1. Dzūkas. SKM sporto direktorius kilęs iš didžiausio Pietų Lietuvos miesto – Alytaus, taigi gali didžiuotis muzikalia dzūkiška prigimtimi. Tačiau pats R. Paulauskas patikslina, kad esti dvi dzūkų rūšys: Alytaus (Dainavos) ir Šiliniai dzūkai nuo Varėnos.
„Mano seneliai ten, Varėnos rajone, gyveno Žiūruose, tad aš pas juos visas vasaras praleidau. Ir, manau, tai mano charakteriui pridėjo labai daug dalykų. Ten žmonės būdavo bendruomenė, visi susirenka, sueina ir dalinasi savo rūpesčiais, vieni už kitus jaudinasi“, - bendruomeniškumo įtaką savo asmenybės formavimuisi įvardija R. Paulauskas.
Pasak trenerio, tie santykiai, bendravimas buvo vieni geriausių turėtų dalykų. Rūtenis prisimena, kad turėjo ypatingai stiprius saitus su gimtine, namais.
„Tėvai ir seneliai su savo vaikais nuolat bendraudavo, kai išvažiuodavai, klausdavo, kada grįši. Pamenu, skubėdavau su autobusu kuo greičiau sugrįžti namo. Šeštadieniais, nors man ir būdavo paskaitos Vilniuje, tačiau nebuvo savaitgalio, kad aš nebūčiau sugrįžęs namo“.
Todėl trenerį labai nustebino užsieniečių kultūra, kuomet jis pirmą kartą svečiavosi Danijoje. Mat ten tėvai jau metai ar dveji buvo nematę savo vaikų, kadangi šie išvažiavę studijuoti į kitus miestus ar šalis.
2. Žalia! Kai aš augau, sako Rūtenis, dzūkai beveik nežaidė krepšinio. „Nebuvo Alytuje tuo metu šios tradicijos, nebuvo komandų, nebuvo ir kur eiti žiūrėti“, - tęsė pasakojimą treneris.
Ir vis dėlto Alytuje vykdavo viena svarbi krepšinio šventė –„Namų statybos kombinato“ krepšinio taurės varžybos. „Ir ne šiaip sau,- suintriguoja SKM sporto direktorius. –Ta proga atvažiuodavo Kauno „Žalgiris“, taip pat labai stiprios komandos iš tuometinės Sovietų Sąjungos. Kadangi tos taurės varžybos trukdavo 3 dienas, tai mes visas tas tris dienas neišeidavome iš salės“. Anot trenerio, yra tekę dėl krepšinio net pamokas paaukoti.
Vienas ryškiausių su tuo susijęs prisiminimas, pasak žinomo krepšinio specialisto, yra „žalgiriečių“ apranga.
„Tuo metu turėjome nespalvotą televizorių ir žiūrėjome „Žalgirio“ rungtynes. Pamenu, kai komentatorius pasakė, kad žalgiriečiai vilki žalia apranga... Bet aš nė įsivaizduoti negalėjau, kad jų apranga gali būti tokio žalumo! Ir kai nuėjau bei gyvai pamačiau žaidėjus tose taurės varžybose, tai man, vaikui,tai buvo kažkas nerealaus“, - vis dar su nuoširdžia nuostaba šį įvykį pasakojo R. Paulauskas.
3. Klasika. Muzikos mokykloje R. Paulauskas išmoko groti fortepijonu ir savarankiškai dar bandė brazdinti gitara. „Nors skambinau įvairius kūrinius, vis tik tie klasikų kūriniai man buvo nuobodūs. Ir Bachas, ir Hendelis, ir Mocartas – tiesiog aš žinojau, kad aš jų gerai neišmoksiu, tai pernelyg jėgų ir neįdėdavau. Man labiausiai patiko groti tai, kas buvo populiaru, kas buvo šiuolaikiška, kartais improvizuodavau“, - nuo simpatijų klasikinių muzikos kūrinių autoriams susilaikė R. Paulauskas.
„Taip, išties buvo tokia akimirka, kai labai norėjau sukurti savo muzikinį kūrinį ir visiems pasigirti, kad štai – tai mano kūrinys“, - prisipažino SKM sporto direktorius R. Paulauskas.
4. Manija. R. Paulausko teigimu, susidomėjimas krepšiniu ir jo įsitvirtinimas tuomet dar paauglio gyvenime atėjo iš šeimos, ypač didelis čia Rūtenio tėčio indėlis, nes būtent dviese juodu žiūrėdavo krepšinio rungtynes bei dalindavosi įspūdžiais, emocijomis.
„Aš pradėjau krepšinį žaisti labai vėlai. Ir pasakyčiau, kad galbūt net per vėlai. Alytuje nebuvo didelio pasirinkimo, o mano polinkis kažkaip labiau buvo muzikuoti, domėtis muzika, todėl lankiau muzikos mokyklą. Ir buvo tikrai sunku suderinti muzikos mokyklą su treniruotėmis“,- apie pasirinkimą tarp dviejų pomėgių pasakoja treneris.
Tačiau krepšinis buvo tik laiko klausimas, nes atvykus dirbti naujiems treneriams, ir krepšinio populiarumas Alytuje ėmė augti. „Baigęs muziką – tai buvo 7 klasėje – aš iškart nuėjau į krepšinį. Bet to atsilikimo, kuris buvo jaučiamas, aš, ko gero, taip ir nesumažinau. Tačiau buvau fanatiškai krepšinį įsimylėjęs!“- sako Rūtenis, kiekvieną pertrauką mokykloje eidavęs žaisti trumpų krepšinio partijų su draugais.
5. Plunksna. Nors Rūtenis kompozitoriumi ir netapo bei muzikinio šedevro nesukūrė, tačiau kūrybinio proceso kančios jį tikrai kankino. Ir dar visai neseniai – visą vasarą Rūtenis rengė leidyklai rankraštį. Taip gimė jau antrasis R. Paulausko, kaip autoriaus, kūrinys. Tik pavidalas jo– spausdintas žodis.
SKM treneriai jau kuris laikas dirba pagal Rūtenio parengtą jaunųjų krepšininkų ugdymo programą, o visai neseniai R. Paulauskas kolegoms parengė naują mokymo vadovėlį – „Krepšinio technika ir mokymas“ (2012).
„Gyvenimas įkvėpė parašyti. Tai jau mano antroji knygelė skirta krepšinio mokymui. Pagal turinį man mielesnė pirmoji knyga, bet pagal dizainą – antroji. Krepšinis yra dinamiškas, besikeičiantis dalykas ir aš žinau, kad jei aš nebūsiu įsitraukęs į šitą veiklą, neatsinaujinsiu, tai po metų kitų aš tapsiu neįdomus. Todėl, šiandien netreniruodamas, aš galiu per knygą padėti kitiems, ypač jauniems, krepšinio treneriams“,- apie savo kūrinį, skirtą studentams, žaidėjams ir treneriams pasakoja knygos autorius R. Paulauskas.
Kritikos autorius nebijo: „Tikrai yra žmonių, kurie mėgsta kritikuoti kitus, siekia pastebėti silpnas vietas, tačiau svarbu ar jie tai daro objektyviai, ar iš pavydo. Tačiau net ir pavydas kai kam gali tapti generatoriumi pradėti pačiam ką nors daryti ir, be abejo, geriau nei kad jau yra padaryta.“
SKM sporto direktorius sako, kad parašyti knygą reikia ne tik daug žinių, bet ir valios, užsispyrimo, daug dienų ir vakarų.
6. Aukso žiedas. R. Paulauskas, šiuo metu priklausantis dar ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) akademinei bendruomenei, studijų metu sporto profesoriaus Juozo Skernevičiaus dėka sutiko talkinti žaviai merginai baigiamojo darbo rengime.
„Mergina manęs paprašė pagalbos, sako, gal tu suprasi geriau, ką profesorius pasakys. Ir iš tikrųjų aš supratau viską, ką jos baigiamojo darbo tema kalbėjo profesorius. Taip mes drauge ėmėme rašyti jos darbą, o aš vis daugiau domėtis jos tema, laksčiau pas profesorių su klausimais... Ir ką gi, taip po darbo gynimo ir studijų, ta mergina tapo mano žmona“,- juokiasi Rūtenis.
Šiuo metu SKM sporto direktoriaus namuose laukia keturiese – žmona Rasa, 2 dukros – Saulė ir Rūta – ir sūnus Povilas.
Povilas – SKM auklėtinis. Tačiau, pasak Povilo tėčio, jis nenori, kad neišsipildžiusi svajonė tapti krepšininku būtų įgyvendinta per sūnų. Povilas yra laisvas priimti savarankišką sprendimą, kuris šiuo metu yra žaisti krepšinį ir domėtis informacinėmis technologijomis.
7. Slidės. Rūtenis, LEU sporto katedros docentas, universitete be krepšinio ir sporto treniruotės teorijos ir didaktikos dar dėsto ir kalnų slidinėjimą. „Čia pirmiausiai yra mano hobis, kuriam, nedirbdamas treneriu, galiu skirti vis daugiau laisvo laiko. Kuomet aš būnu ant kalno, tuomet aš būnu fanatiškas kalnų slidininkas. Ir dar galiu ir kitus to pamokyti“,- atsidūsta aktyvų laisvalaikį mėgstantis Rūtenis.
Pirmoji pažintis su kalnais, krepšinio specialisto teigimu, prasidėjo dar jo studijų laikais, kai išvyko su draugais į Karpatų kalnus slidinėti.
„Aš stebiu, kaip Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse statomos naujos bazės, kiek žmonių išvyksta kasmet slidinėti į kalnus, kiek daug yra parduodama snieglenčių ir slidžių. Manau, kad tai yra labai gera laisvalaikio sporto šaka, pagal masiškumą nenusileidžianti krepšiniui ir mes norime savo studentus ne tik išmokyti teisingai slidinėti, bet ir kultūringai leisti laisvalaikį, kad jie būtų aktyvūs, stiprūs ir tuo pačiu sveiki“,- studentų visapusišku lavinimu rūpinasi jų dėstytojas.
R. Paulauskas buvo pakviestas prisijungti prie studentų rengimo programos, kuri suteikia galimybę 5 dienas Anykščiuose ant kalno praktiškai pritaikyti įgytas teorines žinias. „Kas su savo inventoriumi, kas nuomojasi, tačiau pagrindinius praktinius įgūdžius studentai per šias dienas įgyja“,- sako kalnų slidinėjimo discipliną dėstantis R. Paulauskas.
Sakoma, kad slides žiemai reikia ruošti vasarą, tačiau SKM sporto direktorius sako, kad savas ruošia tik atėjus žiemai.
8. „Samsung karta“. R. Paulauskas, pripažįstamas vienu geriausiu pastarojo dešimtmečio Lietuvos krepšinio specialistų, buvo pakviestas dalyvauti ir jaunuosius krepšinio talentus iš 7 Lietuvos krepšinio mokyklų remiančiame projekte „Samsung karta“.
Rūtenis buvo pirmasis projekto mentorius, rodęs ir mokęs 14 jaunųjų krepšininkų, tarp kurių yra ir du SKM auklėtiniai, krepšinio subtilybių.„Šio projekto vertę, rezultatą pamatysime vėliau. Tai yra labai gera iniciatyva, kad to amžiaus geriausius vaikus, kurie dar iš esmės nėra renkami į rinktinę, pabandė suburti šis projektas“. Čia šiuo atveju gerai tai, kad pačios mokyklos delegavo geriausius savo auklėtinius į šį projektą. Konkurencijos, susidomėjimo krepšiniu skatinimas, manau, yra tik sveikintinas dalykas“,- teigiamai projektą vertina R. Paulauskas.
Projekto mentoriaus tvirtinimu, projektas orientuotas į meistriškumo skatinimą ir bendravimą, ne tik tarpusavyje, bet ir su krepšinio kamuoliu.
9. Objektyvas. Be skaitymo, po liūto ženklu gimęs Rūtenis turi ir kitą – menišką – aistrą. Tai – fotografija. Pastaruoju metu fotografavimą, sako treneris, prisimena dažniau laisvalaikiu.
„Kada tu ne tik štampuoji nuotraukas, bet bandai jas padaryti geresnes, tai tam tikrai nereikia važiuoti į Afriką. Tam kartais pakanka išeiti tik į Gedimino prospektą. Man įdomiausias yra vaikų fotografavimas, portretai“,- įspūdžiais apie kitą hobį dalinasi labiau spalvotą fotografiją mėgstantis R. Paulauskas.
Pasak trenerio, jam neįdomios nuotraukos, kurios yra perdėm buitiškos, nėra užfiksuota emocijų. Mat tokios keliauja tiesiai į šiukšliadėžę. Tačiau tos, kuriose puikiai pagautas apšvietimas, veide matoma emocija, tokios nuotraukos Rūteniui turi vertę.
10. Strategas. R. Paulauskas – žinomas Lietuvos ir Rusijos krepšinio klubų treneris, sukaupęs milžinišką strategavimo ir treniravimo patirtį.Didžiąją dalį savo, kaip krepšinio trenerio, karjeros treneris paskyrė vyrų ekipų treniravimui, tačiau 2008-ais Rūtenis priėmė naują iššūkį ir ėmėsi treniruoti Lietuvos moterų rinktinę.
„Šeimos pageidavimu likau dirbti Lietuvoje, Vilniuje. Dėl sprendimo sutikti treniruoti Lietuvos moterų rinktinę tikrai svarsčiau ir ilgai dėl to dvejojau. Jei man būtų kas pasakęs, kad ateis laikas, kai treniruosiu moterų rinktinę, aš nebūčiau tuo patikėjęs“,- apie svarbų karjeros vingį pasakoja buvęs Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris.
Stratego teigimu, moterų krepšinyje treneriui sunkiausia buvo išlikti lanksčiu, nes vyrų krepšinyje žaidėjams R. Paulauskas, sako, buvęs reiklus, kartais griežtas, tačiau stengėsi palaikyti šiltą bendravimą komandoje, žaidėjams buvęs ir draugas, ir vadovas.
Svarbiausios datos ir pozicija:
1993 m. – Studentų krepšinio komandos „Šviesa“ vyr. treneris
1995 m. – Krepšinio klubo SK „VADAS“ vyr. treneris.
1999 m. – krepšinio klubas „Sakalai“ (Vilnius), vyr. treneris.
2001 m. – krepšinio klubas „Lokomotiv“ (Rusija), treneris.
2002 m. – krepšinio klubas „CSKA“ (Rusija),treneris.
2002 m. – krepšinio klubas „Nevėžis“ (Kėdainiai), vyr. treneris.
2004 m. – krepšinio klubas „Lietuvos rytas“ (Vilnius), treneris.
2005 m. – krepšinio klubas „Dinamo“ (Rusija), vyr. treneris.
2005 m. – Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinė, vyr. treneris.
2007-2009 m. – Lietuvos moterų krepšinio rinktinė, vyr. treneris.
2010 m. – VPU SSF Sporto metodikos katedros docentas.
2011 m. – SKM sporto direktorius.