„Žaidėme baisiau, nei baisiai. Jei dar priekinė linija žaidė pakenčiamai, tai pirmi ir antri numeriai žaidė tragiškai. Panevėžio komanda yra stipresnė už mus. Kad laimėtumėme prieš juos, turime sužaisti idealiai“.
Taip apie pralaimėjimą „Lietkabeliui“ pasakojo E. Nickus.
„Negaliu sakyti, kad nenorėjome kautis, nes laimėjome „lentą“, tačiau padarėme 22 klaidas. Varžovai padarė tik 7. Komanda gali laimėti tada, kai yra dvasinga. Pavyzdys – Prienų krepšininkai, kuriems 34-eri metai, 33-eji treji, 30-mt. Tai žmonės, kurie praėję viską ir kurie žino, kad kiekvienos rungtynės lemia jų ateitį.
Jauni žaidėjai to nesupranta. Mes pasidžiaugiame, kai jie kartais gerai sužaidžia. Tačiau jie turi tą daryti stabiliai. Kalbu ne tik apie savo komandą. Kalbu apskritai.
Su dabartiniais žaidėjais reikia labai daug dirbti, tačiau dabar tokių krepšininkų Lietuvoje, kurie iš tikrųjų norėtų „prasimušti“ į užsienį, į Eurolygą, nelabai ir yra. Kuris žaidėjas turi tikslą žaisti (Atėnų) „Panathinaikos“, (Stambulo) „Efes Pilsen“ ar dar kažkur?
Kiek jaunų žvaigždžių turime, į kurias žmones eitų žiūrėti? Ar mes turime tokį, kaip „Lietuvos rytas“ turėjo Joną Valančiūną?
Man gyvenime pasisekė, kad aš pradėjau dirbti su tokiais vaikinais, kaip Voldemaras Chomičius ir kiti tų metų. Aš iš jų irgi daug ko išmokau. Kokie charakteriai turi būti, kaip reikia norėti žaisti, kaip reikia norėti laimėti?
Mes laimime Europos čempionatus ir panašiai, o už 8 milijonus dolerių nupirko Dario Šaričių. Galime pasvajoti, įdomu, ar už 8 milijonus dolerių mano komandą kas nors nupirktų? Kartu su manimi...“.