- Praėjusį savaitgalį „Š. Marčiulionio KA-Twomenas“ rungtyniavo su Joniškio ir Mažeikių komandomis. Paanalizavus žaidimo eigą, rungtynės su „Delikatesu“ buvo sudėtingesnės negu su lygos lyderiais „Mažeikiais“. Kas nutiko?
- Tikėjomės lengvos pergalės, manėm, kad „Delikatesas“ lengvai pasiduos. Galbūt kai kurie žaidėjai jautė nuovargį po susitikimo su „Mažeikiais“, tačiau aš jaučiausi šviežias.
- Galėtum sulyginti praėjusio savaitgalio susitikimus?
- Rungtynės su „Mažeikiais“ buvo penktadienį, todėl buvome pasiruošę. Nusiteikimas buvo visai kitoks negu rungtynėse su „Delikatesu“. Visi žinojome, kad galime nugalėti „Mažeikių“ komandą, nes pagal sudėtį galbūt esame stipresni. Negalvojome apie tai, kad jie pirmoje lygos vietoje, mes – devintoje, tiesiog ėjome, žaidėme ir tikėjome, kad laimėsime. Šeštadienį nusiteikimas buvo kitoks. Galvojome, kad nugalėjome lygos lyderius, tai „Delikatesą“ nugalėsime dar lengviau, bet lengva nebuvo. Taip dažniausiai ir atsitinka.
- Artėja mačas su „Gargždais-Bremena“. Kaip ruošiatės šiam susitikimui?
Treneris ragina ir daro viską, kad neatsipalaiduotume. Tiesiog ruošiamės kaip normaliam mačui. Ateinantį savaitgalį turėsime tik vienerias rungtynes, todėl reikės atiduoti visas jėgas. Nusimato tolima kelionė į Gargždus, žaisti bus sunkiau, bet stengsimės varžovų nenuvertinti ir būtinai laimėti.
- Ilgą laiką „Š. Marčiulionio KA-Twomenui“ nesisekė laimėti, dabar padėtis gerėja. Ar komanda pasiekė geriausią formą?
- Tobulėti dar tikrai yra kur. Iškrito mūsų pagrindinis įžaidėjas Tomas Rakauskas, tai paveikė komandą. Marius Pociukonis dabar žaidžia ne visai savo pozicijoje. Jis buvo antro numerio žaidėjas, o dabar jam tenka žaisti įžaidėju. Komanda dabar šiek tiek išsibalansavusi, bet, manau, pasieksime dar geresnę formą. Matomas tarpusavio susižaidimas, nors į komandą atėjo naujokų – ir aš, ir Remigijus Sugintas, ir Janas Jurgo. Kol mes įsiliejome į komandos žaidimą, šiek tiek užtruko ir galbūt dar nevisiškai gerai susižaidžiame. Turi atsirasti susižaidimas tarp senbuvių ir naujokų. Dabar einame teisinga linkme.
- Sutinki su tuo, kad tau prisijungus prie komandos, „marčiulioniukams“ ėmė geriau sektis?
- Ne, nepasakyčiau. Net jei ir taip galvočiau, nepasakyčiau (juokiasi). Statistika rodo tik paviršutiniškus rodiklius. Gal kai atėjau, įnešiau šiek tiek kitokios tvarkos, juk ir daugiau minučių žaidžiu, ir daugiau metu.
- O kaip šiuo metu vertini savo paties formą?
- Sunku pasakyti. Dabar forma gerėja. Priprantu prie dabartinės komandos, atsiranda pasitikėjimas savimi, komandos draugais, jie pasitiki manimi, todėl visai kitaip pavyksta žaisti. Tikiuosi, mano forma tik gerės. Svarbu ir toliau taip dirbti, kaip dirbom iki šiol.
- Keturis sezonus žaidei NCAA. Ar turėtum ką nors įdomaus papasakoti NKL mėgėjams apie savo žaidimą už Atlanto?
- Ten yra visai kitoks krepšinis. Ten žaidžia jauni, ambicingi studentai, nori pasirodyt, kad išeitų į profesionalų lygas. Dažnai komandose yra lyderiai ir jie daro ką nori, o kiti užima statistų vaidmenį. Nei vienais metais nebuvau pagrindiniu žaidėju. Daugiausiai minučių gavau žaisti trečiame sezone.
- Galėtum palyginti NCAA, NKL ir LKL? (į „Š. Marčiulionio KA-Twomeną“ E. Baniulis persikėlė iš Vilniaus „Sakalų“ – aut. past.)
- NKL krepšininkai bėga greičiau negu LKL, o NCAA visi bėga dar greičiau. NCAA žaidimas labai atletiškas, tačiau padrikas. LKL žaidimas lėtesnis, protingesnis, profesionalesnis. NKL mane labiausiai žavi tuo, kad nuo pirmos iki aštuonioliktos vietos gali bet kas laimėti. Vien dėl to džiaugiuosi, kad perėjau į NKL, nes daug įdomiau. Kiekvieną savaitgalį galvoji – rytoj laimėsiu ar pralaimėsiu, tad reikia stengtis. O LKL dažnai aišku kas laimės. Lengva nuspėti prieš ką pavyks laimėti, o prieš ką mes pralaimėsime 20 taškų skirtumu.
- Per „marčiulioniukų“ rungtynes į salę susirenka gan pasyvūs žiūrovai. Ar nepasigendi aktyvesnio palaikymo?
- Taip, palaikymo trūksta. Ištikimiausi fanai ateina į namų rungtynes, bet jų mažoka. Komandos vadovai galėtų paieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau žiūrovų. Galbūt kiti tiesiog nežino apie rungtynes.