Filme matomi ne tik dokumentiniai kadrai – apie P. Jankūno ir jo istoriją filme pasakoja net 27 pašnekovai, kuriems teko matyti jo kelionę, prasidėjusią nuo vaikiškų svajonių iki pat krepšinio aukštumų.
„Nors filmo kūrimo procesas užtruko kiek ilgiau nei planavau, tačiau neabejoju, kad filmas nuo to tapo tik solidesnis. Matydamas rezultatą, galiu drąsiai teigti, kad šį filmą turi pamatyti kiekvienas „Žalgirio“ sirgalius ir kiekvienas vaikas siekiantis krepšinio svajonės“ – sako filmo režisierius.
Filmo autorius R. Čekavičius įsitikinęs, kad jautri, emocinga, „Žalgirio“ ir Lietuvos krepšinio vertybes atspindinti Kapitono istorija nepaliks abejingų. „Nes tai ne tik pasakojanti, bet ir įkvepianti istorija“, – teigia R. Čekavičius, kuris šią savaitę viešėjo laidoje „Delfi diena“.
– Paulius Jankūnas įprastai nėra tas daug kalbantis žmogus, susidaro įspūdis, kad filme jis pakankamai atviras ir nuoširdus. Kaip pavyko jį prakalbinti, priversti atsiskleisti?
– Paulių pažįstu daugelį metų, turbūt nuo laikų, kai jis mokėsi gimnazijoje. Mes nebuvome draugai, bet karts nuo karto kažkur susitikdavome, pasilabindavome.
Vėliau jis man prisipažino, jog kai jį kviečiau kavos išgerti, galvojo – prašysiu pinigų ar kviesiu kažkur investuoti, nes kai tokie pusiau draugai kažkur kviečia, tikėtina, norės kažkokios naudos.
Kai sužinojo, jog turiu idėją apie jį kurti filmą, jam buvo šokas, Paulius negalėjo tuo patikėti.
Ta mūsų pažintis gelbėjo mūsų filmo metu. Man buvo kur kas lengviau jį prašnekinti, pats daug žinojau istorijų, nes kai būni toje aplinkoje, girdi, matai tai, kas vyksta aplink komandą ir Paulių.
– Iš pradžių P. Jankūnas kiek skeptiškai žiūrėjo į idėją kurti filmą apie jį, ar ilgai reikėjo įtikinėti žalgirietį, jog patikėtų jūsų iniciatyva?
– Sakau, tu pagalvok, dabar nieko nesakyk, o sprendimą priimsi viską apsvarstęs. Tai buvo 2020-ųjų pradžia, sausio ar vasario mėnuo. Tada atėjo pandemija, viską uždarė, nutraukė čempionatus, baigėsi sezonai. Ta idėja ir liko tik idėja.
Vėl susitikome vasaros pradžioje, sakau, Pauliau, gal visgi darome. Jis neskubėjo, prašė palaukti.
Vėliau žiūriu skambina, sako, rytoj pradedame sportuoti, darome filmą. Toks lengvas šokas jau man, reikėjo viską staigiai pasiruošti – žmones, kameras ir panašiai.
Daug nereikėjo jo įkalbinėti. Jis iš tų žmonių, kuris pats priima sprendimus, manau, pagalvojo, pakalbėjo su tėvais, žmona, pasitarė ir tada priėmė sprendimą.
– Filme – ir buvęs „Lietuvos ryto“ vadovas Jonas Vainauskas, kaip pavyko jį įkalbinti jungtis prie filmo apie „Žalgirio“ legendą?
– Joną pažinojau, iki šiol galvoju, jog jis yra vienas stipriausių sporto vadybininkų, kad ir kokių gyvenime patyrė kalnelių. Atvirai, sunku su juo, nėra lengva, galbūt pataikiau ant gero laiko jo gyvenime. Jam paskambinau, Jonai, sakau, reikia tavo interviu filmui apie Jankūną.
Įkalbėti jo nereikėjo, bet galbūt tai sėkmė, jog pataikiau geru momentu.
– Daug vidinio komandos gyvenimo iš rūbinės, čia gyvi, nesuvaidinti pokalbiai, karštos emocijos. Ar buvo kadrų, kai Paulius per filmo peržiūrą prašė kažko geriau nerodyti, pavyzdžiui, aštrūs Manto Kalniečio epizodai, ar buvo prašymų kažką iškirpti?
– Čia buvo du dalykai. Vieną momentą iš rūbinės prašė iškirpti, kuris tikrai buvo toks ant ribos, ne visai etiškas. Mane nustebino Paulius kitoje vietoje, kai po vienerių pergalingų finalo rungtynių P. Jankūnas siunčia fanams tam tikrą žinutę.
Jis pamatė tą momentą filme, pasiteiravo vieno dalyko: ar galima kažkaip lėčiau pateikti tą momentą.
Pasirodo, kad ta priešprieša visiškai tikra, o ne suvaidinta žiniasklaidai. Net ir praėjus tiek metų, jam buvo svarbu, kad ta žinutė tinkamai nueitų iki fanų.
– Filme – nemažai kvapą gniaužiančių „Ryto“ ir „Žalgirio“ kovų akimirkų, įtariu, šiurkščių epizodų tuose derbiuose ilgai ieškoti nereikėjo?
– Pats peržiūrėjau tuos įrašus, visus finalus ir ne tik. Man nebuvo sunku tą surasti, nes žinojau, apie ką eina kalba. Bet taip, reikia pripažinti, tam laiko investuota, reikėjo paieškoti, darbo įdėta.
Viešojoje erdvėje vyravo, sakykime, mitas apie tas kovas, neva tai tik sirgaliams tas derbis kėlė emocijas, bet ne žaidėjams. Tačiau filme tie pokalbiai, žaidėjų interviu atskleidžia, kaip jiems buvo svarbu laimėti tuose derbiuose.
Kaip Antanas Kavaliauskas yra pasakęs, tai buvo 40 minučių karas. Jie išeidavo ant parketo ir nuoširdžiai, du dviguba energija kovojo vardan tos pergalės.
– Filme – kadrai su „Real“ klubo legenda Felipe Reyes’u, kuris pagarbiai atsiliepė apie P. Jankūną. Mielai sutiko „Real“, kiti Europos klubai priimti ir padėti kuriant filmą?
– Kiekvienas Europos grandų krepšininkas, į kurį mes kreipėmės dėl pagalbos, nė nedvejojo, iškart atsakymas – gerai dėl Jankio viską padarysiu. „Real“ klubas stipriai talkino, nufilmavo Felipe Reyesą, iššifravo jo kalbą ir viską atsiuntė. Tai – maksimali pagarba Pauliui.
Taip pat skambinau buvusiam „Barcelonos“ vadovui Josepui Bartomeu, sako, jokių problemų, atvažiuokite. Tad P. Jankūnas Europos kontekste vertinamas kaip legenda.
Vėliau jau montuojant filmą paaiškėjo, kad kažko nebereikia. Pradinė idėja buvo kurti serialą, bet vėliau keitėme sprendimą.
– Ne kartą cituotas buvęs Žalgirio vadovas Vladimiras Romanovas, o filmo darbai vyko dar prieš prasidedant karui Ukrainoje. Buvo idėja V. Romanovą pakalbinti, susitikti su juo gyvai?
– Taip, galėjo būti tokia idėja 2020-aisiais. Dabar, visi žinome, tai neįmanoma. Bet aš ir 2020-aisiais to nesvarsčiau ir to nenorėjau.
Aš suprantu, kad žmonėms būtų įdomu matyti V. Romanovą filme, bet tai filmas apie Jankūną.
Mūsų kūrybinėje grupėje buvo žmonių, kurie siūlė daugiau V. Romanovo epizodų. Pradinėje filmo versijoje jo minčių ir fantazijų buvo daugiau, tačiau palikome tik tiek, kiek jo ir turi būti, nes tai filmas apie Paulių.
Į filmą nugulė išskirtinė žaidėjo ir asmenybės istorija
Paulius Jankūnas – Eurolygos rekordininkas ir žaidėjas, Kauno „Žalgirio“ komandai atidavęs 18 sezonų. Visus juos – žaisdamas aukščiausiame lygyje. R. Čekavičius nusprendė žiūrovams papasakoti įkvepiančią jo istoriją, kurią sudėjo į filmą „Kapitonas“.
Šiame filme atspindimas tiek paties P. Jankūno portretas, ir kaip žaidėjo, ir kaip asmenybės, tiek esminiai „Žalgirio“ istorijos įvykiai, klubo išgyventi sėkmių ir nesėkmių etapai.
„Pradėjus kurti filmą apie Paulių ir pasakius tai vienam antram žmogui kaskart veide matydavau nuostabą. Ko gero dažnas pagalvodavo „kodėl?“. Tačiau kiekvienas interviu, kurį nufilmavome, kiekvienas pokalbis su P. Jankūno komandos draugais ar varžovais patvirtindavo, kad mano pasirinkimas yra teisingas. Tiek pagarbos žmogui, ko gero, mačiau tik kurdamas filmą apie Arvydą Sabonį“ – sako filmo režisierius R. Čekavičius.