Užsidirbs keturgubai mažiau nei netektų

Iš dvidešimties pajėgiausių nacionalinių Europos krepšinio lygų tik Lietuvos, Belgijos ir Bulgarijos pirmenybėse varžosi tos pačios komandos kaip ir praėjusiame sezone.

LKL dalyvių sąrašas nekinta jau trečius metus.

Tik formaliai egzistuojančią komandų apytaką tarp skirtingų Lietuvos krepšinio piramidės pakopų užkemša aukšti LKL reikalavimai potencialiems lygos naujokams.

Nepakanka tapti antros pagal pajėgumą Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) nugalėtojais – dar reikia turėti mažiausiai 1200 vietų areną ir 400 tūkst. eurų biudžetą.

Tokie kriterijai sutrukdė pastaruosius du sezonus NKL triumfavusiai Marijampolės „Sūduvai-Mantingai“ pakilti aukštyn. Kartu išsaugodami paskutines vietas stipriausiųjų divizione užėmusių Alytaus „Dzūkijos“ (2016 metais) ir „Šiaulių“ (pernai) kailį.

Bet tai nereiškia, kad LKL autsaideriams nėra pagrindo nuogąstauti. Pirmiausia – Kėdainių „Nevėžiui“ ir „Vytautui“, kurie šiuo metu dalinasi paskutine vieta (4 pergalės/14 pralaimėjimų).

Nuolatinių finansinių nepriteklių smaugiami kėdainiečiai kapstytis aukštyn bando pasiskolinę Margirį Normantą ir Tadą Sedekerskį.

„Vytautas“ pasitelkė LaMelo ir LiAngelo Ballus, kurie sukėlė tiek triukšmo, kad klubui, basketnews.lt skaičiavimais, atneš apie 100 tūkst. eurų papildomų pajamų.

Jeigu jau prieniškiai koncentruojasi į komerciją, turėtų įvertinti, kad vieta LKL kainuoja keturis kartus daugiau.

Bėda ta, kad garsieji „Vytauto“ naujokai net nesivargino pasižiūrėti, kaip traumų ir užgriuvusios neproporcingos dėmesio bangos išderinta komanda buvo plakama mače su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Pralaimėjimas 57 taškų skirtumu (56:113) – gėdingiausias Virginijaus Šeškaus auklėtiniams per devynerius metus besitęsiančią dalyvavimo LKL istoriją.

Jei kitoms lygos komandoms „Vytautas“ irgi bus kaip raudonas skuduras buliui, tikėtina, kad su aukščiausiuoju divizionu klubui teks atsisveikinti.

LiAngelo Ballas, LaMelo Ballas

Grėsmė iš apačios

Sužaidus du trečdalius NKL reguliaraus sezono, lyderio pozicijoje laikosi Šakių „Vytis“ (23/3).

Klubo atstovai neslepia ambicijų kovoti dėl nugalėtojų trofėjaus, nors į LKL kol kas dar atvirai nesitaiko.

Bet jeigu laimėtų antrąjį divizioną, galimybę papildomai investuoti į areną bei komandos biudžetą „Vytis“ svarstytų rimtai, nes jos siekia ne pirmus metus.

„Natūralu, kad mūsų projektas turi į kažką transformuotis. Salė ir biudžetas – išsprendžiami klausimai“, – Krepšinis.lt teigė klubui atstovaujančios įstaigos „Pradas Media“ direktorius Justinas Garliauskas.

Pastaroji klubo veikloje dalyvauja nuo 2015-ųjų, kai Šakių komanda įsitraukė į praeityje profesionaliai krepšinį žaidusio prodiuserio Rolando Skaisgirio sumanytą televizijos projektą.

Jau praėjusiame sezone „Vytis“ tikėjosi pakovoti dėl titulo, bet, užklupus traumų virtinei, pralaimėjo pusfinalyje ir tenkinosi trečia vieta.

Jeigu ateinantis pavasaris šakiečiams būtų sėkmingesnis, norint į LKL, jiems reikėtų per penkis mėnesius pertvarkyti Šakių sporto centro salę. Pastaroji – palyginti nauja, atidaryta 2009 metais, bet jos tribūnose telpa tik iki 800 žiūrovų – kėdžių skaičių reikėtų padidinti bent pusantro karto.

Klausimas, ar tokia rekonstrukcija būtų prasminga: ne ką už Šakius didesniuose Pasvalyje ir Prienuose rungtynių lankomumas yra panašus. Remiantis oficialiais protokolais, „Pieno žvaigždžių“ namų rungtynes LKL šiame sezone vidutiniškai stebi 511 žiūrovų, „Vytauto“ – 532, o „Vyčio“ – 393. Skirtumą didžiąja dalimi lemia daug krepšinio gerbėjų sutraukiantys Kauno „Žalgirio“ vizitai, kurių Šakiuose kol kas nepasitaiko.

Nepaisant to, J. Garliauskas teigia, kad išplėsti tribūnas „Vyčio“ namų arenoje iš principo įmanoma.

„Techniškai tai galima padaryti per tris mėnesius. Aišku, reikėtų rajono valdžios, kuri valdo salę, pritarimo. Ir reikiamą biudžetą Šakiuose įmanoma surinkti – sakyčiau, net lengviau nei kai kuriuose kituose LKL miestuose. Klubo organizacija tikrai pajėgi veikti LKL, turint omenyje tai, kokie klubai jau daugelį metų žaidžia aukščiausioje lygoje. Yra keletas komandų, kurios turi nuolatinių problemų, ir aš kalbu ne vien apie pinigus – apie visą vadybą.

Manau, pačiai LKL būtų į naudą, jei atsirastų bent kokia konkurencija. Bet dėl to dabar sau galvos nekvaršiname. Tą klaidą padarėme pernai, kai patys sau sukūrėme didelį spaudimą, kuris gal ir pakišo koją“, – samprotavo pašnekovas.

Rolandas Skaisgirys, Justinas Garliauskas

Tiesa, aukštesnėje lygoje užimti būtent „Vytauto“ vietą jis nenorėtų – pats televizijos projektą kuruojantis J. Garliauskas Prienuose praėjusią savaitę prasidėjusį realybės šou vertina palankiai.

„Man patinka ir V. Šeškus, ir Ballų prisijungimas. Smagu, kad tai vyksta. Ir aš nemanau, kad du jauni žaidėjai gali kaip nors sugadinti padėtį“, – pažymėjo „Vyčio“ atstovas.

LKL nori didesnių miestų

Šakiai nėra vienintelis miestas, kuris dairosi į LKL.

Tinkamas arenas jau dabar turi Palanga ir Jonava. Pastarojoje 2,2 tūkst. žiūrovų talpinanti arena už 9,4 mln. eurų išdygo praėjusiais metais. Būtent čia balandį vyks NKL finalo ketverto turnyras.

Tiesa, iki jo šeimininkams dar reikia pasitempti: tarp 14 NKL klubų „Jonavos“ ekipa šiuo metu užima 7-ą vietą (13/13).

Bet LKL prezidentas Remigijus Milašius teigia, kad esama besidominčių galimybe į lygą patekti ir komerciniu principu – sumokėjus 400 tūkst. eurų vienkartinį mokestį.

Taip pirmenybes praeityje papildė „Šiauliai“, „Nevėžis“ ir Utenos „Juventus“, „Pieno žvaigždės“ ir „Dzūkija“ perpirko licencijas iš kitų klubų.

Ballų sulaukęs „Vytautas“ jau pasitraukė iš mažai naudos atnešdavusios Baltijos krepšinio lygos (BBL), kurią išmainė į draugiškus susitikimus. Taip pasielgta nesusitarus dėl transliacijų teisių – Ballų žaidimą parodomosiose rungtynėse per savo vaizdo turinio platformą rodys „Facebook“.

Bet užsižaidęs krepšinio šou scenoje ir pamiršęs realią kovą aikštėje, „Vytautas“ gali likti prie suskilusios geldos – LKL prezidentas prieniškiams nežada nuolaidų.

Remigijus Milašius

– Ar „Vytautui“ iškils rizika iškristi iš LKL, jei klubas liks paskutinis? – Krepšinis.lt pasiteiravo R. Milašiaus

– Ballai prieniškiams tikrai nesuteikia jokių išskirtinių sąlygų. Apskritai aš asmeniškai nelabai pritarčiau šitam reikalui. Bet klubas, pasirašydamas sutartis, su mumis nieko nederino. Gal šitas šou ir suteikia žinomumo Lietuvai ar Prienams, tačiau lygai jokių balų tikrai neprideda. Komandai, manyčiau, taip pat: kyla pasimetimas, nuo tų visų kamerų tik sunkiau treniruotis. Bet tai – jų reikalas.

– Šiuo metu NKL pirmauja „Vytis“. Matote galimybę jam susidoroti su minimaliais LKL reikalavimais?

– Kiek aš suprantu, kiti klubo rėmėjai nėra labai entuziastingi perėjimo į LKL atžvilgiu. Ir, kaip mane informavo, išplėsti tribūnas nebūtų taip jau paprasta. Be to, yra saugumo klausimai: Šakiuose aikštė maža, reklaminiai stendai stovi prie pat užribio linijų.

Kitas dalykas, kad Šakiai – labai mažas miestelis, surinkti pilną salę ten būtų sudėtinga, ir finansinės galimybės ribotos. Galiu atskleisti vieną paslaptį: prabėgs dar metai dveji, ir be milijono eurų LKL nebus ką veikti, nes viskas brangsta, mažiems miesteliams bus sudėtinga konkuruoti.

– Nemanote, kad kartelė norintiems patekti į LKL pakelta pernelyg aukštai – tiek minimali arenos talpa, tiek biudžetas neatitinka dabartinių lygos autsaiderių realijų?

– Čia ir yra mažų miestelių problema. Tarkime, Pasvalys: turi ir areną, ir stabilų finansinį pamatą. Bet gyventojų tiesiog per mažai. Krepšinis žaidžiamas dėl žiūrovų, o ne dėl nuogų sienų. Jeigu miestelis turi 5 tūkst. gyventojų, atimkite pensininkus ir vaikus, atimkite išvažiavusius uždarbiauti, kas belieka? O iš dangaus tų žiūrovų nenukris.

Aišku, neuždrausi ateiti į lygą ir miesteliams, jeigu tik yra didelis noras. Vis dėlto neišvengiamai turime žvelgti į didesnius miestus. Jonava jau turi naują areną, Marijampolė planuoja ją pastatyti 2019 metais, Plungėje susibūrė iniciatyvinė grupė, taip pat norinti statyti salę. Ten tribūnos būtų pilnos.

Yra įvairių komandų, kurios planuoja kitais metais ateiti į lygą komerciniu būdu. Bent du tokie variantai yra, bet jų pavadinimų šiandien nenorėčiau atskleisti. Pačių komandų dabar gal dar net ir nėra, bet jos gali susikurti, tam pakaktų ir finansų, ir infrastruktūros.

– Kaip elgtumėtės, jei NKL čempionai atitiktų LKL kriterijus, o greta to dar gautumėte komercinį pasiūlymą papildyti lygą?

– Pirmumo teisė priklauso einantiems į LKL sportiniu principu. Bet reikia atitikti reikalavimus, ypač – finansinius. Žinote, NKL skaičiai visai kitokie nei pas mus. Reikės labai konkrečiai parodyti, iš kur planuojama gauti pajamų. Naujam klubui keliamos sąlygos – daug griežtesnės nei esamiems, nes mes jų nepažįstame, turime apsidrausti.

– Ar gali kitais metais išaugti komandų skaičius lygoje?

– Ne. Apie tai kalbama, bet nėra tokių galimybių. Paprasčiausiai nėra tiek jaunų žaidėjų, kad užtektų visoms komandoms. Be to, jei dalyvautų 12 klubų ir reguliarusis sezonas vyktų dviejų ratų sistema, rungtynių būtų per mažai. O toliau žaisti keturis ratus irgi neišeitų, nes „Žalgiriui“ kiltų problemų Eurolygoje. Dabartinė tvarka – pati optimaliausia, ir mes jos artimiausiu metu nesiruošiame keisti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (139)