Žalgiriečių naujokas dar neišvyko su komandos draugais į Kazanę (Rusija) – įžaidėjui ketvirtadienį Kaune atliekamas medicininis patikrinimas.
Papildyti savo arsenalą nauju ginklu G. Krapikas norėtų kuo greičiau, nes puikiai sezoną pradėjusi komanda pastaruoju metu ima buksuoti: tik spurtas paskutiniuose kėliniuose leido išgelbėti dvejas rungtynes ir vietoje grėsusių trijų nesėkmių iš eilės patirti tik vieną.
Tiesa, rungtynės su „Uniks“ kauniečiams dar nebus gyvybės ar mirties reikalas – vietą Eurolygos TOP-16 etape jie gali pelnyti ir paskutiniame ture, kuriame namuose priims grupės autsaiderį Sasario „Dinamo“ (Italija).
„Žinome, kad pastarąsias dvejas ar trejas rungtynes pradėjome ne taip, kaip reikia. Kai kuriais atvejais dar pavykdavo atsigriebti, kai kada – nebe. Reikia kai ką pataisyti, tuo labiau, kad važiuojame pas priešininką, turintį savo gretose Keithą Langfordą, kuris, vos pamatęs mūsų klubo pavadinimą, žaidžia labai agresyviai ir rezultatyviai. Tikrai gerą formą šiuo metu demonstruoja ir D'oras Fischeris. Apskritai, komandos vyriausiuoju treneriu tapus Jevgenijui Pašutinui, „Uniks“ Eurolygoje laimėjo trejas rungtynes iš eilės, įskaitant dvi pergales išvykose“, – apie būsimą priešininką kalbėjo G. Krapikas.
– Kaip paaiškintumėte duobę, į kurią „Žalgiris“ įkrito praėjusią savaitę? – paklausėme „Žalgirio“ vairininko
– Sunku tai padaryti. Ruošiantis rungtynėms nebuvo jokių ženklų, kad galėtų nutikti kažkas panašaus. Net patys žaidėjai nustebdavo, kuomet žiūrėdavo vaizdo įrašus ir matydavo, kaip atrodė aikštėje. Neatlikdavome net paprastų dalykų, nepagaudavome savo žaidimo ritmo. Nors paskui tris kėlinius žaidžiame lygiai ar net juos laimime, pirmas ketvirtis viską pagadina.
– Ar didelė būtų rizika atidėti kovą dėl kelialapio į TOP-16 etapą paskutiniam turui?
– Be abejo, didelė. Kol viskas yra mūsų rankose, norime patys išspręsti savo reikalus, o tik paskiau žvalgytis, iš ko galėtume sulaukti pagalbos. Nė kalbos negali būti apie tai, kad važiuojame į Kazanę galvodami, jog žaisime dar ir kitą savaitę. Vykstame pergalės ir viską norime padaryti savomis rankomis.
– Ko tikitės iš naujoko W. Cherry?
– Visų pirma, reikia tikėtis, kad jis pereis medicininį patikrinimą, ką šiuo metu likęs Kaune ir daro. Žinome, kaip jis žaidė prieš tai – koledže, vasaros lygoje, šiek tiek ir NBA. Labai įdomu, kaip jis sugebės tą patį demonstruoti visai kitoje aplinkoje.
– Kokius amerikiečius, žaidusius Europoje pirmą sezoną, jums pačiam yra tekę treniruoti?
– Tik Jamesą Andersoną ir dabar Willą, o daugiau visi nebebūdavo naujokai. Jamesas įsiliejo į komandą taip, tarsi jau seniai čia žaistų, rado ryšį su partneriais ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Tai lemia individualios žmogaus savybės, labai tikimės, kad dabar Jamesas padės naujam žaidėjui kaip galima greičiau pritapti kolektyve. Manau, jo patarimai tautiečiui bus labai svarbūs.
Man svarbiausia, kad Willas kuo greičiau būtų pasirengęs žaisti. Visą sezono pradžią rungtyniavome be žaidėjo, kurio, mano nuomone, mums vis dėlto trūko. Norisi, kad Willas būtų sveikas, neturėtų jokių problemų dėl traumų. Gerai, kad jis pastaruoju metu sportavo, treniravosi su komanda ir šiek tiek žaidė.
– Ar pasigendate didesnio Dariaus Songailos indėlio į „Žalgirio“ žaidimą?
– Pasigendu ir jo, ir keleto kitų žaidėjų indėlio. Nereikėtų visko suversti ant vieno krepšininko.