Klesti futbolas, ledo ritulys ir rankinis, o krepšinis – išnykęs
Plačioje „Lanxess“ arenos paunksmėje rymo 13 stiklo obeliskų, skirtų įamžinti tiek pat čia vykusių rankinio Čempionų lygos finalo ketverto turnyrų bei jų nugalėtojų.
Lietuviams įdomiausias turėtų būti vienas naujesnių, pastatytas 2018 metais „Montpellier“ (Prancūzija) ekipos garbei – jos sudėtyje stipriausias planetos rankinio pirmenybes laimėjo ir Jonas Truchanovičius.
Pačioje „Lanxess“ arenoje akylesnė akis pro laikinai koridorių sienas užpildžiusias Europos krepšinio čempionato afišas įžvelgs nuolatinių šeimininkų buvimo pėdsakų.
Tai – aštuonis kartus Vokietijos ledo ritulio čempione tapusi Kelno „Haie“ komanda.
Didžiausioje bei moderniausioje uždaroje šalies arenoje jau du kartus vyko pasaulio ledo ritulio ir sykį – rankinio pirmenybės (2024-aisiais užsuks ir Europos rankinio čempionatas).
Nėra ko ir kalbėti apie didžiausią visos Vokietijos aistrą – futbolą. Ar galingiausią miesto klubą „Koln“.
Trečiadienį net ir trečiame pagal pajėgumą divizione rungtyniaujanti Kelno „Viktoria“ galėjo pasimėgauti 50 tūkst. žiūrovų užnugariu – vien dėl to, jog Vokietijos taurės turnyro burtai į svečius pakvietė šalies čempioną Miuncheno „Bayern“.
Bet retas čionykštis galėtų pasigirti gyvai matęs aukščiausio lygio krepšinį – nors Kelnas ir laikomas itin sportišku miestu.
Pernai situaciją bent šiek tiek galėjo pakeisti Eurolygos finalo ketvertas. Tačiau dėl Vokietijoje tuo metu tebegaliojusių karantino ribojimų Stambulo „Anadolu Efes“ (Turkija) titulą iš Šarūno Jasikevičiaus treniruojamos „Barcelona“ (Ispanija) ekipos nudžiovė tuštutėlėje „Lanxess“ arenoje.
O iki tol krepšinio mėgėjai neturėjo nė menkiausios dingsties užsukti į milijoninį Šiaurės Reino-Vestfalijos didmiestį. Kaip neturėjo ir profesionalai.
„Vienintelį kartą čia buvau su komanda, kai vykome žaisti į Boną – pervažiavome ir tiek. Net nežinau, ar Kelnas turi savo klubą“, – Delfi sakė buvęs Berlyno ALBA legionierius R. Giedraitis.
Klubą Kelnas vis dėlto turi, tik jis ateinantį sezoną turėtų žaisti ketvirtoje pagal pajėgumą Vokietijos lygoje.
Tame pačiame klube šiame amžiuje dirbo tokie treneriai kaip Svetislavas Pešičius ir Saša Obradovičius, žaidė Marcinas Gortatas, Ademola Okulaja ir Tiboras Pleissas.
Kelno „99ers“ (kitaip, „RheinEnergie“) net rungtyniavo Eurolygoje. Bet pasaulį užvaldęs godulys ir masinis proto užtemimas visas ambicijas pavertė pelenais.
Sudegino rėmėjų santaupas
Krepšinio invazijos į Kelną pradžią išduoda pats senasis komandos pavadinimas – 1999 metais įkurtas klubas vos per du sezonus komerciniu keliu prisibeldė į „Bundesliga“ pirmenybes.
Plačių užmojų debiutantai komandą patikėjo į dabartinio Serbijos rinktinės vairininko S. Pešičiaus rankas, ir šis nenuvylė: jau pirmais metais „99ers“ tapo šalies vicečempionais.
Derbį su kaimyninės Bonos „Telekom“ ekipa „Lanxess“ arenoje tuomet, skirtingais duomenimis, stebėjo nuo 15 iki 18 tūkst. žiūrovų.
Klubo tituliniu rėmėju tapo energetikos milžinas „RheinEnergie“, biudžetas siekė 6 mln. Vokietijos markių, o sudėtį sustiprinę pajėgūs vietos ir užsienio krepšininkai nešė titulus: tris šalies taures ir galiausiai čempionų laurus, nuskintus 2006-aisiais.
Tuomet Kelno atstovai ir debiutavo Eurolygoje, bet tai jau buvo pabaigos pradžia.
Scenarijus, galbūt įprastas praėjusio amžiaus pabaigos Lietuvos futbole, sujaudino Vokietijos krepšinį.
„99ers“ ėmė merdėti 2007-aisiais, o po metų 600 tūkst. eurų skolų kupros slegiamo klubo valdymą perėmė bankroto administratorius.
Vokietijos žiniasklaidoje tuomet linksniuotos nepasiteisinusios viltys: iš pradžių minias žiūrovų traukęs projektas palaipsniui prarado susidomėjimą, žiūrovų tribūnose retėjo, tai vertė kraustytis į mažesnę areną, o tuomet entuziazmo neteko ir rėmėjai.
Tačiau dabar Europos krepšinio čempionato organizaciniam komitetui Kelne priklausantis ilgametis „99ers“ darbuotojas Delfi papasakojo subtilesnę nuosmukio istoriją.
„Vienas klubo finansus tvarkęs žmogus rūpinosi ir Kelno verslininkų investicijomis į nekilnojamąjį turtą JAV, Teksase. Kuomet kilo JAV paskolų rinkos krizė, ten „sudegė“ šimtai milijonų. O tai juk buvo pinigai žmonių, sėdėdavusių VIP ložėse per mūsų rungtynes. Dėl to rėmėjai ir nusisuko nuo klubo, dėl to jie dar ilgai nenorės turėti nieko bendro su krepšiniu“, – teigė pašnekovas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.
Kai kurie šaltiniai tuometėje Vokietijos spaudoje išties siejo ūmią „99ers“ prapultį su pasauline finansų krize – tik kiek kitu rakursu. Esą bėdos ištiktą klubą gelbėti buvo pasiryžę verslininkai iš Hamburgo, bet tuomet griausmingai žlugo bankas „Lehman Brothers“, ir investuotojai išgaravo.
Rinktinė vokiečius domina
Kaip ten bebūtų, „RheinStars“ dabar besivadinanti Kelno komanda buvo nublokšta į mėgėjišką lygmenį ir savo ateitį sieja su tolima, bet galbūt patvaresne jaunimo ugdymo perspektyva.
O prisiekusiems krepšinio mėgėjams Kelne – jei tik tokių dar išlikę – kito stambaus įvykio mieste prie Reino teko laukti net keliolika metų.
Kol galiausiai į „Lanxess“ areną atbildėjo Europos čempionatas – progą pasidairyti po Kelną gavo ir R. Giedraitis.
„Gražu, tipiška Vokietija – labai jau panašu į Berlyną. Man Vokietija visada asocijuojasi su laisve: tą jausdavau Berlyne, pasirodė, kad žmonės labai laisvi ir čia“, – įspūdžiais dalinosi 30-metis gynėjas.
O kokia yra Vokietijos krepšinio publika?
„Žmonių į „Bundesliga“ rungtynes renkasi daug, tik jie ramesni. Ateina į krepšinį kaip į šventę, padaužo „bananais“ (pripučiamomis lazdomis – Delfi) ir viskas – nėra tokie emocingi kaip mes.
Nors Kelnas ir nėra krepšinio miestas, esu tikras, kad vokiečių tribūnose per Europos čempionatą bus daug. Vis tiek palaikys savo rinktinę, juk žaidžia namuose. Čia – ne klubinis krepšinis, čia visi už tėvynę. Turbūt ir iš kitų miestų susirinks – girdėjau, ALBA fanai atvažiuoja“, – svarstė R. Giedraitis.
Ir Lietuvos rinktinės snaiperis, panašu, neapsirinka.
Lietuvos sirgalių – tūkstančiai
Netiesiogiai tai liudija žiniasklaidos susidomėjimas: Kelne akredituota iš viso maždaug trys šimtai jos atstovų, iš kurių dauguma – vokiečiai. Bet yra ir dar tiesmukesnis faktas.
Bilietai į pirmąsias šeimininkų rungtynes ketvirtadienį su Prancūzija beveik išparduoti – prekyboje vėlų trečiadienio vakarą buvo likę tik šiek tiek brangesnių kategorijų bilietų (kainos svyruoja nuo 31,5 iki 171,5 euro).
Daugiausiai „Lanxess“ arenoje gali susigrūsti iki 20 tūkst. žiūrovų, bet per tokius renginius kaip Europos čempionatas nemaža dalis tribūnų būna atriekiama žiniasklaidai ir kitiems svečiams. Tad dabar maksimali arenos talpa siekia maždaug 18 tūkst. vietų.
Pagal bilietų prekybos rezultatus, keliolika tūkstančių krepšinio mėgėjų gali susirinkti ir į kitas pirmosios čempionato dienos Kelne rungtynes.
Tiesa, dalis jų pirko dienos bilietus arba palaikomos komandos abonementą, tad nebūtinai pasirodys visuose mačuose.
Bet ir čempionato organizatoriai, ir patys Lietuvos delegacijos nariai Kelne laukia daugiatūkstantinės tautiečių armijos.
Lietuvos krepšinio federacijos atstovų vertinimu, pirmame etape Kazio Maksvyčio auklėtinius galėtų palaikyti 3-3,5 tūkst. aistruolių.
Organizatoriai teigia, jog susidomėjimas „arbūziniais“ marškinėliais vilkinčia komanda bilietų kasose – dar didesnis. Jų skaičiavimu, parduota 8 tūkst. abonementų į visas Lietuvos rinktinės rungtynes, be to, lietuviai esą išpirkę dar 6 tūkst. kitų rūšių bilietų.
„Mes jau seniai skaičiuojame, kiek alaus arenoje išgers jūsiškiai“, – juokėsi anksčiau minėtas „99ers“ darbuotojas iš čempionato organizacinio komiteto Kelne.
Skaičiuoti vokiečiai išties pradėjo dar prieš pusantrų metų, kai pasinaudojo šeimininkų teise pasikviesti vieną komandą į savo grupę apeinant burtus – ir pasirinko Lietuvą.
Šįkart paskaičiavimai, panašu, bus tikslesni nei seniai į užmarštį nugarmėjusių „99ers“ vadovų atveju. Belieka tikėtis, kad vokiečiai teisingai įvertino pajamas iš krepšinio turistų – bet ne komandų pajėgumą ant parketo.
Primename, kad lietuviai Europos čempionatą pradės ketvirtadienį, nuo 18.15 val. Lietuvos laiku, maču su titulą ginančia Slovėnija. Susiremti su Vokietijos komanda teks sekmadienį.
B grupėje taip pat varžysis prancūzai, bosniai ir vengrai.