„Neįtikėtina, tiesiog džiaugiuosi už šiuos vaikinus. Šalis pirmą kartą dalyvaus olimpinėse žaidynėse – smagu, kad esu to dalis“, – iškart po olimpinės atrankos turnyro finalinių rungtynių sakė 26-erių vidurio puolėjas.
Amerikietis iki šios vasaros turėjo mažai ką bendro su slovėniškai kalbančiu Alpių pakraščiu.
Tik birželio viduryje jis gavo Slovėnijos pasą, kuris buvo išrūpintas per kelias dienas nusprendus „natūralizuoto“ žaidėjo vietą komandoje patikėti ne Bosnijoje ir Hercegovinoje gimusiam „centrui“ Alenui Omičiui.
Tiesa, vienas ryšys su Slovėnija M. Tobey vis tik jungė. Vardu Klemenas Prepeličius. Ir jis, reikia manyti, suvaidino ne paskutinį vaidmenį slovėnams pasitelkiant pajėgų naujoką.
Abu krepšininkai praėjusiame sezone kartu atstovavo „Valencia“ (Ispanija) klubui.
Sekmadienį M. Tobey interviu „Žalgirio“ arenos koridoriuje pertraukė būtent K. Prepeličius, stvėręs aukštaūgį į savo glėbį.
„Juk aš sakiau tau, žmogau, juk aš sakiau!“ – šaukė iki ausų išsišiepęs snaiperis.
Galima nutuokti, ką tokio jis žadėjo M. Tobey, kuomet pastarasis svarstė slovėnų pasiūlymą.
Vidurio puolėjas įsitikinęs – dėl kelionių per Atlantą ribojimo klubų sezono JAV jo aplankyti negalėję artimieji nepyks, kad bendrauti nuotoliniu būdu teks dar vieną mėnesį.
„Šią pergalę dedikuočiau savo šeimai. Nemačiau jos daugiau nei metus. Taip, dabar nematysiu dar ilgiau, nes reikės važiuoti į Tokiją. Bet jie viską supranta. Žinoma, galiu tik džiaugtis nusprendęs prisijungti prie Slovėnijos rinktinės“, – kalbėdamas su Delfi, šypsojosi M. Tobey.
Sekmadienį niekas negalėjo prilygti Lukai Dončičiui, vis dėlto slovėnai dar sparčiau link pergalės rezultatu 96:85 veržėsi tada, kai aikštėje buvo M. Tobey.
Jo „+/-“ rodiklis buvo geriausias komandoje (+18).
„Natūralizuotas“ amerikietis jau įpusėjus trečiam kėliniui užsidirbo ketvirtą asmeninę pražangą, nepaisant to, kiek pasėdėjęs ant atsarginių suolo toliau laidė firminius tritaškius, tampydamas paskui save baudos aikštelę palikti priverstą Joną Valančiūną.
Atsilaikyti prieš pagrindinį Memfio „Grizzlies“ „centrą“ po savuoju krepšiu M. Tobey buvo sudėtinga, vis dėlto slovėnų priekinė linija netikėtai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių (37:34).
„Kalbėjome prieš rungtynes, kad aukštaūgių laukia labai didelis darbas mėginant atsitverti J. Valančiūną ir Domantą Sabonį. Manau, kad visi puikiai padirbėjo šia linkme. Dėl to ši pergalė tik dar smagesnė. Man pačiam tikrai buvo sunku, prisirinkau pražangų. Valančiūnas ir Sabonis yra labai geri žaidėjai, ypač baudos aikštelėje. Bet visi šauniai pasidarbavome“, – komentavo M. Tobey, pataikęs 3 iš 4 tolimų metimų ir pasižymėjęs 13 taškų.
Jei slovėnų persvarą „po lenta“ numatyti buvo sunku, to nepasakysi apie L. Dončičiaus asmeninį spektaklį.
Ir M. Tobey pusiau juokais, pusiau rimtai į klausimą, kas buvo pagrindinė pergalės priežastis, atsakė vienu žodžiu: „Luka“.
Geriausias pastarojo talkininkas puolime šįkart buvo 18 taškų sumetęs Vlatko Čančaras.
Į rūbinę po rungtynių Denverio „Nuggets“ puolėjas žygiavo pusnuogis – sakė savo aprangą atidavęs į Kauną palaikyti komandos atvykusiems tautiečiams.
Išvakarėse vykusiame pusfinalyje prieš Venesuelą čiurnos traumą patyrusiam, bet finalą starto penkete pradėjusiam 24-erių krepšininkui komentuoti laimėjimą sekėsi sunkiau nei M. Tobey.
„Kokios mintys dabar sukasi galvoje? Kad nelabai jų yra... Rimtai, nežinau, ką pasakyti, tiesiog esu labai laimingas. Komandos draugai manimi tikėjo, buvo mano užnugaris, padėjome vieni kitiems. Aišku, ir Luka – ypatingas žmogus ir krepšininkas, jis visą turnyrą žaidė nuostabiai“, – džiūgavo V. Čančaras.
Kaip ir dera, ramiausias buvo komandos strategas Aleksandras Sekuličius, nepamiršęs pagirti ir šeimininkų komandos, ir jos sirgalių.
„Sveikinu Lietuvą su puikiu žaidimu. Fantastiška atmosfera, beveik pilna arena ir neįtikėtina dvikova. Mes kažko tokio ir tikėjomės.
Turime krepšininkų, kurie moka žaisti tokiomis sąlygomis. Didžiuojuosi šiais vaikinais, jie yra neįtikėtini: kovojo visi kartu, kartu išgyveno sunkias akimirkas.
Žinoma, turime komandoje Luką, greta jo ir kiti žaidėjai tampa geresni. Aš pats – taip pat. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo vyrukais, kurie pirmą kartą iškovojo bilietą į olimpines žaidynes. Tai yra didelis pasiekimas žaidėjams, komandai ir visai šaliai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Sekuličius.
Finale pirmą kartą turnyro metu „Žalgirio“ arena buvo užpildyta maksimaliai, kiek leidžiama pagal Vyriausybės patvirtintus teisės aktus – lemiamas rungtynes stebėjo 11,6 tūkst. žiūrovų, užėmusių 75 proc. visų vietų tribūnose. Tarp jų įsikūrė prezidentas Gitanas Nausėda, buvęs ilgametis rinktinės gynėjas Rimantas Kaukėnas, po atostogų Maljorkoje grįžęs Kauno „Žalgirio“ treneris Martinas Schilleris, Slovėnijos krepšinio žvaigždės Goranas Dragičius ir Radoslavas Nesterovičius.
Olimpinėje atrankoje lietuviai su slovėnais buvo susitikę ir 1992 metais – tuomet 90:73 laimėję Vlado Garasto auklėtiniai vėliau pirmą kartą iškėlė trispalvę Barselonos olimpiadoje.
Apskritai po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos krepšininkai nebuvo praleidę nė vienų olimpinių žaidynių, kuriose iš viso pasirodė septynis kartus iš eilės ir iškovojo tris bronzos medalių komplektus.
Savo ruožtu, slovėnų laukia debiutas ant olimpinio parketo.
Primename, kad Lietuvos rinktinė atrankos turnyro pusfinalyje 88:69 įveikė Lenkiją, prieš tai grupių etape susirinko pergales prieš Venesuelą (76:65) ir Pietų Korėją (96:57).
Slovėnija Kaune paeiliui nurungė Angolą (118:68), Lenkiją (112:77) ir Venesuelą (98:70).
Tokijo olimpinės žaidynės vyks liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis. Slovėnija jas pradės C grupėje su Ispanija, Argentina ir šeimininke Japonija.