Tarsi anekdotai plačiai žinomi atvejai, kaip Ricky Davisas atakavo savo krepšį, kad įformintų trigubą dublį, o Andray Blatche tiesiog aikštėje įkalbinėjo varžovą leisti atkovoti jam dar vieną kamuolį.
Jų kontekste nepelnytai pamiršta mažai kur girdėta žalgiriečio Anthony Bowie istorija, kurią šiomis dienomis kaip tik prisiminė ESPN laida „Bulldozed“.
Pasakodamas apie Orlando „Magic“ subyrėjimą po 1995-ųjų pergalės Rytų konferencijos atkrintamosiose prieš Michaelo Jordano vedamus Čikagos „Bulls“, žurnalistas Bomani Jonesas atgaivino ir gėdą A. Bowie užtraukusį epizodą iš kito sezono.
NBA finalininkai su Anfernee Hardaway, Horace'u Grantu, Shaquille'u O'Nealu ir kitais priešakyje neatsipalaidavo ir 1996-aisiais: „Magic“ Rytuose atsiliko tik nuo NBA rekordo ritmu žygiavusių „Bulių“.
Galingas Orlando klubo žaidimas neretai leisdavo pranokti varžovus 20 ir didesniais taškų skirtumais. Vienas tokių vakarų buvo ir kovo 19-ąją.
Traumuotą komandos draugą Nicką Andersoną starto penkete pakeitęs būsimasis žalgirietis A. Bowie žaidė sėkmingiausias karjeros rungtynes, o „Magic“ diktavo savo sąlygas prieš Detroito „Pistons“ ekipą ir ketvirtame kėlinyje ėmė triuškinti svečius. Būtent tada ir nutiko į NBA istoriją patekęs įvykis.
Nors skirtumas buvo didžiulis, likus žaisti vos 3 sekundes orlandiečiai bereikalingai dar pažeidė taisykles, o svečiams prametus antrą baudą tarsi susitarę pamušė kamuolį A. Bowie. Šis pagavo jį ir visų nuostabai paprašė minutės pertraukėlės bei nuskubėjo prie atsarginių suolo.
Mačo komentatoriai emocingai palydėjo tokį Anthony sprendimą, kuriuo negalėjo patikėti abiejų ekipų treneriai. Rezultatas švieslentėje tuo metu degė 111:91, bet A. Bowie žinojo, ką daro – po paskutinio įtartinai atkovoto kamuolio jam iki išsvajoto trigubo dublio tetrūko vieno rezultatyvaus perdavimo.
Tokiuose žaidimuose nenorėjęs dalyvauti ir savo auklėtinio elgesiu pasibjaurėjęs „Magic“ strategas Brianas Hillas minutės pertraukėlės nebevedė ir atidavė jam derinių lentą.
Dar didesnė drama vyko „Pistons“ stovykloje. Dėl parodytos nepagarbos įsiutęs Dougas Collinsas liepė savo žaidėjams per paskutines porą sekundžių nieko nebedaryti, tik stovėti.
Tokiu būdu 20 taškų pirmavę šeimininkai sėkmingai užpuolė, o A. Bowie pasiėmė taip trokštą dešimtą rezultatyvų perdavimą – 113:91. Iki tol per visą savo NBA karjerą nė sykio net dvigubo dublio nesurinkęs Anthony iškart pasikinkė trigubą – 20 taškų, 10 atk. kam. ir 10 rez. perd.
Nors po finalinės sirenos jis bandė pribėgti prie įtūžusio D. Collinso ir varžovų bei jų atsiprašyti, buvo jau per vėlu – šie ne tik kad į kalbas nebesileido, bet ir Anthony nuo savęs nuvijo pasitelkę necenzūrinę leksiką.
Kaip ir galima buvo tikėtis, A. Bowie po tokio pasirodymo sulaukė aršios spaudos kritikos.
„Tai – netoleruotina“, – rašė „The Los Angeles Times“.
„Aš atsiprašau. Tokių progų nebus daug, todėl taip ir pasielgiau“, – teisinosi Anthony.
Atsiprašyti teko ir „Magic“ treneriui, kad nesuvaldė ir neatvedė į protą savo krepšininko, o štai D. Collinsui, kuris liepė saviškiams nebesiginti, NBA lyga net skyrė 5 tūkstančių JAV dolerių baudą.
Įdomu, kad tai buvo paskutinis A. Bowie pasispardymas Orlande – daugiau jis nė karto nebesukrapštė dviženklio taškų skaičiaus, o šis jo paskutinių sekundžių cirkas, pamynęs bet kokius garbingo sporto principus, įėjo į NBA istoriją kaip vienas gėdingiausių trigubų dublių.
Kur kas geriau Antanu Kaune pramintam snaiperiui sekėsi Europoje: su „Žalgiriu“ 1999-aisiais jis tapo Eurolygos čempionu bei pateko į simbolinį geriausių žaidėjų penketą.
O jau po metų kartu su Atėnų AEK dar kartą nuskriaudė tą patį Bolonijos „Kinder“ ir ne tik į viršų kėlė Saportos taurę, bet ir tapo finalo MVP.