Po OLY sirgalius nuviliančio finišo Eurolygoje, kuomet Pirėjaus ekipa liko pirma už atkrintamųjų brūkšnio ir į priekį praleido taip pat 15 pergalių iškovojusias Kauno „Žalgirio“ ir Vitorijos „Baskonia“ komandas, klubas nėrė į atvirą karą su Graikijos lygos vadovybe.
Skandalas kilo dar vasario viduryje, kuomet taurės pusfinalyje „Olympiakos“ atsisakė tęsti mačą su „Panathinaikos“ – taip ekipa protestavo prieš šališką teisėjavimą.
Pirėjaus klubas siekė, kad lygos akistatose su amžinu varžovu teisėjautų ne vietos, o užsienio arbitrai, antraip grasino nežengti ant parketo. Čempionato vadovybė neskubėjo paklusti tokiam reikalavimui ir kontratakavo: grasino išmesti „Olympiakos“ į antrą divizioną.
Galiausiai atkrintamosiose jau pirmame etape ietis turėjo suremti amžini priešininkai „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“. Pirėjaus klubas tesėjo duotą pažadą nesivaržyti atkrintamosiose, nes lyga neatsižvelgė į OLY ultimatumą.
Galiausiai gegužės pabaigoje šios šalies pirmenybių valdyba pranešė, kad „Olympiakos“ yra išmetamas į žemesnį šalies divizioną, kuriame teoriškai turės kovoti 2019-2020-ųjų sezone.
Pats K. Kemzūra jau šeštus metus iš eilės talkina Davidui Blattui. Tikėtina, 49-erių lietuvis rugpjūtį vėl pakuosis lagaminus ir ruošis antram sezonui Graikijoje, nors dėl „Olympiakos“ kyla nemažai klaustukų – klubas siekia vietos Adrijos lygoje, tačiau kol kas neskubama Pirėjaus klubui praverti Balkanų čempionato durų.
Be to, K. Kemzūros situacija keistųsi, jei 2010-ųjų pasaulio vicečempionų strategas sulauktų jo lūkesčius atitinkantį pasiūlymą vėl užimti vyriausiojo trenerio kėdę.
– Koks jis jums prabėgęs sezonas, ko gero, patirtis neeilinė kalbant apie Graikijos čempionato finišą?, – krepšinis.lt paklausė K. Kemzūros.
– Ne paslaptis, sezonas ne pats geriausias, nelabai yra ką prisiminti ir sunku kažką komentuoti. Metai sunkūs visais aspektais ir jo pabaiga tokia netipinė.
Komanda sezoną užbaigė anksčiau nei įprastai.
– Kaip atrodė tos dienos prieš atkrintamųjų pradžią, prieš „Olympiakos“ priimant galutinį sprendimą pasitraukti iš tolimesnių kovų?
– Sudėtinga ta prasme, kad nežinai kaip gali keistis situacija. Buvo rungtynės, kada palikom aikštę nepasibaigus mačui, pagal lygos reglamentą atėmė taškus. Tuomet kiekvienas kitas mačas jau įgijo reikšmę, o tuo momentu rikiuotėje turėjome ne visą komandą, buvo užklupusios traumos, kai kurie žaidėjai jau buvo palikę komandą.
Tuo momentu vaizdas buvo kiek kitoks, reikėjo žaisti su gana pajėgiais varžovais, o „Olympiakos“ jau tapo truputį kita ekipa, nei ta, kuri kovojo Eurolygoje.
Gal tik „Olympiakos“ pavadinimas belikęs, bet tu nesi to pajėgumo ir to kalibro, kokio buvai sezono vidury.
Stengėmės koncentruotis į artimiausias rungtynes, tiek fiziškai, tiek taktiškai. Kiekvieną dieną laukėme kas čia bus. Bandėme dėmesį telkti į savo užduotis, ruoštis rungtynėms. Taip bandėme nuteikti ir žaidėjus.
Manau, šioje situacijoje vyrai elgėsi tikrai profesionaliai ir padarėme tai, ką galėjome. Tik ne viską spėjome panaudoti.
– Ar asmeniškai jums yra priimtini ir suprantami tokie konflikto sprendimo būdai? Ar kitos išeities tiesiog tuo metu nebuvo ir pasitraukimas iš tolimesnių kovų – vienintelė tuo metu likusi išeitis?
– Negaliu kalbėti kaip atskiras žmogus. Tai „Olympiakos“ organizacijos pasirinktas sprendimas. Turbūt klubo savininkams jis nebuvo lengvas. Man, kaip „Olympiakos“ naujokui, gal sunkiau įsijausti į tą visą dalyką, kai ta priešprieša tęsiasi jau daugelį metų.
Galbūt taurės rungtynėse buvo paskutinis kantrybės lašas ir buvo priimtas toks sprendimas.
O toliau, kaip sakant, turime gerbti tokį organizacijos žingsnį, jį palaikėme ir buvome kartu.
– Tas klubo ir lygos karas turėjo įtakos žaidimui ant parketo?
– Vėlgi, vieni žaidėjai matę daugiau, ypač vietiniai. Jie žinojo ir tą situaciją geriau jautė bei tvirtino, kad tą reikėjo padaryti kur kas anksčiau, o ne sezono finiše. Kitiems, kaip ir man, buvo sunku suprasti, nes mes pirmą kartą pajutome, kokia stipri tvyro ta priešprieša.
Klubas nebenorėjo daugiau taikstytis, yra dalykų lygoje, kuriuos galima padaryti švariau, geriau, skaidriau.
Laimėtų visi – pati lyga, komandos, sirgaliai. Aš manau, „Olympiakos“ pasitraukimas iš lygos ir nebuvimas sezono finiše atsiliepė visiems.
Laimėtojų šioje vietoje nėra. Ir sirgalių arenose sumažėjo, ir susidomėjimas krito, o tą galime pamatuoti finansiniais dalykais.
– Dėl kito „Olympiakos“ sezono kyla daug klaustukų, ar domitės klubo situacija, laukiate žinių?
– Taip labai tiesiogiai kasdien naujienų neseku. Yra treneris D. Blattas, kuris betarpiškai bendrauja su klubo vadovais. Mes su treneriais labiau galvojame apie artėjantį sezoną, būsimos komandos sudėtį.
– Turėtų būti sunku burti žaidėjus, kai nėra aišku, kur tiksliai klubas žais, ar be Eurolygos varžysis ir Adrijos lygoje, ar turės kovoti Graikijos antroje lygoje?
– Be abejonės. Bet supraskite, esu trenerio asistentas, ne vyriausiasis strategas. Mano truputį kitokios pareigybės, kita atsakomybė. Negaliu komentuoti tokių dalykų.
Tačiau faktas, sudėtinga burti komandą.
Kalbant apie Adrijos lygą, nežinau kokia situacija ir kokie terminai, dar bus klubų atstovų susirinkimai, po jų kažkas paaiškės.
– Graikijos krepšinio kare labiausiai kenčia žiūrovai bei „Olympiakos“ sirgaliai. Ar šie palaiko ir supranta „Olympiakos“ sprendimą?
– Kiek žinau, tai vyko su „Olympiakos“ fanų palaikymu. Jie patys viską matė ir suprato, kas darosi.
– Ko trūko „Olympiakos“, kad šiemet Eurolygoje būtų pasiekusi daugiau, nei užimta 9 vieta ir pirmoji likusi už atkrintamųjų brūkšnio?
– Vieną dalyką sunku įvardinti. Priežasčių ne viena, ne dvi ir ne trys. Daug kas susidėjo. Vienu metu pasipylė ir traumos, ir įtakos turėjo Graikijos lygos užkulisiai. Praradome savo žaidimo ritmą, o Eurolyga labai konkurencinga lyga.
Gal buvo keletas rungtynių, kai mes nepakankamai nuteikėme žaidėjus kovai. Žinoma, tai strategų atsakomybė.
Keletas tokių rungtynių mums lėmė tokį prastą Eurolygos finišą. Jei viena papildoma pergalė būtų mūsų kišenėje, nebūtų tiek kalbama apie tai.
– Ko gero, bilietas į atkrintamąsias pralaimėtas ne 29-ame ture, kai OLY nusileido „Žalgiriui“?
– Pirmiausia, privalėjome nepatekti į tokią situaciją, kai vienintelis mačas ar pergalė lemia tavo dalyvavimą atkrintamosiose.
Patys save įstūmėme į tokią situaciją. Pralaimėjome „Daruššafaka“ ekipai, nusileidome Gran Kanarijoje. Kai kuriuose mačuose laimėtoją lemdavo paskutinis metimas.
Antras dalykas – „Žalgiris“ demonstravo vis gerėjančią sportinę formą, sezono pabaigoje jų kreivė kilo aukštyn. Kauno ekipai jau galėjo padėti sezono metu traumas išsigydę žaidėjai.
„Žalgiris“ išgyveno emocinį pakilimą, o mes – nuosmukį, be to turėjome rimtų problemų dėl traumų.
– Kaip komanda išsiskirstė po sezono, tiesiog paspaudėte vieni kitiems rankas ir atsisveikinote iki rugpjūčio?
– Panašiai. Gana liūdnokai, kokia sezono pabaiga, toks ir išsiskyrimas.
– Jau eilę metų iš eilės dirbate greta Davido Blatto, esate jo asistentas, ar yra noro grįžti į vyriausiojo trenerio postą? Kokiam klubui teiktumėte pirmenybę?
– Aš neslepiu, yra tokia mano mintis, aš visada tą svarstau, tačiau ne visada gauni tai, ko nori, ypač kai šalia turi darbą. Manau, kada bus tinkama galimybė, ja pasinaudosiu. Esu atviras visiems pasiūlymams.
Žinoma, domintų toks klubas, kuris varžosi kuriame nors Europos turnyre. Bet reikia žiūrėti į bendrą situaciją, tai tik vienas iš kriterijų. Gali būti ir įdomesnių pasiūlymų.
– Esate turbūt sutaręs su D. Blattu, iki kada turite jam pranešti dėl savo ateities kitame sezone?
– Natūralu, negali likus savaitei ar dienai iki sezono pradžios apsisukti ir sakyti – palieku komandą, turiu geresnį, įdomesnį pasiūlymą.
– Kada planuojate keliauti į Graikiją, kada esate sutarę pradėti darbus prieš naująjį sezoną, rugpjūčio pradžioje ar dar prieš rugpjūtį keliausite į Pirėjų?
– Yra preliminarus planas, sudėliotas pasiruošimas, matysime, ar būtina rinktis anksčiau, ar atvyksime prieš stovyklų pradžią kažkur rugpjūčio viduryje.
