Apie savo karjeros stoteles Lietuvoje ir užsienyje bei sugrįžimą į Kauną krepšininkas dalijosi mintimis kiekvieną sekmadienį nuo 10.30 val. TV6 eteryje rodomoje laidoje „Sekmadienis su Kauno „Žalgiriu“.
„Žaidimas „Žalgiryje“, prisijungus prie dublerių, neatrodė realus, – savo pradžią „Žalgiris-2“ komandoje prisiminė žaidėjas. – Nebūtinai net žaisti „Žalgiryje“, o gauti pinigus už savo darbą ir žaisti ACB lygoje. Viskas atrodo nerealu, kol visko nepatiri. Tada galvoji, jog viskas taip ir turi būti. Pradedi žaisti prieš kitas žvaigždes, kurias matei tik per televizorių, tada viskas atrodo natūralu, nors prieš tai buvo nerealu.“
M.Grigonis „Žalgirio“ vyrų komandoje oficialiai debiutavo dar 2013 metų gegužės 15 dieną. Tuomet VTB Vieningosios lygos čempionato rungtynėse su Žemutinio Naugardo „Niznhy Novgorod“ klubu gynėjas ant „Žalgirio“ arenos parketo praleido vieną minutę.
„Komandoje tuo metu buvo daug traumų, todėl mus su Tomu Dimša ir paėmė į rungtynes prieš Žemutinio Naugardo ekipą. Rungtynėse Rusijoje neteko išbėgti, o Kaune turėjome solidžią persvarą ir Joanas Plaza išleido mane į aikštę. Realiai nieko neprisimenu per tą minutę, viskas buvo juoda. Žiūri, atsikeli – esi rūbinėje“, – šypsojosi M.Grigonis.
Gynėjas prisimena, jog po 2012–2013 m. sezono tuomet su dar keliais dublerių žaidėjais gyveno nežinioje ir tikėjosi liksiąs „Žalgirio“ organizacijoje, tačiau po pokalbio su komandos vadovu Pauliumi Motiejūnu, krepšininkas susikrovė lagaminus ir iškeliavo pradėti legionieriaus karjeros į Ispaniją, antroje lygoje žaidusį Hueskos klubą. Čia žaidėjas mokėsi savarankiško gyvenimo subtilybių ir jau po sezono perėjo į aukščiausioje Ispanijos krepšinio lygoje žaidusią Manresos ekipą.
„Manresoje žaidžiau beveik už nieką, negaudavau daug pinigų. Gyvenau studentų bendrabutyje. Tuomet buvau labai jaunas ir su manimi niekas labai nesiskaitydavo. Pamačiau, jog tas lygis labai skiriasi. Iš pradžių sekėsi neblogai, bet vėliau patyriau traumą ir ten pasilikau antrus metus. Vėliau vėl gavau traumą, bet viskas išsisprendė į gerąją pusę. Tiesiog stengiausi dirbti savo darbą“, – aiškino Marius.
Po dviejų sezonų Manresoje M.Grigonio karjera pasuko į Tenerifės salą, kur krepšininkas žaidė vietos „Iberostar“ ekipoje. Su klubu žaidėjas tapo FIBA Čempionų lygos nugalėtoju ir naudingiausiu finalo ketverto krepšininku. Žalgirietis tikina, jog Tenerifės klube visos aplinkybės buvo palankios.
„Tenerifėje žaidėme labai gerą ir įspūdingą sezoną. Turbūt geriausią klubo istorijoje. Kaip sakoma, mums labai sukrito kortos. Tiesa, pasiruošimo etape pralaimėjome devynias rungtynes. Galvojome, jog kažkas yra negerai, bet sezoną pradėjome su aštuoniomis pergalėmis iš eilės. Visus nugalėjome. Tą sezoną nenugalėjome tik Valensijos ir Malagos klubų. Vėliau ir Valensijos ekipą įveikėme atkrintamosiose. Viskas klostėsi labai gerai. Visi žaidėjai gerai sulipo, buvo gera atmosfera, treneris mus gerai paruošdavo. Kartais taip būna, jog viskas sekasi nuo pat pradžių“, – prisiminė pašnekovas.
Po metų Tenerifėje, o vėliau ir Berlyno ALBA ekipoje, M.Grigonis sugrįžo į Lietuvą. Žaidėjas prisiminė momentą, kuomet sulaukė skambučio iš Šarūno Jasikevičiaus.
„Prisimenu, kai šnekėjau su Šarūnu Jasikevičiumi apie sugrįžimą į „Žalgirį“, kaip tik tuomet buvau su draugais. Visi nutilo, pašnekėjau. Visi norėjo, jog grįžčiau į Kauną. Su draugais įvairias šventes minėjome tik prieš penkerius metus“, – apie malonią akimirką pasakojo gynėjas.
Po žaidimo „Žalgiryje“ prasidėjusi M.Grigonio legionieriaus karjera iki sugrįžimo į Kauną truko penkerius metus. Per penkmetį, tikina žaidėjas, Kauno klube įvyko daug pokyčių.
„Čia pasikeitė viskas. Man čia žaidžiant anksčiau komandą valdė Vladimiras Romanovas. Pamenu, jog buvo situacija, kai negalėjome patekti į treniruočių salę „Kaustoje“. Ten treniravomės su dubleriais. Kai pabėgo V. Romanovas, komanda buvo ties bankroto riba ir turtas buvo areštuotas. Dabar viskas yra apsisukę 180 laipsnių kampu. Viskas tik į gerą. Dabar – „Žalgiris“ viena geriausių organizacijų. Paulius Motiejūnas pastatė šią komandą“, – teigė krepšininkas.
Š.Jasikevičiaus sistemoje žaidžiantis M. Grigonis pripažino – žaisti „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio treniruojamame klube nėra lengvas. Emocionalus Š. Jasikevičius siekia iš žaidėjų išspausti maksimumą ir tai, anot M. Grigonio, grūdina.
„Visi žiūrovai mato, kaip treneris reaguoja į mūsų klaidas. Treneris yra emocionalus, bet, tikiu, kad jis nori tik gero. Nori, kad mes įsisavintume ir išgirstume jį. Sunku yra pas jį žaisti, reikia pasiruošti psichologiškai. Galvoji, jog esi stiprus psichologiškai, bet pamatai, jog nesi iš tikrųjų toks stiprus. Po metų su Š. Jasikevičiumi vėliau nelabai kas gali tave išgąsdinti“, – teigė M. Grigonis.