Trabzono „Trabzonspor“ komandoje rungtyniaujantį 28-erių įžaidėją į Palangą automobilyje palydėjo žmona Martyna. Ją ir vos prieš mėnesį gimusią dukrelę Lėją stovyklos išvakarėse krepšininkas aplankė Klaipėdoje, o pasibaigus pasaulio čempionato atrankos varžybų „langui“ šeima apskritai nebesiskirs.
Taigi, į Lietuvą trumpam sugrįžęs Šarūnas turi dvi atsakingas misijas. Viena – į Juodosios jūros pakrantėje esantį Trabzono miestą sugrįžti kartu su šeima, kita, kurią reikės pradėti vykdyti anksčiau – padėti sunkioje situacijoje atsidūrusioje ir be viso būrio žvaigždžių likusiai Lietuvos rinktinei. Juk pats Š. Vasiliauskas Dainiaus Adomaičio suformuotoje rinktinėje yra vienintelis tikras įžaidėjas, rungtyniaujantis tik atakų organizatoriaus pozicijoje.
„Ar nėra keista po daugiau nei trejų metų pertraukos vėl atsidurti rinktinės stovykoje, šioje aplinkoje?“, – Krepšinis.lt Palangoje paklausė Š. Vasiliausko.
– Kol kas sunku pasakyti: komanda pažįstama, su vienais ar kitais krepšininkais esu žaidęs bendraamžių rinktinėse, klubinėse komandose. Treneris taip pat pažįstamas, likęs komandos trenerių štabas irgi. Štai Juzuokas (masažuotojas Juozas Petkevičius, – Krepšinis.lt) ir vėl pirmas pasitiko: žiūrėsim, dar tik pirma diena (pokalbis su Š. Vasiliausku vyko pirmadienį, – Krepšinis.lt). Tokia situacija, kad kai kurie žaidėjai negali atvykti, todėl reikia kažkam padėti ir atstovauti rinktinei. Visada malonu gauti kvietimą – Lietuva yra krepšinio šalis, ir atstovauti rinktinei yra kažkas tokio. Keistoka sezono viduryje atvykti ir sportuoti, bet laiko nėra daug – reikia kažkaip pasiruošti ir bandyti atlikti savo darbus.
– Ar „Trabzonspor“ klubas lengvai išleido į rinktinę?
– Taip. Kadangi būsimas mūsų rungtynes nukėlė porai dienų, kažkokių pernelyg didelių trikdžių nebuvo. Klubas elgėsi geranoriškai, kiek man teko girdėti, viskas tvarkoje ir bendraujant su federacija. Komadoje turime kanadietį Brady Heslipą, tai jam gal kiek kebliau – grįš 29-ą dieną, reikės adaptacijos, o Turkijos čempionato rungtynes žaidžiame jau 30-ą. Tačiau jis taip pat išvyko. Taip pat į rinktinę išvyko vienas jaunas suomių žaidėjas (Ozanas Odabasi, – red. past.) ir komandos treneris Zare’as Markovskis, kuris ėmėsi treniruoti Rumunijos rinktinę.
– „Twitter“ socialiniame tinkle klubas jus pasveikino sulaukus kvietimo į rinktinę. Tai reiškia, kad ne tik nekišo pagalių į ratus, bent netgi paskatino?
– Panašu, kad klubui malonu turėti žmonių, galinčių atstovauti rinktinėms. Nė vieno neigiamo žodžio nesulaukiau.Tik paklausė, ar bilietus nusipirksiu ir netrukus pasakė, kad mes patys nupirksim. Kažkokių sunkumų nebuvo, viskas labai paprasta – ir pačiam smagiau, kad gali išvažiuoti lengva galva, o vėliau ramiai grįžti. Dabar visos mintys bus čia, o po savaitėlės vėl grįšiu atgalios.
– Kaip vertinate savo paties žaidimą Trabzono komandoje?
– Svarbiausia, kad komandos draugai tavimi pasitikėtų, kad žinotų, kad tu paduosi kamuolį, kai jie bus laisvi. Sezono pradžioje įprastai būna sunkiau, reikia laiko apsitrinti. Bet ilgainiui pradeda ryškėti silpnosios ir stipriosios pusės, susižaidimas gerėja – viskas bus viskas normaliai. Komandoje situacija apskritai yra gera, nes laimėjome pastarąsias dvejas rungtynes. Tik gaila, kad prieš tai keturis mačus pralaimėjome arba paskutiniais metimais, arba per pratęsimą. Bet įveikėme „Galatasaray“, visi patenkinti – jeigu toliau eisime tuo keliu, viskas bus tvarkoje.
– Ką teko girdėti apie pirmą rinktinės varžovą – Kosovą?
– Žinau kelis pagrindinius Kosovo žaidėjus, Ispanijoje yra tekę žaisti prieš Scottą Bamforthą. Girdėjau, kad toje Kosovo salėje visada būna karšta, daug emocijų, tačiau turime maksimaliai susikoncentravusius trenerius, kurie mums bandys perteikti visą informaciją. Paisitikėjimas šimtaprocentis, tikrai bandysime rasti raktą į pergalę.
- Kokį įsivaizduojate savo vaidmenį rinktinėje?
– Per šitas tris dienas apsižiūrėsiu, pabandysime kokį nors derinį. Nesvarbu, ar tu žaisi 38, 10, ar 8 minutes. Mūsų tikslas – laimėti, ir nuo to, kad pats žaisi gerai, tačiau komanda suklups, tau geriau nebus. Jeigu tu pelnysi 30 taškų, o komanda pralaimės – kas iš to? Tie 30 tavo taškų bus pamiršti po trijų valandų. Apskritai komanda yra nauja, tikrai turėsime vieni kitiems padėti ir siekti bendro tikslo. Aš manau, kad taškus komandoje rinkti bus kam, o pats bandysiu padėti atrasti tą laisvą žmogų. Viskas priklausys nuo situacijos per rungtynes.
– Kas galėtų būti šios naujos Lietuvos rinktinės atakų lyderiai?
– Visi 14 žaidėjų gali rinkti taškus. Lietuvos rinktinę galbūt dėl to ir vertina varžovai, nes niekada nežinosi, kas iššaus tos ar kitos dienos rungtynėse. Man tikrai negaila, kai kitas žmogus renka taškus. Svabu laimėti, o tie taškai… Grįšim po savaitės į savo komandas, galėsime mėtyti kiek norime.
– Anksčiau rinktinėje būdavo aiškūs lyderių statusą turintys žaidėjai – Valančiūnas, Kalnietis, Kuzminskas, Mačiulis. Į ką dabar krypsta paties akys?
– Kadangi pagrindinių žmonių neturėsime, atsiras šansas pasirodyti kam nors kitam. Visada smagiau turėti tokius žaidėjus kaip Valančiūnas, Kuzminskas ar Kalnietis, bet šiandien puikiai žinome, kad ne mes vieni kenčiame nuo tokios situacijos. Ispanų visa komanda žaidžia Eurolygoje ar NBA, ką jiems kalbėti? Galbūt bus kažkokių vidinių ieškojimų, bandymų įtraukti naujokus. Kaip ir sakiau – kas iššaus, tas iššaus. O gali visi.
– Ar gerai pats pažįstate trenerį Dainių Adomaitį?
– Dvi vasaras yra tekę dirbti jo treniruotoje rezervinėje Lietuvos rinktinėje, dar vieną vasarą buvome studentų universiadoje, O klubuose susidurti neteko. Santykiai darbiniai, viskas labai normaliai.
– Ką pasakytumėte apie kitus į įžaidėjo poziciją pretenduojančius gynėjus – Adą Juškevičių ir Mindaugą Girdžiūną?
– Su Juškevičiumi mes kartu užaugę, nuo 10 metų, puikiai pažįstami. Girdžiūnas taip pat 1989-ųjų gimimo, mūsų trijulė viena pries kitą daug žaidusi. Niekada nežinosi, kaip kas pasirodys rinktinėje. Komandose visi atrodo gerai, tas pats Klaipėdos „Neptūnas“ visus tiesiog daužo Čempionų lygoje, gražu žiūrėti. O čia susirenka žmonės iš skirtingų komandų, susižaidimo mažiau, bus įdomu.
– Su kokiu žaidėju manote galintis rasti lengvą ryšį aikštelėje?
– Važiuodamas į stovyklą bandžiau pamąstyti, su kuo nėra tekę žaisti. Supratau, kad beveik su visais vienu ar kitu metu teko. Su tuo pačiu Eimantu Bendžiumi žaidžiau ir Lenkijoje, ir rezervinėse rinktinėse, su Vaidu Čepukaičiu apkritai užaugau, kartu aplankėme gal 5-6 komandas, kur tik siuntė. Nedidelė mūsų šalis, su visais yra tekę susidurti. Na, nebent jaunuoliai – Kulboka, Birutis – juos tik per televizorių matęs.
– Su rinktine esate netradicinėje situacijoje, kai gerą žaidimą reikia demonstruoti greitai. Kaip tokiais atvejais reikia ruoštis rungtynėms?
– Kol kas sunkiai įsivaizduoju. Galbūt padės tai, kad visi žaidėjai atvyko vardan vieno tikslo. Laimėti ir gerai pasirodyti. O kai tu nuvažiuoji į klubą vienas, daugiau kovoji už save, nes bandai įsitvirtinti, pirmomis dienomis žiūri ne į komandos rezultatus, o mėgini užsirekomenduoti. Bet kuriuo atveju, per tris dienas stebuklų nepadarysi.
Lietuvos rinktinė Palangoje stovyklaus iki ketvirtadienio. Tuomet mūsų krepšininkų laukia tiesioginis skrydis į Prištiną, kur penktadienį, lapkričio 24-ąją bus žaidžiamos pirmosios pasaulio čempionato atrankos rungtynės su Kosovo rinktine. Lapkričio 26-ąją jau Klaipėdoje mūsiškiai susitiks su Lenkijos nacionaline ekipa.