Antras sugrįžimo namo dublis
D. Slaninai jau nelengva prisiminti, kaip vieną 2001-ųjų lapkričio vakarą Katalonijos sostinėje Eurolygos rungtynių metu jis į „Barcelona“ krepšį suvertė 31 tašką.
Arba 2007-aisiais stipriausios žemyno lygos dvikovoje Bolonijoje 28 taškais paskandino vietos „Virtus“.
Eurolygoje žaidęs keturis sezonus, tapęs Lietuvos ir Lenkijos čempionu, 2003 metais su nacionaline komanda Europos pirmenybėse triumfavęs ir 2004-aisiais per žingsnį nuo olimpinio medalio likęs gynėjas nebegyvena savo pasiekimais profesionaliame krepšinyje.
Nors 2013 metais baigęs žaidėjo karjerą su pastaruoju atsisveikino ne iš karto. Ir neatmeta galimybės sugrįžti.
Šveitęs paskutinį savo tritaškį Emilijos Redžo „Grissin Bon“ ekipoje, D. Slanina po 14 metų pasuko ienas atgal į Šiaulius ir tapo Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) rungtyniaujančio „Šiaulių-Universiteto“ klubo bei „Saulės“ krepšinio akademijos direktoriumi.
Vis dėlto planus greitai pakeitė iš Italijos atskriejęs viliojantis pasiūlymas: 2015-aisiais lietuvis ėmė talkinti „Grissin Bon“ strategui Massimiliano Menetti.
Vyriausiojo trenerio asistentu D. Slanina dirbo du sezonus, o praėjusį rudenį vėl įsikūrė Saulės mieste.
Bet ne Antano Sireikos diriguojamame „Šiaulių“ klubo štabe – greta jo.
DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ apsilankęs Europos čempionas papasakojo apie savo dabartines veiklas bei užsiminė apie dar įdomesnes ateities idėjas.
Trūko „minkytojo“
Pasak D. Slaninos, kalbų apie galimybę darbuotis savo pirmajame klube nebuvo užsimezgę – bent jau kol kas.
„Rugpjūtį, kai buvo formuojamas komandos trenerių štabas, klausimas dėl mano darbo Italijoje taip pat dar buvo atviras. Susiklostė taip, kad į Lietuvą grįžau tik lapkritį.
Viskas įmanoma, aš nenusisukęs nuo „Šiaulių“ klubo. Dabar pats savanoriškai integruojuosi į piramidę, kuriai priklauso ir profesionalų komanda. Jeigu tik reikia kokios nors pagalbos, esu pasiruošęs ją suteikti. Bet dabar daugiausiai dėmesio skiriu jaunimui“, – sakė buvęs krepšininkas, be „Šiaulių“, vilkėjęs ir Kauno „Žalgirio“, Sopoto „Prokom Trefl“ (Lenkija), Sevilijos „Caja San Fernando“, „Murcia“ (abi – Ispanija) bei „Grissin Bon“ komandų marškinėlius.
Nuo šių metų pradžios D. Slanina dirba ne tik „Saulės“ akademijoje, kurią pats lankė vaikystėje, bet ir Šiaulių sporto gimnazijoje.
„Esu keturių kintamųjų sistemos dalis. „Saulės“ akademijoje atlieku kuratoriaus ar instruktoriaus funkcijas: bendrauju su treneriais, diskutuoju, kaip pagerinti pratybų kokybę, pritraukti jaunimo, ypač iš regionų. O Šiaulių sporto gimnazijoje dirbu kaip asmeninis jaunųjų krepšininkų rengimo treneris. Džiaugiamės, kad gimnazija žengia į priekį, ypač mokslo srityje. Tai nebėra kažkoks sportininkų internatas, moksleiviai čia gauna ir gerą išsilavinimą.
Šiaulių savivaldybės sporto skyrius yra centras, kuris jungia šias atšakas. Taip pat jaučiame labai stiprią „Šiaulių“ klubo pagalbą – dublerių komandos dalyvauja NKL ir RKL pirmenybėse. Džiaugiamės, kad jie vis labiau pastebi ne tik svetimus, bet ir vietinius talentus. Vystome naujas treniruotes, integruojame į klubą vaikus, kad jie galėtų pamatyti, pačiupinėti vyrų krepšinį“, – aiškino D. Slanina.
Dalį savo dienos 2001-ųjų Lietuvos krepšinio lygos tritaškių konkurso laureatas dabar praleidžia kabinete, likusį laiką – salėje.
Jo paties nuomone, vienodai reikšmingos abi funkcijos.
„Planavimas, pasiruošimas treniruotėms, metodikos aptarimas yra labai svarbu. Negalima atėjus numesti kamuolį vaikams ir palikti savieigai. Dėl to atnaujinome santykius su Lietuvos krepšinio federacija, daug bendraujame su jaunimo rinktiniu vyriausiuoju treneriu Rolandu Radvila. Man ir pačiam dar reikia nusipūsti dulkes nuo žinių bagažo, kurį surinkau Italijoje.
Visas idėjas galiu įgyvendinti sporto gimnazijoje. Nuo kitų mokslo metų pradžios pats suformuosiu grupę, su kuria dirbsiu. Joje bus ir trys U15 „Talentų kartos“ programos žaidėjai, jaunimo rinktinės kandidatai. Laukia įdomūs iššūkiai ir darbai.
Kai sužaidžiamos vienos rungtynės, treneriai iškart jau ima galvoti apie kitas, dėlioti taktiką. O kas užsiima žaidėjais? Tam reikia specialaus asistento. Man pačiam trūkdavo, kad kažkas mane šiek tiek „paminkytų“. Kas žino, gal būčiau tapęs geresniu krepšininku“, – svarstė specialistas.
Krepšinis gali tapti ne tik darbu, bet ir verslu
Vis dėlto į klausimą, ar norėtų vieną dieną vėl dirbti su vyrais – tik jau kaip vyriausiasis treneris, D. Slanina neturi vienareikšmio atsakymo.
„Sunku pasakyti. Jaučiuosi gerai ten, kur esu dabar, jaučiuosi reikalingas. Per savo gyvenimą supratau, kas man patinka, kuo norėčiau užsiimti. Dabartinė veikla, ypač sporto gimnazijoje, teikia man malonumą, galiu realizuoti savo žinias. Ir, tikiuosi, jos bus naudingos jaunimui.
Bet ateitis parodys, į šulinį niekada nereikia spjauti. Manau, tai galimas variantas, tik nuolatinis keliavimas šiek tiek pabodo, jau norisi šiek tiek sėslumo. Aišku, suprantu, kad krepšinyje žodžio „palauk“ nėra, čia viskas vyksta greitai“, – susimąstė šiaulietis.
Viena jis žino tvirtai – visiškai palikti krepšinio šalikelėje tikrai neketina. Tuo labiau, kad kamuolį jaukinasi ir trys buvusio Lietuvos rinktinės žaidėjo sūnūs: Vilius, Valteris ir Vėjas.
Paklaustas, ar neplanuoja investuoti per karjerą uždirbtų pinigų į verslą, D. Slanina neslėpė svarstantis galimybę atidaryti dar vieną veiklos barą.
„Turiu minčių, tai susiję su krepšiniu. Esu užkietėjęs šiaulietis, galiu pasakyti, kad jei kažkas bus, tai tik Šiauliuose“, – visų kortų kol kas neatverčia verslo administravimo diplomą turintis Senojo žemyno čempionas.