Dar gegužę „Guangdong Southern Tigers“ klubo konsultanto pareigas ėjusiam treneriui Kinijos čempiono medalį įteikė garsusis kinų aukštaūgis Yao Mingas. Nepaisant sėkmingos sezono pabaigos, treneris neslėpė, jog „burbuluose“ vykęs čempionatas buvo kupinas psichologinių išbandymų.
„Sezonas buvo tikrai neįprastas. Vadinami „burbulai“ trukdavo iki 9 savaičių, o tuo metu klubo nariai, tuo pačiu ir aš, turėjo griežtai laikytis reikalavimų – iš rungtynių ar treniruočių keliauji tiesiai į viešbutį, o išeiti gali tik į viešbučio kiemelį“, – prisiminė G. Krapikas.
Ilgainiui prie daugeliui neįprasto lygos formato prisitaikęs 60-metis specialistas smalsiai seka, kaip rutuliojasi įtempti Kinijos ir Lietuvos tarptautiniai santykiai, bet norėtų dar bent metams į Kiniją sugrįžti.
„Stebiu, kaip toliau vystysis Lietuvos ir Kinijos santykiai, o tada priimsiu sprendimą dėl savo ateities. Norėtųsi sugrįžti į Kiniją. Kažkaip būtų gaila trijų sezono įdirbio“, – pasakojo buvęs „Žalgirio“ treneris.
Apie Kinijos lygos išbandymus, Donato Motiejūno perėjimą į Eurolygą bei Martino Schillerio vadovaujamą „Žalgirį“ treneris pasakojo interviu Delfi.
– Nuo 2018 iki 2020–ųjų dirbote autsaiderių ekipoje, o praėjusį sezoną talkinote Kinijos rinktinės strategui Du Fengui galingiausioje lygos komandoje. Kokius skirtumus įžvelgėte?
– Nėra jokios abejonės, jog tai – dviejų skirtingų lygių komandos. Visų pirma, biudžeto atžvilgiu – Donguano miesto ekipa gali į savo komandą pasikviesti geresnių legionerių, o vyriausiasis treneris Du Fengas puikiai pažįsta vietinius žaidėjus, kurie noriai prisijungia prie jo vadovaujamos komandos. Skiriasi ir darbo galimybės – turime žymiai daugiau narių štabe. Žaidėjai čia nori tobulėti, mokytis ir tapti geriausiais.
– Su „Southern Tigers“ iškovojote čempionų titulą, o paskutinėje dvikovoje buvęs žalgirietis Sonny Weemsas buvo arti trigubo dublio. Ką šis žaidėjas atsimena apie laikus „Žalgiryje“?
– S. Weemsas yra tikras komandos lyderis, o paskutinės dvikovos statistika puikiai atspindi tai, ką jis gali duoti komandai – ne tik geba žaisti puolime, bet ir gerai mato komandos draugus, kovoja dėl kamuolio. Didžiąją dalį laiko Kinijoje praleidome viešbučiuose, taigi su juo progų pakalbėti apie „Žalgirį“ buvo ne viena. Jis laiką Kaune vertina puikiai, supranta jo reikšmę tolesnei karjeros raidai (po sėkmingų sezonų „Žalgiryje“ S. Weemsas persikėlė į Maskvos CSKA – Delfi). Jo prisiminimai tikrai yra patys geriausi. Tai buvo kone pagrindinė mūsų pokalbio tema.
– Internete daug įvairios informacijos apie Kinijos krepšinio lygos sprendimą kitamet neleisti legionieriams žaisti. Kiek teko apie tai girdėti ir ką apie tai manote?
– Kiek žinau, Kinijos sporto ministerija tokį prašymą yra pateikusi, tačiau jis dar nėra patvirtintas. Kiek man teko girdėti, daugiau nei pusė lygos komandų su tuo sutinka. Be abejonės, tai galima sieti su koronaviruso padariniais ir gerokai sumažėjusiais komandų biudžetais. Mano nuomone, tokiam sprendimui šiokios tokios įtakos turėjo ir silpni Kinijos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymai tarptautiniame fronte, ir tai yra logiška. Vietiniai žaidėjai Kinijos lygoje dažnai lieka legionierių šešėlyje, o kai ateina laikas atstovauti savo šaliai ir vesti ją į pergales, jie tam būna nepasiruošę.
– Vienas iš lygos „užsidarymo“ paveiktų žaidėjų yra D. Motiejūnas, pasirašęs sutartį su Eurolygos naujokais „Monaco“. Ar sugrįžimas į Europą jam nesukels iššūkių?
– Visų pirma, reikia suprasti, kokio lygio legioneriai žaidžia Kinijoje. Ten tikrai nekviečia bet ko. Į CBA lygą patenka tik tie legionieriai, kurie turi išskirtinių savybių. Toks pats yra ir Donatas. Be abejo, krepšinio lygis skiriasi, sezono pradžioje gali būti sunku, tačiau tokio lygio žaidėju reikia pasitikėti ir skirti jam laiko „persiorientuoti“. Manau, viskas bus gerai.
– Kinijos krepšinio lygos sezonas vyko „burbuluose“. Kokia tai buvo patirtis?
– Sezonas buvo tikrai neįprastas. Vadinami „burbulai“ trukdavo iki 9 savaičių, o tuo metu klubo nariai, tuo pačiu ir aš, turėjo griežtai laikytis reikalavimų – iš rungtynių ar treniruočių keliauji tiesiai į viešbutį, o išeiti gali tik į kiemelį. Kai kuriems legionieriams toks gyvenimo stilius buvo per sunkus ir jie išvyko iš Kinijos. Na, o aš jau per tiek metų įpratau gyventi atsiskyręs. Nepaisant to, buvo tikrai sunku.
– Galbūt jau laikas grįžti į Lietuvos krepšinį?
– Šiuo metu seku, kaip toliau vystysis Lietuvos ir Kinijos santykiai, o tada priimsiu sprendimą dėl savo ateities. Norėtųsi sugrįžti į Kiniją. Kažkaip būtų gaila trijų sezonų įdirbio ir sukauptos patirties Kinijos krepšinio rinkoje.
– Minėjote, jog nepraleidžiate nė vienos „Žalgirio“ akistatos. Nuo to laiko, kai Šarūną Jasikevičių pakeitė Martinas Schilleris, praėjo daugiau nei metai. Kaip vertinate pasikeitusį „Žalgirį“?
– Prisimenu, kai Šarūną pakeitė mažiau girdėtas treneris, internete visi suskubo teisti tokį „Žalgirio“ vadovybės sprendimą. Svarbu suprasti, kad tokios asmenybės kaip Jasikevičius lengvai nepakeisi. Paulius Motiejūnas priėmė tikrai rizikingą sprendimą, pasirinkdamas visai kitokio tipo trenerį, ir, mano manymu, jis pasiteisino. Praėjęs sezonas buvo tikrai geras, buvome netoli atkrintamųjų. Turint omenyje, kad M. Schilleris dabar turėjo pirmą vasarą, kai galėjo kontroliuoti sudėties komplektacijos darbus, vaizdas turėtų keistis tik į gerą pusę.
– Prie „Žalgirio“ prisijungė agresyvaus tipo įžaidėjas Emmanuelis Mudiay, o aplink jį – daug metikų. Kokio krepšinio iš šios komandos galima tikėtis?
– Aiškiai matosi, jog M. Schilleris norėjo prisitaikyti prie dabar Europoje propoguojamo krepšinio tipo, kai gynėjai yra veržlūs, agresyvūs, gebantys „draskyti“ baudos aikštelę, o aplink juos – puikūs metikai. Panašų modelį matome daugelyje Eurolygos komandų, geriausias pavyzdys – Stambulo „Anadolu Efes“, kuriai atstovauja veržlumu pasižymintys Shane'as Larkinas ir Vasilije Micičius. Atrodo neblogai, o kaip bus – parodys ateitis.