujamas universitetas tris kartus iš eilės džiaugėsi čempionų titulais – tokio pasiekimo niekas neužfiksavo nei prieš Alcindoro debiutą, nei iki mūsų dienų.
Krepšininkui pasiruošus prisijungti prie NBA lygos pirmąjį naujokų biržos šaukimą laimėjo vos vieną sezoną lygoje iki tol tesužaidęs Milvokio „Bucks“ klubas. Lygiai prieš 50 metų Viskonsino valstijos ekipa pirmose sezono rungtynėse susigrūmė su Detroito „Pistons“ krepšininkais ir palaužė oponentus rezultatu 119:110.
Blogiausia praėjusio sezono komanda išsyk atrado naująjį lyderį – pirmą kartą profesionalų krepšinyje ant parketo žengęs Alcindoras apie savo atvykimą pranešė 29 taškais, 12 atkovotų kamuolių, 6 rezultatyviais perdavimais, 4 perimtais kamuoliais ir 3 blokais.
Tuometinė NBA lyga buvo atvira naująja superžvaigžde tapsiančio vidurio puolėjo atvykimui. Bostono „Celtics“ sezono išvakarėse atsisveikino su savo legenda Billu Russellu, o legendinis Wiltas Chamberlainas jau artėjo prie savo 35-ojo gimtadienio. Gautą šansą „Bucks“ talentas išnaudojo su kaupu.
Geriausio metų naujoko titulą nuskynęs Alcindoras debiutiniame savo sezone buvo antras visoje lygoje pagal pelnomų taškų vidurkį (28,8) ir trečias pagal vidutiniškai atkovojamų kamuolių skaičių (14,5). Vos 25 pergales 1968-69 metų sezone iškovoję „Bucks“ pirmenybes užbaigė su 56 laimėtomis dvikovomis ir 26 nesėkmėmis.
Prieš antrąjį aukštaūgio sezoną Milvokio ekipa pasistiprino mainų būdu įsigydama legendinį įžaidėją Oscarą Robertsoną. „Didžiojo O“ ir Alcindoro tandemas leido „Bucks“ užfiksuoti geriausią rezultatą visoje lygoje su 66 pergalėmis, o vos antrus metus NBA lygoje leidęs vidurio puolėjas nuskynė naudingiausio lygos krepšininko apdovanojimą fiksuodamas 31,7 taško ir 16,6 atkovoto kamuolio vidurkius.
Atkrintamosiose varžybose dominavę Viskonsino krepšininkai nužygiavo iki pat finalo, kuriame sausu rezultatu 4:0 nepaliko vilčių Baltimorės „Bullets“ ekipai. Vos trečią sezoną egzistavę „Bucks“ tapo greičiausiai lygos čempionais tapusiu klubu profesionalaus JAV sporto istorijoje, o Alcindoras savo žaibiškai pildytą trofėjų kolekciją pagausino naudingiausio finalo serijos krepšininko apdovanojimu.
Nors aikštėje aukštaūgis nepaliko jokių klausimų savo varžovams, už jos ribų žaidėjui teko susidurti su rasizmo tuo metu kupinos JAV žiniasklaidos kritika. Dėmesio vengęs Alcindoras vasarą po laimėto NBA titulo pilnai atsidavė 1965-ais metais nužudyto juodaodžio aktyvisto Malcolmo X idėjoms ir atsivertė į Islamą, pasirinkdamas naują vardą: „garbingas, stiprus tarnas“, arba – Kareemas Abdul-Jabbaras.
Per artimiausius trejus metus Abdul-Jabbaras nuskynė dar du MVP titulus, tačiau jo atstovaujama komanda nesugebėjo pakartoti 1971-ais užfiksuotos sėkmės. Vienintelį kartą „Bucks“ į finalus grįžti sugebėjo 1974-ais, tačiau juose Milvokio krepšininkai rezultatu 3:4 nusileido Bostono „Celtics“.
Po šio sezono Robertsonas nusprendė užbaigti savo krepšininko karjerą, o 1974-75 metais vos 38 pergales sukrapščiusių „Bucks“ lyderis Abdul-Jabbaras dėl Milvokyje jį persekiujosios rasinės diksriminacijos pareikalavo būti iškeistas į vieną iš multikultūrinių JAV didmiesčių – Niujorką arba Los Andželą. Organizacija patenkino krepšininko norą, taip padėdama pamatą ryškiausiai devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio dinastijai.
Prisijungęs prie Los Andželo „Lakers“ klubo Kareemas iškovojo dar du MVP titulus iš eilės, bet jo atstovaujama komanda nesugebėjo pasiekti NBA finalų. Aukštaūgis fiksavo solidžią statistiką dar dvejus komandai nesėkmingus metus iš eilės, kol 1979-ais metais „Lakers“ naujokų biržoje pašaukė nepamainomu Abdul-Jabbaro pagalbininku tapusį įžaidėją – Earviną „Magicą“ Johnsoną.
1979-80 metų pirmenybėse Los Andželo ekipa pradėjo dešimtmetį trukusį dominavimą NBA lygoje. Komanda iškovojo čempionų titulą, o Abdul-Jabbaras – iki šių dienų nepajudintu rekordu tapusį šeštąjį MVP apdovanojimą. Arčiausiai šio pasiekimo šiandien žengia „Celtics“ legenda Russellas ir geriausiu visų laikų krepšininku tituluojamas Michaelas Jordanas, surinkę po 5 tokio pobūdžio titulus.
Nuo 1980-ų iki 1989-ų metų Johnsono, Abdul-Jabbaro ir Jameso Worthy vedami „Lakers“ pasiekė net aštuonis NBA finalus ir penkis kartus iškovojo čempionų titulą. Paskutinį savo trofėjų – 1988-ų metų čempiono žiedą – fenomenalusis aukštaūgis iškovojo būdamas 41-erių metų amžiaus.
Net dvidešimt sezonų NBA lygoje praleidęs Kareemas tokį ilgaamžiškumą išlaikyti sugebėjo remdamasis tais laikais nematytais metodais bei nepalaužiama darbo etika. Kai aštuntajame dešimtmetyje kai kurie lygos krepšininkai per ilgąją pertrauką surūkydavo po porą cigarečių, Abdul-Jabbaras aktyviai praktikavo jogą bei kovos menus, o prieš susitikimus medituodavo stengdamasis sumažinti organizmo patiriamą stresą.
Savo karjerą nepelnytai į krepšinio istorijos paraštes nustumtas žaidėjas užbaigė pataikęs 15,837 dvitaškius ir pelnęs 38,387 taškus – šie du skaičiai išlieka absoliučiais NBA rekordais iki pat mūsų laikų.
Šiandieninėse diskusijose dėl geriausio visų laikų krepšininko vardo dažniausiai girdime Jordano, Kobe Bryanto ar LeBrono Jameso pavardes. Net ir plačiau su NBA istorija susipažinę krepšinio gerbėjai mini Russellą, Chamberlainą ar Larry Birdą, tačiau tylenis Kareemas tokio pobūdžio pokalbiuose yra paminimas nepelnytai retai.
Lygiai prieš 50 metų profesionalų krepšinyje debiutavęs ir savo kabliais dvidešimt metų varžovus į neviltį varęs „garbingas ir stiprus tarnas“ tapo vienu garbingiausių ir stipriausių visų laikų krepšininkų.