„Žalgiris“ naujojo formato Eurolygoje įprastai yra laikomas mažo biudžeto ir žemesnio lygio ekipa, tačiau taip tikrai neatrodo Gran Kanarijoje, kur Kauno klubas yra liaupsinamas tarsi didžiausias Europos grandas. Tai, jog Lietuvos čempionai yra keliomis galvomis aukščiau už Las Palmo ekipą kalba ir jos žaidėjai, ir treneris, ir generalinis vadybininkas Berdi Perezas.
Nuo 2012 metų Las Palmo komandai vadovaujantis buvęs krepšininkas didžiuojasi – tai yra istorinis jos sezonas. Debiutantai Eurolygoje per 14 turų pasiekė 5 pergales, tačiau gana netikėtai sunkiau nei tarptautiniame jiems sekasi vietiniame fronte. ACB lygoje „Gran Canaria“ iškovojo tik 4 pergales per 13 susitikimų.
Toks fenomenas aiškinamas tuo, jog greta Afrikos esančios salos klubas vykdamas į Eurolygos išvykas turi įveikti tūkstančius kilometrų, o iš jų grįžus, laiko pasiruošti ACB mačams nebelieka.
„Tai didelė problema, bet ir anksčiau daug keliaudavome, kai žaisdavome Europos taurės turnyre. Skirtumas tas, kad tuomet rungtynės tarptautiniame fronte vykdavo diena anksčiau, todėl turėdavome daugiau laiko pasiruošti ACB lygos rungtynėms. Be to, Eurolygoje turime žaisti net 30 rungtynių per sezoną.
Reikia suprasti ir tai, kad Ispanijos čempionate žaisti yra labai sudėtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje „Žalgiris“ turi 4-5 pajėgius varžovus. Ispanijoje stiprūs yra visi, todėl vadinamiesiems autsaideriams pralaimi net ir Madrido „Real“ ar „Barcelona“. Tokiose pirmenybėse varžytis tikrai sunku“, – pasakojo ne vieną dešimtmetį „Gran Canaria“ ekipai paaukojęs B. Perezas.
Legendinis Las Palmo klubo žaidėjas išsamaus interviu metu pasidalino mintimis ne tik apie sunkų istorinį sezoną, bet ir papasakojo apie „Gran Canaria“ ir „Žalgirio“ filosofijos panašumus, kauniečių nugvelbtus legionierius, Ovidijų Galdiką, vos Gran Kanarijoje neatsidūrusį Marių Grigonį bei skausmingus susidūrimus su Valdemaru Chomičiumi.
– Kalbama, kad Eurolygai skiriate daug daugiau laiko nei ACB lygai. Ar tikrai dėliojate prioritetus ir renkatės, kuris turnyras jums yra svarbesnis?
– Svarbios yra kiekvienos rungtynės. Neįmanoma nuteikti savęs taip, kad artėjančios rungtynės yra svarbios, o kitos neturi jokios reikšmės. Turime atiduoti visas jėgas ir varžytis kiekviename mače, kiekviename turnyre.
Daugiau spaudimo jaučiame vietiniame fronte, nes visi supranta, jog Eurolygoje dauguma komandų yra pajėgesnės už mus. ACB lygoje jaučiame atsakomybę laimėti daugiau susitikimų, patekti į Karaliaus taurės turnyrą, būti atkrintamosiose, Eurolygoje tokio spaudimo nėra.
– Jei Eurolygos rungtynėms ruošiatės labiau nei ACB mačams, kaip dėl to jaučiasi sirgaliai, kuriems galbūt svarbiau yra Ispanijos čempionatas?
– Sirgaliai nori, kad laimėtume visada. Žinoma, jie yra pripratę prie to, kad laimime apie 70 procentų savo rungtynių, tačiau reikia suprasti, kad dabar varžomės aukštesniame lygyje ir pergalių skaičius negali nemažėti. Prie pralaimėjimų reikia priprasti, nes žaidžiame daugiau rungtynių, o jos yra sunkesnės nei anksčiau.
Sunku fanams pasakyti, kad net jei ir pralaimime dažniau nei praėjusį sezoną, galbūt vis tiek turime gerą sezoną. Tai tarsi „Formulės 1“ lenktynės – galbūt finišuoji tik dešimtas, bet priešais tave finišavę lenktynininkai turi gerokai pranašesnius bolidus, todėl tavo lenktynės buvo geros.
– Ar tikite, kad įmanoma sugrįžti į Eurolygą kitą sezoną?
– Tam turėtume baigti sezoną ACB lygos stipriausiųjų trejete arba laimėti Eurolygą... (šypsosi) Prieš 25 metus pradėjome varžytis tarptautiniame fronte, tuometinėje Radivojaus Koračo taurėje. Pirmuosiuose sezonuose buvome eliminuojami labai greitai, tačiau maži pirmieji žingsniai suteikė mums daug patirties. Taip yra ir dabar Eurolygoje, būti čia pirmą kartą yra nuostabi patirtis, kuri bus naudinga ateityje.
– Nors ir esate gerokai mažesnė komanda nei „Barcelona“ ar „Real“, vis tiek sugebate mesti tokioms ekipoms rimtą iššūkį. Kokia yra „Gran Canaria“ paslaptis?
– Manau ji panaši į tą, kurią turi „Žalgiris“. Labai svarbi yra klubo struktūra. Stengiamės, kad tie patys žmonės būtų čia daug metų. Per visus šiuos metus dirbame pagal tą pačią filosofiją. Kaip ir „Žalgiris“, sulaukiame daug pagalbos iš sirgalių. Metai iš metų fanai padeda mums augti.
Las Palme vyksta tas pats, kas ir Kaune. Mes pasikviečiame pas save žaidėjus, jie čia sužaidžia geriausius savo karjeros sezonus ir tuomet kyla į aukštesnį lygį. Pavyzdžiui, Brandonas Daviesas prieš atvykdamas į „Žalgirį“ buvo mažai žinomas, o dabar jis yra elitinis krepšininkas. Taip nutinka ir mūsų žaidėjams. Kevinas Pangosas, Kyle'as Kuricas...
Stengiamės užmegzti ypatingą ryšį su kiekvienu savo žaidėju. Norime, kad visi jaustųsi kaip didelėje šeimoje ir žinotų, kad turi vienas kito užnugarį. Net jei krepšininkai ir palieka mūsų komandą, palaikome su jais ryšį. Toks yra mūsų mentalitetas.
– K. Pangosas Las Palme sužaidė savo pirmąjį karjeros sezoną. Kodėl nusprendėte pasikviesti į savo gretas šį iki tol Europoje patirties neturėjusį kanadietį?
– Tai buvo viena iš rizikų, kurias toks klubas kaip „Gran Canaria“ turi prisiimti prieš sezoną. Kai pasikvietėme Keviną, nežaidėme Eurolygoje. Galbūt, jei būtume žaidę Eurolygoje, taip rizikavę nebūtume.
Turėjome savo gretose Albertą Oliverį, todėl pamaniau, jog veterano ir jaunuolio tandemas įžaidėjo pozicijoje yra labai gera idėja. Toks sprendimas pasiteisino: Kevinas greitai susižaidė su patyrusiais profesionalais, augo pats ir padėjo augti kitiems.
Gali pasikviesti patyrusį žaidėją žinodamas jo statistiką praėjusiame sezone ir žinodamas tai, ką jis tau duos, bet gali pasikviesti ir žaidėją, apie kurį žinai mažiau, bet jo lubos yra dangus. Taip buvo ir su Kevinu. Surizikavome, o rizika pasiteisino.
– Kokia buvo Kevino perėjimo į „Žalgirį“ istorija?
– „Žalgiris“ sumokėjo nedidelę išpirką. Be išpirkos jis galėjo persikelti tik į NBA. Manau, kad ateityje jis tai dar padarys, galbūt artėjančią vasarą. Už Atlanto jis yra gerbiamas ir lyginamas su Steve'u Nashu. Abiems šiems kanadiečiams trūksta atletiškumo, tačiau jie turi kitų stiprybių.
– 2017 metais „Žalgiris“ į savo gretas iš „Gran Canaria“ pasikvietė dar vieną žaidėją – Royce'ą O'Nealą.
– Taip, „Žalgiris“ pasiima visus mūsų žaidėjus (juokiasi). Tai yra normalu, nes kauniečiai turi didesnį biudžetą, todėl negalime konkuruoti. Royce'as yra puikus žaidėjas, kuris daro daugybę darbo aikštelėje. Jis nebūna itin rezultatyvus, tačiau žaidimui jis daro didelę įtaką.
Neįtikėtina, kad iškart po sezono Las Palme Royce'as persikėlė į NBA, kur aikštelėje jis gauna praleisti po 20 minučių bei grumiasi su tokiais varžovais kaip Jamesas Hardenas. O kai pagalvoji, prieš „Gran Canaria“ jis žaidė kažkur Vokietijoje... Labai džiaugiuosi dėl jo, jis puikus žmogus.
– Kokia yra jūsų paslaptis išsirenkant tinkamus žaidėjus, kurie vėliau pakyla į aukštesnį lygį?
– Nežinau. Aš pats buvau žaidėjas, nors ir ne koks, bet žaidžiau profesionaliai. Kartais manęs klausia, kodėl man patinka vienas žaidėjas, o ne kitas. Nežinau, aš tiesiog žiūriu į krepšininko atsidavimą, jo kūno kalbą. Kartais tiesiog pajaučiu, kad šis žaidėjas gali būti labai geras.
Kai kurie žiūri į statistiką, tačiau aš visada žiūriu į kitus dalykus. Man svarbu tai, kad žaidėjas duotų komandai ne statistiką, o tiktų mūsų sistemai. Žaidėjas čia turi jaustis saugiai, tarsi šeimoje. Todėl renkame žmones, tinkančius šeimai. Manau, jog tą patį daro ir „Žalgiris“. Mūsų sala ir fanai sukuria šeimos atmosferą.
– Prieš trejus metus į Gran Kanariją pasikvietėte Ovidijų Galdiką. Kokia yra šio lietuvio karjeros Las Palme istorija?
– Jį matyti klube norėjo treneris Aito Garcia Renesesas. Ovidijus yra labai malonus žmogus, man jis patiko. Bet... Nors ir turėjo puikų kūną žaisti krepšinį, įspūdingų fizinių duomenų jam neužteko. Ovidijus neturėjo krepšinio supratimo ir negalėjo perprasti žaidimo schemų.
Ovidijus negalėjo rungtyniauti Europos taurės lygyje, tą sezoną jautėme spaudimą demonstruoti gerus rezultatus, o Ovidijus negalėjo mums padėti, jo lygis buvo per žemas. Bet jis tikrai yra puikus asmuo.
Prieš atvykdamas į Ispaniją jis gerai žaidė Lenkijoje, todėl nesitikėjome, kad gali būti taip, kaip buvo. Bet tas pats nutinka ir su kitais žaidėjais: tame pačiame sezone įsigijome buvusį NBA žaidėją DaJuaną Summersą, tačiau jo lygis mūsų taip pat netenkino. Nors jis buvo atletiškas, galėjo pataikyti ir puikiai žaisti vienas prieš vieną, jis visiškai netiko mūsų komandai dėl savo krepšinio suvokimo.
– Neseniai pasirašėte sutartį su Siimu-Sanderiu Vene, kuris buvo vos spėjęs pasirašyti sutartį su Fuenlabrados „Montakit“. Pats krepšininkas teigė, jog jau kurį laiką žinojo apie „Gran Canaria“ dėmesį. Kodėl tuomet nepasikvietėte jo anksčiau?
– Sekėme jį dvejus metus. Kartais tiesiog nepasirašai sutarties su žaidėju, nes jau turi į jį panašų. Sezono pradžioje turėjome Christopherį Evansą, bet kai supratome, jog skirsimės su juo, pasikvietėme Siimą. Jis puikiai supranta krepšinį, gali žaisti dvejose pozicijose, gerai atakuoti krepšį. Tai alkanas krepšininkas, tokie man labiausiai patinka.
– Praeityje esate rungtyniavęs prieš tokius legendinius krepšininkus kaip Arvydas Sabonis ar Rimas Kurtinaitis. Kokių prisiminimų apie juos turite?
– Puikiai atsimenu Valdemarą Chomičių. Gyvenime nesu atsitrenkęs į tvirtesnę užtvarą (juokiasi). Jis žaisdavo labai kietai. Tai buvo neįtikėtina. Visi Lietuvos krepšininkai yra panašūs į žaidėjus Ispanijoje – jie turi gerą krepšinio suvokimą ir puikiai pataiko iš toli.
Prieš ketverius metus buvome arti to, kad pasirašytume sutartį su Mariumi Grigoniu, kuris tuomet vilkėjo Manresos ekipos marškinėlius. Vis dėlto tuomet pabijojome rizikuoti, nes jis neturėjo aukšto lygio rungtynių patirties. Tai buvo mūsų klaida.
Dabar matome, koks puikus Marius yra žaidėjas. Jis kelia savo vertę kiekviename sezone. Jis gerai ginasi, turi taiklią ranką, jis turi viską.
Man patinka Lietuvos krepšinio kultūra. Kai stebiu Kaune vykstančias rungtynes, labai žaviuosi energija tribūnose. Taip energingai palaikomi krepšininkai privalo demonstruoti gerą žaidimą. Fanai – didžiausias Lietuvos krepšinio trofėjus. Jie ne tik skanduoja, bet ir supranta žaidimą.
– Kokios jūsų prognozės prieš artėjančias „Žalgirio“ ir „Gran Canaria“ rungtynes?
– Laukia labai sunkus mačas. „Žalgiris“ praėjusį sezoną žaidė finaliniame ketverte ir per vasarą išsaugojo savo branduolį. Tai yra labai svarbu. Žaisti prieš tokias komandas mums yra puiki patirtis, turime tokius susitikimus branginti.
Trokštame laimėti, bet jei pralaimėsime, tikiuosi, kad tai bus geros rungtynės. Kai čia atvyko Maskvos CSKA, mes pralaimėjome, bet žaidėme gerai. Kaip ir minėtame „Formulės 1“ pavyzdyje, nelaimėjome, bet atrodėme gerai. Jei nenugalėsime „Žalgirio“, tikiuosi, kad bent atrodysime neblogai.