Kai visi nacionaliniai čempionatai buvo jau pasibaigę arba artėjo prie finišo, krepšinio pulsą vasaros pradžioje palaikė Lietuvos kurčiųjų rinktinė, nukeliavusi iki pasaulio pirmenybių finalo. Šiame galiausiai 63:76 nusileista JAV krepšininkams.
„Nuo pradžių akcentavome, kad vykstame medalių – tokia buvo mūsų svajonė. Galvojome, kad bus sunkiau. Varžovai buvo labai stiprūs, kažkiek lydėjo ir sėkmė“, – šyptelėjo treneris.
Sėkmės komandai reikėjo – šioje net septyni naujokai, didžioji dalis jos varžosi Kauno mėgėjų ir Regionų krepšinio lygose.
„Nuo pat pradžių akcentavau, kad mes turime tobulinti žaidimą – nežiūrint į rezultatą. Žinojome, kad bus sunku, nes naujas kolektyvas, daug naujų žaidėjų, naujas treneris. Noriu padėkoti prieš tai dirbusiam Gintarui Razučiui, kurčiųjų krepšinio legendai Algimantui Šatui. Mano darbas tęsti jų pradėtą darbą“, – teigė R. Rakutis.
Treneris sako, kad pagrindinis šios rinktinės tikslas – 2025 m. vyksiančios kurčiųjų žaidynės.
R. Rakutis yra gerai žinomas moksleivių krepšinyje, dirba Kauno „Žalgirio“ akademijoje, tad ir jam imtis darbo su kurčiaisiais buvo tam tikras iššūkis.
„Mokausi gestų kalbos, – šypsosi jis. – Labai džiaugiuosi ir noriu padėkoti žaidėjams už jų kantrybę, tikrai jie šaunūs mokytojai – aš juos mokau krepšinio paslapčių, o jie mane – gestų kalbos. Šiek tiek jau pramokau“.
Vienas ryškiausių epizodų kelyje sidabro medalių link apskriejo visus naujienų portalus – ketvirtfinalyje su lenkais, likus žaisti 7,8 sek. B. Šimanauskas priėmė kamuolį ir prasiveržęs tiksliai užbaigė ataką, atvėrusią pusfinalio duris.
„Treneris nubraižė, ką reikia daryti, pasakė duoti man kamuolį – jį gavau ir padariau, ką reikėjo“, – kukliai pats šį epizodą įvertino B. Šimanauskas.
Įsiminė ir jaunojo krepšininko reakcija į šį epizodą – kol atsidūrė triumfuojančios komandos glėbyje, B. Šimanauskas išliko ramus ir nerodė emocijų.
„Visą laiką galvoju, kaip likti ramiam – juk visos rungtynės dar nesibaigė. Prieš lenkus laimėjome, bet dar buvo likusios pusfinalio ir finalo rungtynės. Nenorėjau džiaugtis per anksti“, – sakė jis.
Treneris R. Rakutis mano, kad toks šaltakraujiškumas gali padėti auklėtiniui užsikabinti ir vyrų krepšinyje.
„Mano tikslas jaunus žaidėjus stumti link vyrų, suaugusių. Matau didžiulį potencialą – Benas pateko į čempionato simbolinį penketuką, tai labai džiugina. Mane, kaip trenerį, žavi jo šaltakraujiškumas. Mače su lenkais jis ramiu veidu įmetė lemiamą metimą su sirena. Jam tai padės“, – užtikrintas jis.
R. Rakutis sako, kad kurčiųjų ir sveikųjų krepšinis – praktiškai nesiskiria.
„Reikia tik daugiau kartoti, vizualizuoti. Čempionate rūbinėse kabindavome plakatus, rodėme vaizdo medžiagą. Daugiau kartojimo, tai yra pagrindinis skirtumas“, – vertino jis.
B. Šimanauskas tik prieš mėnesį atšventė aštuonioliktąjį gimtadienį, kartu pabaigdamas ir Sostinės krepšinio mokyklą (SKM).
Nuo šešerių krepšinį žaidžiantis 183 cm ūgio gynėjas praėjusį sezoną varžėsi Regionų krepšinio lygoje, kur atstovavo Lietuvos kurčiųjų krepšinio klubą.
Jis norėtų palaipsniui kilti laipteliais per lygas – pradedant antra pagal pajėgumą Nacionaline krepšinio lyga (NKL).
Dar daugiau tikėjimo turėtų įkvėpti puikus žaidimas pasaulio pirmenybėse – čia jis išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketą.
B. Šimanauskas fiksavo 14,5 taško, 3,2 atkovoto kamuolio, 3 rezultatyvių perdavimų ir 2,3 perimto kamuolio vidurkius.
Kartu su juo penkete dar buvo du ukrainiečiai, amerikietis ir graikas.
„Aišku, kad reiškia, – apie įvertinimą sakė jis. – Bet asmeninis įvertinimas vis tiek yra labiau komandinis. Pelnyti taškai yra dėl komandos narių. Tą vertinu labiau kaip komandinį pasiekimą“.
Jaunojo krepšininko idealas – treneriu jau tapęs Šarūnas Jasikevičius.
„Man labai patiko Š. Jasikevičius – irgi įžaidėjas, pataiko, veržiasi. Tai sakyčiau, kad jis“, – šyptelėjo B. Šimanauskas.
Ketvirtadienį visa kurčiųjų rinktinė buvo pagerbta ir apdovanota Nacionalinėje sporto agentūroje (NSA).