Kauno „Žalgiris“ (12/16) svečiuose po pratęsimo nusileido Sankt Peterburgo „Zenit“ (8/20) 75:76.
„Absoliuti impotencija“, – taip didžiulę persvarą vėjais paleidusios komandos pasirodymą apibūdino jos treneris.
KC Riverso ir kitų žaidėjų tritaškių papliūpa mačą pradėję svečiai antrame kėlinyje pirmavo net 17 taškų skirtumu, tačiau dar iki pertraukos didžiąją jo dalį iššvaistė, ir trečiame kėlinyje „Zenit“ buvo priartėjęs vieno taiklaus metimo atstumu.
O lemiamo ketvirčio metu „Sibur“ arenoje jau kilnojosi stogas. 13:0 kėlinį pradėję peterburgiečiai su riešą prie tritaškio linijos „įkaitinusiu“ Andrew Albicy priešakyje visiškai perėmė iniciatyvą (60:53).
„Žalgiriui“ atėjo sunkios minutės, nors po Š. Jasikevičiaus paprašytos pertraukėlės komanda atkuto.
Likus žaisti daugiau nei minutę iki kėlinio pabaigos Jockas Landale'as sumažino atsilikimą iki dviejų taškų (64:66), o likus 17 sek. Thomasas Walkupas baudų metimais išlygino rezultatą.
Tuomet Mateuszas Ponitka šveitė kamuolį tiesiai į užribį, o „Žalgirio“ paskutinį išpuolį baigė KC Riversas – nors amerikietis šovė iš toli nedengiamas, kamuolys atšoko nuo lanko.
Kaip ir Kaune, taip ir Sankt Peterburge – santykius teko aiškintis pratęsimo metu. Šįkart į areną nebenusileido supermenas M. Ponitka, bet A. Albicy pataikė tritaškį paskutinę atakos sekundę, Coltonas Iversonas įskraidino dvitaškį su pražanga. „Žalgirį“ tempė visų rungtynių metu puolime lyderiavę KC Riversas ir J. Landale'as, kuris sužaidė rezultatyviausią karjeros mačą Eurolygoje.
Galiausiai likus 3 sek. Lukas Lekavičius prasižengė prieš A. Albicy, ir prancūzas baudų metimais suteikė šeimininkams minimalią persvarą – 76:75. Išgelbėti galėjęs sudėtingas KC Riverso tritaškis tikslo nebepasiekė.
„Didžiulis nusivylimas. Šioms rungtynėms pasiruošti turėjome 48 valandas. Nežinau, kur pramiegojau, ko nepasakiau, nepadariau. Kažko tikrai nepadariau, nes daugiau nei pusė komandos neatėjo į rungtynes.
Po pergalės prieš Maskvos srities „Chimki“ buvo labai didelis emocinis pakilimas, o šiandien – kažkoks nesuprantamas krepšinis, kai buvome absoliučiai apstumdyti, leidome varžovams dominuoti. Teko išimti svarbiausią žaidėją iš aikštės po kelių atakų, nes jis (Edgaras Ulanovas – Krepšinis.lt) galbūt nesuprato, kokio atletiškumo kova laukia. Taip ir liko nesupratęs per visas rungtynes.
Pralaimėti galima, „Zenit“ tikrai yra normali komanda, puikiai treniruojama, nesvarbu, kad autsaideriai. Bet seniai taip buvo, kad atsisukęs į savo asistentus klausčiau, per ką žaisti. Labai sunku vėl matyti tokius veidus, tokią absoliučią impotenciją. Net nebuvo ant ko užsikabinti. O dar tas anksti susikrautas pranašumas išvis apsuko galvas. Sunku kažką pasakyti, nes esu tikrai labai nusivylęs“, – atsiduso Š. Jasikevičius.
Kaip įprasta, kritika komandai dėl apatijos netruko virsti taktiniais priekaištais.
„Negali treneris visko žaidėjams aikštėje susakyti: kad kai kada apsimoka prasižengti, „Zenit“ įžaidėjams uždaryti kairę pusę, kad M. Ponitka vieną sykį mus jau padarė. Antrą sykį gal jau reikėtų pasistengti, kažko pasimokyti. Šiandien vėl išlindo mūsų vaikiškumas, reikia pripažinti, kad nusivylimas yra tikrai didžiulis“, – pakartojo specialistas.
– Ketvirtame kėlinyje atrodėte labiau nusivylęs reginiu nei įsitraukęs į rungtynes. Jautėte, kad kažko vis tiek trūksta, panašiai kaip Rimas Kurtinaitis antradienį? – Krepšinis.lt paklausė Š. Jasikevičiaus
– Aš tikėjau, kad anksčiau ar vėliau pradėsime žaisti, rodyti agresyvumą, kūrybą. Bet kaip sustojome, taip sustojome. Ir dar labai daug kartų buvo laiku neprasižengta. Mače su „Chimki“ išsigelbėjome dėl labai gero puolimo, o šiandien tritaškiai taip nebekrito, ir tos nepadarytos pražangos nulėmė rungtynes.
Jeigu pasakyta, kad A. Albicy negalima praleisti už nugaros, o verčiau tegu meta iš toli, tai mes prieš jį prasižengiame. O prieš Gustavo Ayoną ir C. Iversoną – ne, nors jie prasčiau meta baudas.
Vėl pabrėžiu: dabar yra labai sunku, jaučiu didžiulį, didžiulį nusivylimą.
– Kuomet pirmavote 17 taškų skirtumu, ar jau matėte kokių nors pavojaus signalų?
– Taip, darėme aibę klaidų. Buvo pasakyta rizikuoti dengiant varžovų įžaidėjus, kreipti juos į dešinę. Bet kaip jie ėjo, taip ir ėjo, kaip dalino perdavimus po krepšiu, taip ir dalino. Jeigu dvidešimt kartų pasakau lietuviškai ir angliškai, kad jis atliks perdavimą, žaidėjas turėtų galų gale suprasti.
Man šįvakar pirmiausia norėjosi neutralizuoti Timą Abromaitį ir Austiną Hollinsą, kurie tikrai gerai žaidžia atvykus Xavi Pascualiui. Tą padarėme, bet... Jaučiu didžiulį nusivylimą. Mačiau tokį komandos elgesį ir nusistatymą, koks buvo prieš tris keturis mėnesius. Vienas skaudžiausių pralaimėjimų, nepasiekiau žaidėjų ausų.
– Ar gali būti, kad labai gerai pastarosiose rungtynėse atakavęs „Žalgiris“ dėl puolimo kiek pametė galvas ir apleido gynybą?
– Na, šiandien ir puolėme labai blogai. Net nesupratome, kad susitinkame su veteranų komanda, kuri tikrai lupsis. Savo atletiškumu jie kažkiek mus jau nustebino Kaune. Dabar – nustebino antrą sykį.
Sakau, tikrai neturiu problemos prisiimti atsakomybę. Bet kai kurie momentai – tiesiog negalimi. Galbūt jiems (žaidėjams – Krepšinis.lt) jau užtenka to, ką pasiekė sugrįžę į kovą dėl atkrintamųjų varžybų. Nėra lengva nuolat taip gerai žaisti, bet... Jei jau visi blogai žaidžia, yra du paaiškinimai: arba kažkas nepadarė darbo rūbinėje, ir joje buvo per didelis atsipalaidavimas, arba treneris nesugebėjo įdiegti savo minčių. O tai padaryti aš tikrai stengiausi. Bet nepadariau, nepadariau savo darbo.
– Kodėl nepavyko paskutinės atakos ketvirto kėlinio ir pratęsimo pabaigose?
– Trūko mūsų įžaidėjų agresyvumo. Norėjome atakuoti lėtokus varžovų „centrus“. Bet per 45 minutes gal tik du kartus sugebėjome apeiti G. Ayoną ar C. Iversoną greičiu. Nesuprantu, prieš 48 valandas mūsų įžaidėjai negavo didelio krūvio. Tuomet žaidė Edgaras Ulanovas, žaidė Artūras Milaknis, žaidė Zachas LeDay.
Nepaisant to, L. Lekavičių vėl išmušė iš vėžių atletiškumu. Išmušė Kaune, išmušė dabar. Jaučiu didžiulį nusivylimą, nebijau minėti pavardžių. Dabar – antra sezono pusė, kiekviena situacija – aukso vertės. Negali šitaip nusiteikęs ateiti į rungtynes, negali.
Ketvirto kėlinio pabaigoje planas buvo atakuoti Willą Thomasą. Vietoje to sugalvojome dalinti perdavimus, nuėjome prie tritaškio. Pratęsimo kulminacijoje sumanymas irgi buvo kitoks, bet ten jau buvo likę tik 2,8 sek. Labai sunku per tiek laiko kažkuo nustebinti. Buvo paruoštas derinys, bet man dar reikia peržiūrėti kartojimą, kodėl jis nepavyko, rodos, per anksti pradėjome bėgti.
Bet aš niekada nekaltinsiu žaidėjų, jei jie per dvi sekundes neįmeta. Jeigu nori laimėti, tam yra 45 minutės. Blogiausia, kad negali pasakyti, jog 80 proc. komandos kažką šiandien davė. Jei tave tas pats oponentas apstumdo, apdaužo antrą kartą šiame sezone, negali treneris prisiimti atsakomybės.
– Vienas tų, kurie tikrai davė, buvo rezultatyviausias rungtynes sužaidęs J. Landale'as. Kaip vertinate jo žaidimą?
– Visų pirma, tai vienintelis žmogus, parodęs bent kokią kantrybę. Iš pradžių jis praleido du tris „laisvus“ metimus, kuriuos tikrai galėjo lupti. Bet jei žmogus kantrus, toliau dirba, stengiasi, tuomet viskas gerai. Tai – net ne krepšinio, o bendros gyvenimo taisyklės: turi būti kantrus, atkakliai dirbti. O paskui jam tikrai sekėsi: sužaidė gerai, fantastiškai. Ir dar nesulaukė pagarbos, nes kiekvienoje abejotinoje situacijoje teisėjai švilpė „Zenit“ naudai.
***
Kauniečiai prieš tai Eurolygoje buvo iškovoję tris pergales paeiliui, o Sankt Peterburgo atstovai nutraukė šešių nesėkmių iš eilės seriją ir laimėjo pirmą kartą treniruojant naujajam vairininkui X. Pascualiui.
Žalgiriečiai vis dar verčiasi be traumuoto Mariaus Grigonio, „Zenit“ trūko Dmitrijaus Chvostovo.
Primename, kad pirmojo rato dvikovą praėjusį spalį Kaune „Žalgiris“ tuomet dar Joano Plazos vadovaujamiems rusams apmaudžiai pralaimėjo taip pat po pratęsimo 70:82. Tai buvo pirmoji šių komandų akistata Eurolygoje, kurioje „Zenit“ debiutavo šiame sezone.
Kitą savaitę Lietuvos čempionai svečiuosis „Barcelona“ tvirtovėje.