Vos tik iš Tel Avivo persikėlus į Stambulą, Krepšinis.lt norėjo pabendrauti su T. Jasevičiumi, tačiau teisėjas buvo susikoncentravęs savo darbui: „Čempionato metu – jokių komentarų“. Visgi nuskambėjus finalinei sirenai specialistas iš Lietuvos sutiko pasidalinti savo mintimis apie svarbiausias rugsėjo krepšinio kovas.
Tiesa, politinėmis problemomis, šiuo metu kankinančiomis Europos krepšinį, teisėjas galvos neapsikrauna. Kaip sako pats Tomas, kur paskiria – ten ir teisėjauja.
Vis tik FIBA ir Eurolygos karas teisėjų neaplenkė. Europos čempionate tarp 40 arbitrų nebuvo tokių garsių pavardžių kaip italas Luigi Lamonica, portugalas Fernando Rocha, vokietis Robertas Lottermoseris, latvis Olegas Latiševas, ispanas Danielis Hierrezuelo, slovėnas Damiras Javoras, serbas Milivoje Jovičius ar ukrainietis Borisas Ryžikas.
Visi jie praėjusiame sezone darbavosi Eurolygos turnyre. Priešingai nei T. Jasevičius, kuris, sumažinus teisėjų skaičių šiame turnyre, perbėgo į FIBA Čempionų lygos varžybas.
Tiek prieš čempionatą, tiek jo metu buvo pasigirdę replikų, kad Senojo žemyno pirmenybės – be geriausių Europos teisėjų. O ar dirbusių Helsinkyje, Tel Avive, Kluže ir Stambule tokios kalbos neįžeidė?
„Yra posakiai: nepakeičiamų nėra arba nepakeičiami – tik kapinėse. Yra tam tikri konfliktai, todėl ir matome tokią situaciją. Bet niekas nėra įsižeidęs, bent jau aš asmeniškai“, – Krepšinis.lt pasakojo T. Jasevičius.
Jam tai jau ketvirtasis Europos čempionatas karjeroje, tačiau pirmą kartą jame jis buvo vienas lietuvis. 2009-aisiais Tomas kartu dirbo su Romualdu Brazausku, o 2011 ir 2015 metais – Jurgiu Laurinavičiumi.
Vėl FIBA kvietimo sulaukęs geriausias Lietuvos teisėjas Europos čempionate iš viso dirbo septyniuose mačuose: keturiuose – D grupės kovose, trijuose – finaliniame etape. Ant Stambulo „Sinan Erdem“ arenos parketo su švilpuku burnoje lakstyti teko aštuntfinalyje tarp ispanų ir turkų, Serbijos ir Italijos ketvirtfinalio mūšyje bei mažajame finale, kuriame Ispanija kovojo prieš Rusiją.
Pagal nerašytą taisyklę, pastarosios rungtynės – rimtas įvertinimas: jeigu teisėjas pakviečiamas dirbti bent viename iš keturių lemiamų rungtynių, reiškia, čempionatas jam pasisekęs.
„Tai ne tik mano, bet ir visų Lietuvos teisėjų įvertinimas – gal iš tikrųjų mes nesame tokie prasti, kaip kartais žmonės nori pasakyti?, – kitą rytą po finalo Stambulo „Titanic“ viešbučio vestibiulyje gurkšnodamas kavą šyptelėjo arbitras. – Bet nenoriu to labai sureikšminti, nes teisėjas yra geras tiek, kiek geras buvo paskutinis jo sprendimas.“
Sutapimas ar ne, bet T. Jasevičiaus šaltakraujiškumo FIBA prireikė ne kartą – lietuvis valdyti turkų aistras buvo paskirtas net trejose šeimininkų rungtynėse iš šešerių.
Bet su iššūkiu mūsiškis susitvarkė sėkmingai. Štai tose pačiose aštuntfinalio rungtynėse, kai Ispanijos komanda jau bandė kilti į lemiamą šturmą, už per dideles emocijas teisėjas iš Lietuvos be jokio gailesčio Turkijos rinktinės trenerį Ufuką Sarıcą „nuramino“ skirdamas techninę pražangą.
O šis sprendimas sukėlė ne ką mažesnį 10 tūkst. turkų sirgalių pasipiktinimą.
„Iš vienos pusės, visada smagu teisėjauti, kai pilna salė ir gera atmosfera. Iš kitos – didesnis spaudimas, todėl tai yra savęs pasitikrinimas, – aiškino T. Jasevičius.
– Teko teisėjauti ir latvių rungtynėse su turkais, kurios buvo labai svarbios, nes laimėjusi komanda galėjo išvengti Ispanijos krepšininkų. Kai susirenka 10 tūkst. žiūrovų, tai atmosfera nėra paprasta – reikia skills'us parodyti, kad gerai rungtynės susiklostytų.
Pagal rezultatą, galbūt lengviausias mačas buvo tarp latvių ir belgų, kai vienu metu skirtumas buvo 30 taškų. Bet žinote, vis tiek reikia teisėjauti. Čia kaip treneriai reikalauja maksimalios koncentracijos net ir pirmaujant 25 taškų skirtumu, tai ir pas mus tas pats – atsipalaiduoji tik kai jau baigiasi rungtynės.“
Nors didelių skandalų Europos čempionato metu dėl rungtynes „palaidojusių“ teisėjų sprendimų nebuvo, tačiau po finalo gana riebiai pasisakė arbitrų atžvilgiu Serbijos rinktinės treneris Aleksandras Djordjevičius.
„Mano žaidėjai nusipelnė identiškų šansų kovoti dėl aukso. To nemačiau paskutinėmis minutėmis – esu užtikrintas tuo, ką sakau, ir esu įsitikinęs, kad tą patį pamatysiu žiūrėdamas rungtynių vaizdo įrašą“, – rėžė specialistas.
„Nenoriu komentuoti trenerių minčių. Jie turi teisę tai pasakyti, o aš gerbiu jų nuomonę, – į diskusiją nesivėlė finalą savo akimis stebėjęs specialistas iš Lietuvos. – Mes nelaibai kreipiame dėmesio, nes pretenzijos visada buvo ir bus. Juk žmonės teisėjauja žmonėms.
Kiek man teko teisėjauti, tai visi pralaimėję nuolat pasižiūri į teisėjų pusę. Bet negalėčiau pasakyti, kad šiemet nusiskundimų buvo žymiai daugiau. Jeigu pamenate 2015 metų rungtynes tarp Lietuvos ir Belgijos, kai daug diskusijų sukėlė metimas paskutinę sekundę – tokių sudėtingų situacijų šiame čempionate nebuvo. Nebuvo nė vienos didesnės klaidos, nulėmusios nugalėtoją.“
Kaip ir krepšininkai, po pirmenybių suskubę grįžti į klubus ir pradėti naująjį sezoną, taip ir teisėjai neturėjo daug laiko poilsiui – štai T. Jasevičius jau trečiadienį imsis darbų naujajame LKL čempionate.
„Iš naujo velnių gausime“, – nusijuokė jis.