Lietuvos rinktinės įveiktą kelią Kinijos link įvertino lenkų Ščecino „King Wilki Morskie“ komandą treniruojantis Mindaugas Budzinauskas.
Šiemet didžiulę asmeninę pergalę – kovą prieš vėžį – laimėjęs 45-erių krepšinio specialistas į mūsų rinktinės šansus žvelgia su gera doze optimizmo – nėra abejonių, kad Dainiaus Adomaičio kariauna Kinijoje pasieks atkrintamąsias.
Į Lenkiją dirbti grįžęs M. Budzinauskas džiaugėsi įveikta onkologine liga. „Visi tyrimai rodo, kad viskas yra tvarkoje, liga yra įveikta ir viskas yra gerai. Liko dar viena kojos operacija, kol kas vaikštau su ramentais, tačiau visa kita yra puiku.
Džiaugiuosi, kad po beveik metų pertraukos ir tokių problemų jau galiu grįžti į komandą, tai labai motyvuoja“, – prisipažino strategas.
Krepšinio specialistas išsamiai įvertino mūsų rinktinės krepšininkų galimybes, apgynė trenerių štabo sprendimą į Kiniją keliauti su Arnu Butkevičiumi ir išskyrė pozicijas, kuriose mūsų komanda gali būti labiausiai pažeidžiama.
– Baigtas pasiruošimo etapas, sužaisti 9 draugiškai mačai, kokį įspūdį palieka Lietuvos rinktinė? Ką atskleidė šie testai?, – Krepšinis.lt paklausė M. Budzinausko.
– Rinktinė yra stipri, tradiciškai komandoje vyrauja ne savanaudiškos asmenybės. Manau, čia ir yra mūsų rinktinės stiprybė – didžiausios žvaigždės, Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, sugeba žaisti su komanda.
Tai mūsų rinktinės bruožas – visada aukščiau komandos interesai, o ne atskirų žaidėjų ego. Lietuvos komanda mėgaujasi krepšiniu, kai tuo metu kitose ekipose kartais pasitaiko nesusipratimų.
Ta vienybė yra mūsų pagrindinė stiprybė.
– Martinas Gebenas grįžta į Lietuvą, Arnas Butkevičius persikėlė į Kiniją ir žais pasaulio čempionate, tai jus nustebino?
– Visų pirma, tai buvo sunkus stratego pasirinkimas. Galbūt iš pradžių atrodė kitaip pasiruošimo ciklo pradžioje, Arnas, ko gero, buvo ryškesnis kandidatas palikti rinktinę.
A. Butkevičius tiek šiame pasiruošimo etape, tiek žaisdamas „Ryte“ įrodė, kad gali būti labai naudingas žaidėjas. Tai krepšininkas, kuris gynyboje užduotis atlieka galbūt geriausiai, o tokį žaidėją turėti komandoje visada naudinga ir reikalinga.
Arnas bet kada žengęs į aikštę kovoja visu 100 procentų, atiduoda visas jėgas. Tokiu gali visada pasitikėti, nes žinai, kad jis padarys tai, ką sugeba geriausiai.
Be to, Arnas padaręs didelę pažangą puolime, idealu bus, jei dar po perimtų kamuolių greitame puolime, po prasiveržimų ar tolimų metimų pridės papildomų taškų. Tad manau, šis ėjimas visiškai nenustebino.
Būtų buvę gerai pasilikti ir M. Gebeną, jis nusipelnė tos vietos, bet kažką juk reikėjo „atkabinti“, tai logiškas sprendimas.
Juk turime pajėgius vidurio puolėjus. Aišku, rizikos yra, jei ne duok Dieve, kažkas atsitiktų, bet manau, kad D. Adomaičio sprendimas visai racionalus.
– Komandoje lieka tik trys aukšti žmonės, Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis ir Paulius Jankūnas. Anot Kęstučio Kemzūros, tai pavojinga situacija, jei traumą patirtų vienas iš aukštaūgių.
– Bet juk nekeliausi į čempionatą galvodamas, kad kažkas gaus traumą, nėra logikos. Iš kitos pusės, jei prie sienos priremtų kokia nors bloga situacija, galima ieškoti sprendimų mažesniais, mobiliais, greitais penketais. Būtų daug keitimosi gynyboje, varžovams pridėtų papildomų galvos skausmų. Rinktinė tuomet žaistų greitą, kibų krepšinį.
Tikėtina, mūsų trenerių štabas apgalvojo tokią situaciją ir pamatė, kad blogiausiu atveju rastų sprendimų su tokiu dvyliktuku ir nusprendė, kad Arnas yra labai reikalingas.
– Prie lyderių JV ir Domanto ekspertai priskiria ir Marių Grigonį. Ar jūs Marių taip pat matote kaip vieną rinktinės lyderių?
– Sudėtingas klausimas. M. Grigonis demonstravo puikiausią žaidimą iki pat Pietų Korėjos, demonstravo labai gerą sportinę formą. Vis dėlto pasaulio čempionatas bus nauja istorija ta prasme, kad priešininkai skirs daug daugiau dėmesio gynyboje būtent stabdant lyderius.
Manau, mūsų sėkmė priklausys nuo to, kaip sužais kiti žaidėjai, o mūsų rinktinėje yra tikrai daug žaidėjų, kurie bent vienose rungtynėse gali iššauti. Pavyzdžiui, Rokas Giedraitis, kuris gali puikiai sužaisti puolime, Edgaras Ulanovas pasiruošime neparodė to, ką gali.
Tų rezervų rinktinėje yra daug. Varžovai skirs didelį dėmesį mūsų aukštaūgiams, juos stabdys visais būdais, dvigubindami gynybą ir kitais įmanomais dalykais.
Labai svarbu, kad tie perimetro žaidėjai būtų aktyvūs, agresyvūs, o strategas nesiremtų vien atakomis iš po krepšio ir arti krepšio, o snaiperiai ir tokie veržlūs žaidėjai kaip Renaldas Seibutis, kaip R. Giedraitis, M. Grigonis nebijotų imtis iniciatyvos ir sprendimų.
Žinoma, daug kas priklausys ir nuo įžaidėjų, ypač Manto Kalniečio.
– Ar Domas ir JV gali žaisti efektyviai kartu? Kokį įspūdį palieka mūsų NBA bokštų duetas? Ar Kinijoje išvysime sėkmingą jų žaidimą kartu?
– Tuo net neabejoju, bet tai nemaža dalimi priklausys nuo priešininkų. Žaidžiant su varžovais, kurių gretose stiprūs priekinės linijos žaidėjai, mūsų bokštai bus ypač svarbūs.
Kovojant su greitesnėmis komandomis, remtis JV ir Domanto duetu, juos ilgai laikyti ant parketo būtų rizikinga, nes kitu atveju gali kilti problemų gynyboje besivaikant tuos kiek mažesnius, metančius aukštaūgius.
Bet manau, kad Lietuva turi tą komfortą – vienu metu aikštėje remtis dviem stipriais aukštaūgiais, kurių vienas toks kaip D. Sabonis, puikiai matantis aikštę ir gali atlikti gerą perdavimą.
Be to, D. Sabonis puikiai tvarkosi ir „penktoje“ pozicijoje, įpratęs ten žaisti ir puolime, ir gynyboje. Turint tokius žaidėjus taktiniai manevrai gali būti išties labai įvairūs.
– Jūsų manymu, ar M. Kalnietis Kinijoje žais po 30 min. ir tems pagrindinę įžaidėjo naštą ant savo kupros? Ir kokį įspūdį palieka Lukas Lekavičius?
– M. Kalnietis eilę metų įrodo, kad grįždamas į rinktinę jaučiasi puikiai, yra vienas lyderių, sėkmingai suranda mūsų aukštaūgius, maitina juos kamuoliais, be to, jis gana aukštas kaip gynėjas.
Turėdamas daug laisvės rinktinėje yra labai naudingas. Aišku, jei dar čempionato starte stabiliai pataikytų iš toli, būtų tikrai svarbus ginklas, lengviau būtų žaisti derinius „du prieš du“.
Gerai, kad yra šalia Lukas Lekavičius, jau turintis daug patirties. Manau, kad M. Kalnietis liks pirmu įžaidėju, bet Lukas gali jį bet kada pakeisti ir netikėtai iššauti, „patraukti“ į priekį komandą.
Labai gerai, kad turime du visiškai skirtingo stiliaus žaidėjus. Smagu, kad po eilės metų didelių problemų įžaidėjo pozicijoje turime tikrai pajėgius krepšininkus šioje vietoje.
– Kaip manote, ar D. Adomaitis testuose slėpė svarbiausius, pavojingiausius derinius ir savo kozirius pasiliko pasaulio čempionatui? Kaip paprastai elgiamasi pasiruošimo metu, ar treneriai gali slėpti esminius ginklus ir juos išbandyti jau tikrame kare?
– Manau, kad gal visi sumanymai liko ne visai atskleisti arba bent dalinai išbandyti. Gal trenerių štabas yra numatęs kažką pakeisti čempionato metu. Bet žvelgiant į tas draugiškas rungtynes, matėsi, kad komanda žaidžia tai, ką norėtų demonstruoti Kinijoje. Ko gero, kažko labai neslėpė, stengėsi išnaudoti savo stipriąsias puses.
Juk pats pasirengimas čempionatui nėra ilgas, svarbiausia komandai susižaisti, pajausti vienas kitą, nes sudėtis pakankamai nauja.
Jei ir buvo kažkokių paslėptų sumanymų, manau, jų buvo tikrai nedaug. Kontroliniuose testuose matytas rinktinės braižas ir taktinės schemos turėtų būti panašios ir pirmenybių metu.
– Kur – mūsų silpnybės, kuriose pozicijose varžovai gali mus užklupti ir nubausti?
– Jei varžovams bus sunku sulaikyti JV ir D. Sabonio duetą, tai puolant sieks mus atakuoti per mūsų aukštus žaidėjus, veržtis pro juos bei mesti daug tritaškių. Manau, tai gali būti silpnoji vieta.
Dėl to ir nuspręsta pasilikti Arną Butkevičių, kuris puikiai gali pagelbėti gynyboje, užkamšyti atsivėrusias skyles. Pasikartosiu, tai labai logiškas sprendimas.
Gali kilti problemų stabdant greitą, agresyvų varžovų žaidimą, atakas „2 prieš 2“. Valančiūnas turi problemų stabdant greitus, staigius aukštaūgius. Atsiranda erdvės atakuoti per mūsų vidurio puolėją, manau, visos rinktinės bandys pasinaudoti: daug mes metimų, sieks išprovokuoti aukštaūgių pražangas ir panašiai.
– Antanas Sireika prognozavo auksą mūsų rinktinei, komentatorius Vaidas Čeponis drąsiai – pusfinalį, ką jums kužda nuojauta?
– Ši rinktinė tikrai pajėgi nuveikti didelius darbus. Manau, kad grupėje problemų nekils, išeisime toliau, nors mūsų varžovai – tikrai pajėgūs, pavojingi, bet mūsų stiprybė – komandinė dvasia, vienybė, tai mums padės pasiekti atkrintamąsias.
Esminės rungtynės bus ketvirtfinalio susitikimas, kokį gausime priešininką. Jei rinktinė įveiks tą etapą, tai tikrai po to galima tikėtis finalo ir medalių.
Pasaulio čempionate išvysime labai skirtingo lygio komandų, labai svarbu ką gausime atkrintamosiose. Tai yra esminis dalykas, o tai, kad pateksime į atkrintamąsias varžybas, nekyla abejonių.
