Likimas – septyneto rankose
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę spalio 4 dieną paliko ją penkerius metus treniravęs Antanas Sireika. Būtent nuo tos dienos buvo pradėta galvoti apie kandidatus į šį postą – neoficialiai teigta, jog nacionalinės komandos strategas bus paskirtas lapkričio 9 dieną.
„Tačiau supratome, jog per mėnesį kandidatams bus sunku parengti savo programas, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas. – Juk treneriai yra užsiėmę klubuose, tad rinkimai truputį užsitęsė“.
Anot LKF prezidento, jau aišku, kam teks egzaminuoti kandidatus į rinktinės stratego kėdę, – susirinkime savo lemiamą žodį turės tarti keturi LKF trenerių asociacijos nariai Vydas Gedvilas, Stanislovas Stonkus, Mindaugas Balčiūnas, Antanas Čižauskas bei trys treneriai – Vilniaus TEO moterų ekipai vadovaujantis Algirdas Paulauskas, Kauno „Žalgirio“ stratego asistentas Rimantas Grigas ir Kėdainių „Nevėžį“ treniruojantis Gintaras Leonavičius.
Būtent šis septynetas išrinks rinktinės trenerį, o LKF vykdomasis komitetas jį patvirtins.
R.Paulauskas atsisakė
Tačiau susirinkime rinktinės strategas bus renkamas tik iš keturių krepšinio specialistų. „Gavęs kvietimą kandidatuoti į nacionalinės komandos stratego postą, R.Paulauskas atsiuntė raštą, kuriame dėkoja už pasitikėjimą, tačiau pripažįsta, kad nesugebėtų eiti šių pareigų, ir savo pavardę prašo išbraukti“, – teigė LKF prezidentas.
– Ką įvardytumėte būsimo konkurso favoritu? Užkulisiuose kalbama, kad daugiausiai šansų turi R.Butautas, – L.T. paklausė V.Garasto.
– Perkūnas žino, kas nugalės. Pavardė, žinoma, svarbu, tačiau federacijai aktualesnis trenerio pasiryžimas dirbti – tikslas, programa ir gebėjimas valdyti situaciją.
– Federacija pradžioje kalbėjo, jog strategą rinks iš trenerių, kurie nevadovauja jokiam klubui. Tokios pavardės kandidatų sąraše juk nėra...
– Prisipažįstu, kad toks sprendimas buvo klaidingas. Juk komandos netreniruojantis strategas – lyg nepraktikuojantis chirurgas. Pusmetį neoperavęs jis žmogų gali papjauti. Taip ir krepšinyje – jei nemoki tvarkytis su ekipa, į rinktinę neverta eiti.
– Po rinkimų strategui reikės pasirinkti ir savo štabą. Ar bus kokie nors reikalavimai trenerio asistentams?
– Manau, jog vyriausiasis rinktinės treneris galėtų pakviesti jam padėti likusius kandidatus. Jei jie nesutiks – tada žiūrėsime...
– Kodėl kvietimai užimti nacionalinės komandos stratego postą išsiųsti tik penkiems specialistams?
– Suprantu, apie ką kalbate – klibinate Jono Kazlausko klausimą. Bet juk jis treniruoja Kinijos rinktinę. Įsivaizduojate, koks kiltų skandalas, jei per Kinijos krepšinio federaciją nusiųstume J.Kazlauskui kvietimą dalyvauti Lietuvos ekipos stratego rinkimuose. Kinai išsireikalautų tokios moralinės kompensacijos, jog dar kokius ketverius metus mūsų šalies krepšinis tupėtų ant sauso davinio.
Užtenka paminėti tik vieną nemalonų faktą – buvęs rinktinės trenerio asistentas Valdemaras Chomičius, prieš dvejus metus su nacionaline ekipa atvykęs dalyvauti turnyre Kinijoje, kalbino Australijos komandos žaidėją pasirašyti sutartį su vienu Rusijos klubu. Tai Australijos krepšinio federacija už šį akibrokštą taip pagrūmojo, jog maža mums nepasirodė. Ligi šiol su ja yra sugadinti santykiai – manau, aišku, kodėl pasaulio moterų krepšinio čempionate Australijos atstovai reikalavo vos ne diskvalifikuoti Lietuvą iš varžybų...
– Įdomus ir piniginis naujojo trenerio klausimas. A.Sireika gaudavo 120 tūkst. litų per metus. Kiek žadate mokėti būsimam strategui?
– Gal ir daugiau... Tačiau jis pinigus gaus ne kiekvieną mėnesį, kaip būdavo ankščiau, o tik už darbą rinktinėje. Mano galva, tai teisinga – netikiu, kad treniruodamas klubą strategas visą laiką galvoja ir apie rinktinę. Atvažiavo treneris į nacionalinės komandos stovyklą, patreniravo žaidėjus mėnesį – gaus priklausančius 40 ar 60 tūkst. litų. Ir stimulas dirbti yra...