Dar vienas „Lietkabelio“ barzdočius ekipoje jaučiasi lyg senas vilkas, nors 27-erių naujokas iš Latvijos turėjo mažiausiai laiko iš visų ekipos narių besiruošiant su komanda naujam LKL sezonui.
Kai liepos pirmoje pusėje „Lietkabelis“ pranešė apie naują strategą – latvį Artūrą Štalbergą, netrukus ekipą papildė dar vienas jo tautietis – atakuojančio gynėjo ir lengvojo krašto puolėjo pozicijose galintis žaisti Žanis Peineris, kuriam vasarą baigėsi sutartis su Salonikų PAOK (Graikija) klubu.
Tiesa, prie naujos komandos latvis iškart prisijungti negalėjo: Ž. Peineris prakaitą liejo Latvijos rinktinės gretose besiruošdamas Europos krepšinio čempionatui.
Latvijos rinktinei Europos pirmenybės baigėsi rugsėjo 12-ąją pralaimėtu ketvirtfinaliu būsimai čempionei Slovėnijai. Tiesa, nuo suolo kildavęs Ž. Peineris nebuvo smogiamoji Latvijos rinktinės jėga: vidutiniškai per 13,2 min. pelnydavo po 5,1 taško.
Tad poilsio po Europos pirmenybių Žaniui daug nereikėjo. Jau po dviejų dienų rugsėjo 14-ąją Ž. Peineris žaidė R. Sargūno taurės turnyro pusfinalyje prieš Kėdainių „Nevėžį“.
Solidžiai latvis debiutavo LKL starte: pergalingose rungtynėse prieš Utenos „Juventus“ (92:85) jis per 25 min. pelnė 14 taškų.
LKL čempionate Ž. Peineris per 9 rungtynes vidutiniškai renka po 11,2 taško ir 13,6 naudingumo balo. Pagal šią statistiką latvį lenkia tik K. Lavrinovičius.
Dar solidžiau Žanis rungtyniauja „Eurocup“ turnyre, kur per 5-erias rungtynes žaisdamas po 31 min. vidutiniškai pelnė po 14,4 taško ir rinko po 19,8 naudingumo balo.
Naujokas iš Latvijos pasidalino mintimis apie sezono pradžią, Graikijos ir Lietuvos krepšinį, turėjo savo nuomonę apie FIBA daromus pokyčius ir būsimas pasaulio čempionato atrankos kovas.
Lyg namuose
– Kaip galite paaiškinti tokį sėkmingą savo debiutą naujoje komandoje?
– Per Europos krepšinio čempionatą pasiekiau gerą sportinę formą. Naujam sezonui sėkmingai ruošiausi su Latvijos rinktine, atvykęs į Lietuvą jaučiu pasitikėjimą savo jėgomis.
Taip pat su treneriu Artūru Štalbergu ne vienerius metus esame pažįstami, anksčiau kartu dirbome, jis žino mano galimybes ir kaip geriau mane išnaudoti, jaučiu jo pasitikėjimą. Tai yra svarbiausios priežastys, kodėl šio sezono pradžia man tikrai gana sėkminga.
Po „Eurobasket“ kovų poilsio daug nereikėjo, nesijaučiau išvargęs, neturėjau sveikatos problemų. Be to, papildomos laisvos dienos galėjo išmušti iš ritmo, tad iškart prisijungiau prie komandos prieš pat LKL startą ir ruošiausi kartu su visa ekipa.
Gerai, kad sezoną pradėjome pergalėmis, tačiau negalime užmigti pusiaukelėje, turime dar daug kur tobulėti.
– Žvelgiant į asmeninę statistiką, galima sakyti, kad šio sezono pradžia jums rungtyniaujant Lietuvoje yra geriausia karjeroje?
– Lyginant komandų meistriškumą, kuriose aš žaidžiau, tai sėkmingiausia mano sezono pradžia: komanda laimi, o aš turiu nemažai progų žaisti. Anksčiau individualiai taip pat buvo stiprių pasirodymų, tačiau ne tokiose pajėgiose komandose, kaip „Lietkabelis“.
– Jūsų gimtinė – Rezeknės miestas, bet ketverius metus žaidėte ir studijavote Rygoje, ką laikote savo namais Latvijoje, kur skubate per laisvas dienas?
– Taip, mano tėvai – Rezeknėje, bet Rygoje gyvena mano mergina ir nemažai draugų. Per laisvadienius keliauju į Rygą, nes ji kur kas arčiau nei nuo Panevėžio beveik 250 km nutolusi Rezeknė. Tačiau šiuo metu mūsų tvarkaraštis gana įtemptas, progų grįžti į Latviją tikrai nėra daug. Galbūt per nacionalinės rinktinės stovyklą turėsiu galimybę aplankyti namus.
– Pirmieji metai Lietuvoje, tačiau čia svetimas jaustis neturėtumėte, ekipai vadovauja tautietis A. Štalbergas, be to, iki namų – kelios valandos mašina?
– Taip, abi valstybės, manau, yra panašios, daug kultūrinių skirtumų nėra. Panevėžys man naujas miestas, be to, niekada anksčiau nesu žaidęs LKL pirmenybėse.
Bet žinoma, Lietuva ne Graikija, kur praėjusį sezoną žaidžiau, kai tikrai sezono metu nebuvo galimybių grįžti namo. O čia mane gali aplankyti mergina, šeima ar draugai.
Sprendimui daug laiko neprireikė
– Raitydamas parašą ant sutarties su „Lietkabeliu“ kiek informacijos turėjote apie naują karjeros stotelę?
– Žinojau daugelį krepšininkų, brolius Lavrinovičius, Simą Jasaitį, Žygimantą Skučą, Lorenzo Williamsą, nes jis prieš tai žaidė „Ventspils“ klube. Prieš atvykdamas buvau tikras, kad „Lietkabelis“ ir šį sezoną bus stipri jėga, nes klubas išsaugojo praėjusio sezono žaidėjų branduolį. Nebuvo rizikos, kad atvyksiu į stipriai pasikeitusią komandą, kuriai reikės daug laiko susistyguoti. Tai viena esminių mūsų sėkmingo žaidimo priežasčių.
Nebuvo paslaptis ir klubo pasiekimai praėjusiame sezone, ypač dramatiška kova vyko LKL pusfinalyje su „Lietuvos rytu“. Ir finale prieš „Žalgirį“ Panevėžio klubas anaiptol nebuvo lengvas grobis.
– Ar greitai apsisprendėte sulaukęs „Lietkabelio“ pasiūlymo?
– Vasarą paskambino agentas, paklausė, ką manau apie galimybę prisijungti prie „Lietkabelio“, davė laiko pagalvoti.
Ilgai svarstyti nereikėjo, komanda turėjo vietą stipriame „Eurocup“ turnyre, pati Lietuvos krepšinio lyga yra gana solidi ir konkurencinga, apie ją gerai atsiliepė mano keli draugai.
Ją galiu lyginti su Graikijos čempionatu, LKL niekuo nenusileidžia, o galbūt Lietuvos komandų meistriškumas ir lenkia graikų pirmenybes.
Žinojau naują „Lietkabelio“ strategą A. Štalbergą, tad visus argumentus pasvėręs gana greitai priėmiau sprendimą.
– Galite palyginti Graikijos ir Lietuvos krepšinio lygas?
– Esminis skirtumas tas, kad išskyrus Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“, kitoms komandoms labai sunku pasiekti ilgesnę pergalių seriją. Atėnų ir Pirėjo klubai – atskira kalba, jos lenkia savo komplektacija kitas ekipas.
Turiu paminėti išprotėjusius klubų sirgalius, kurie daro didžiulį spaudimą komandoms, teisėjams. Namuose mes retai kada pralaimėdavome, nes turėjome labai stiprų sirgalių palaikymą, tačiau skirtingai žaisdavome išvykose.
Kai atstovavau Latvijos komandoms, žinojome, kaip sunku laimėti prieš Lietuvos komandas, kurios pasižymėjo energija, jėga. Dabar gerai, kad pirmame rate laimėjome prieš visas komandas išskyrus Kauno „Žalgirį“, tačiau neabejoju, kad mūsų laukia labai sunkus kelias ir daug sudėtingų rungtynių.
Turime būti atidūs, neprarasti koncentracijos ir gerbti visus varžovus, nes LKL nėra akivaizdžių favoritų ar autsaiderių. Tą įrodo, pavyzdžiui, „Nevėžio“ pergalė prieš „Lietuvos rytą“.
Nauja sistema – palanki krepšininkams
– Jūsų nuomone, ar Baltijos šalių derbyje tarp Latvijos ir Lietuvos po šios vasaros ir „Eurobasket“ čempionato favoritų etiketę galime klijuoti latviams?
– Manau, kad dabar rinktinių lygis galbūt yra panašus, tačiau Lietuva pasižymi nugalėtojų mentalitetu, turi didžių pergalių patirties. Latvija tuo pasigirti negali, tačiau šiuo metu rinktinės gretose netrūksta labai talentingų krepšininkų, pavyzdžiui, Kristapas Porzingis, Davis Bertans, Janis Timma, Janis Strelnieks, „Barcelonai“ priklausantis Rodions Kurusc. Jaunimo rinktinėse taip pat yra perspektyvių jaunuolių, kurie artimoje ateityje gali papildyti nacionalinės komandos gretas.
Anksčiau viskas buvo aišku: bet kurių metų Lietuvos jaunimo rinktinės ar nacionalinė komanda latvius įveikdavo be problemų. Tačiau šiuo metu Latvijos rinktinės, žvelgiant į meistriškumą, priartėjo prie Lietuvos.
Aš tikiu, kad Latvijos krepšinis gali augti, bet tradicijomis, patirtimi, sirgalių dėmesiu Lietuva pranoksta savo kaimynę.
Nesvarbu, ar tai draugiškas mačas ar oficialus turnyras, žaidžiant prieš Lietuvą latviai nebuvo ir nėra favoritai, tad nugalėti lietuvius visada yra malonus jausmas. Pavyzdžiui, pergalė vasarą kontroliniame susitikime. Manau, intrigos tarp šių rinktinių akistatų netrūks ir ateityje.
Stiprus Baltijos derbis tik skatina abiejų šalių krepšinio sirgalių susidomėjimą. Štai, žaidžiant rugpjūtį Rygoje visi bilietai į tas rungtynes buvo parduoti.
– Kokiomis nuotaikomis Latvijos rinktinė pasitinka pasaulio čempionato atranką (red. – B grupėje Latvija susitiks su Švedija, Ukraina ir Turkija)?
– Nepaisant sudėties, turime siekti bilieto į kitą etapą. Svarbu visas rungtynes laimėti namuose. Kol kas dar sunku kalbėti apie rinktinių galimybes, kai dar tiksliai nežinome ne tik varžovų sudėčių, bet ir savosios. Be to, mums vadovaus naujas treneris Arnis Vecvagars. Nepaisant Eurolygoje žaidžiančių latvių, jei susirinks kiti pajėgūs žaidėjai, galime su visais oponentais kovoti ir laimėti.
Domiuosi FIBA ir Eurolygos organizacijos konfliktu. Aš manau, kad FIBA žengė gerą žingsnį kaip futbole įvesdama rinktinių „langus“. Kodėl gi ne, jei tai yra geriau patiems žaidėjams. Dabar nacionalinių komandų krepšininkai vasarą turės daugiau poilsio.
Paskutiniame Europos krepšinio čempionate trūko kai kurių pajėgių krepšininkų, kurie buvo priversti jį praleisti dėl sveikatos problemų ar tiesiog norėdami pailsėti po sunkaus klubinio krepšinio sezono. Iki šiol kiekviena vasara buvo užimta, rinktinės varžydavosi Europos ar pasaulio čempionatuose arba olimpinėse žaidynėse, tad lyderiai praktiškai neturėdavo poilsio. Anksčiau ar vėliau kai kuriuos geriausius krepšininkus stabdydavo traumos, būdavo priversti pailsėti kažkurią vasarą, skirti daugiau laiko šeimai, poilsiui.
Tad šie rinktinių „langai“ yra žingsnis į priekį. Žinoma, kai dalis pajėgių žaidėjų iš Eurolygos klubų negali prisijungti, nukenčia krepšinis. Tačiau manau, kad šiuo metu per daug emocijų ir panikos. Atrankos turnyre JAV ekipai nepadeda NBA žaidėjai ir ši situacija tapo savaime suprantamu dalyku.
Aš manau, Eurolyga ir FIBA anksčiau ar vėliau turėtų rasti abejoms pusėms priimtiną sprendimą. Be to, sezono metu tokie „langai“ į rinktines nepatekusiems krepšininkams leidžia pailsėti 3-4 dienas, grįžti namo, susitikti su šeima, draugais. Tad šiuos FIBA pokyčius ir tokią pasaulio čempionato atrankos sistemą vertinu teigiamai.
Karjera
2009–2010 m. – Rygos VEF
2010–2013 m. – Latvijos universitetas
2013–2014 – MBC „Mykolaiv“
2014–2016 – BC „Ventspils“
2016–2017 – Salonikų PAOK
Nuo 2017 – Panevėžio „Lietkabelis“
