Trečiajame serijos susitikime įvyko emocijų sprogimas, po kurių vyr. treneris Nenadas Čanakas gavo dvi technines pražangas iš eilės ir rungtynes paliko dar joms net neįpusėjus. Tuomet komandos vairą perėmė asistentas Laimonas Eglinskas, bet panaikinti dviženklio deficito jau nepavyko, todėl „Lietkabelis“ patyrė nesėkmę.
Bendraudamas su „kklietkabelis.lt“ svetaine L.Eglinskas atvirai atsakė į sirgaliams rūpimus klausimus apie buksuojantį komandos žaidimą bei tikėjosi, kad Vilniuje įvykęs emocijų protrūkis turės teigiamos įtakos „Lietkabelio“ žaidimui.
– Kas nesusiklostė praėjusiose rungtynėse?
– Labai paprasta viskas, kai pažiūri į protokolą – prametėme 14 baudų metimų, o pataikėme tik 2 tritaškius iš 22. Taip žaidžiant būtų sudėtinga laimėti prieš bet kokią komandą. Problemų buvo ir gynyboje – pirmajame kėlinyje leidome 8 kartus įmesti iš po krepšio, antrajame – vėl panašus skaičius. Neturėjome tos energijos. Mūsų visa energija prasideda nuo gynybos. Jeigu ten atsipalaiduojame, tada tai turi įtakos ir puolimui.
– Kodėl taip nekrenta tritaškiai visos serijos metu?
– Žinotume atsakymą, taip nebūtų. Ieškome tų sprendimų, ką darome blogai. Buvo ir blogų sprendimų, bet atliekame nemažai gerų metimų, kur sukurtos situacijos ir laisvi metimai. Anksčiau juos pataikėme, o dabar – ne. Susideda daug faktorių – nuovargis, psichologinė būsena. Galbūt kai kurie žaidėjai nepakelia tokio streso, nes ne kiekviena komanda gali kovoti dėl titulo. Stengiamės spręsti tas problemas ir tikimės, kad šeštadienį bus kitoks vaizdas.
– Kiek „Ryto“ fiziškumas išmuša „Lietkabelį“ iš vėžių?
– Nepasakyčiau, kad jie pradėjo geriau žaisti ir labai pasikeitė. Žinome, kaip žaidžia Normantas, Butkevičius ar Radzevičius. „Rytas“ nepateikė didelių staigmenų. Manau, kad viskas priklauso nuo mūsų atsidavimo. Per pirmąsias trejas rungtynes neturėjome to intensyvumo, kokį turėjome Europos taurėje ar žaisdami prieš „Žalgirį“. Rodėme visai kitokią energiją. Aišku, kad galima teisintis, jog turėjome stiprius varžovus atkrintamosiose ir ten atidavėme daug energijos, bet tai yra finalas ir turi atiduoti viską per tas kelias savaites.
– Ar tikrai „Rytas“ be I. Buvos yra labiau neparankus varžovas „Lietkabeliui“?
– Nepasakyčiau. Jie dar sezono metu ne kartą rungtyniavo be jo, todėl yra pasiruošę tai daryti. Žaidžia žemu penketuku ir žino, kaip tai daryti. Mes turime išlaikyti koncentraciją ir vykdyti žaidybinį planą, kurį esame pasiruošę. Kai matai, kad jis neveikia, tada gali keisti planą. Kai planas nėra vykdomas, nėra energijos, tada yra kitas reikalas. „Rytas“ su Buva ir be jo yra bet kuriuo atveju stipri komanda.
– Kodėl komanda prastai pradeda rungtynes?
– Analizuojame ir ieškome sprendimų. Viskas priklauso nuo energijos. Jeigu neatsinešame jos ant parketo, tada taip ir žaidžiame visas rungtynes. Buvo iškritęs Bėrzinis, todėl turėjome ieškoti išeičių rotacijoje. Kai kurie sprendimai pasiteisino labiau, kai kurie – mažiau. Toks ir yra krepšinis, kad ieškai sprendimų, o kas randa geriausią sprendimą, tas laimi.
– Pusę finalo mačo vadovavote komandai. Kaip jums ši patirtis?
– Visada norėtųsi tokią patirtį turėti nuo pirmų rungtynių. Patirtis bloga, nes pralaimėjome. Nesugebėjome pakeisti rungtynių eigos, todėl vertinu neigiamai.
– Kas lėmė, kad antrojo kėlinio pabaigoje įvyko toks emocijų sprogimas?
– Visi norime laimėti – mes norime būti čempionais, „Rytas“ nori būti čempionais. Jeigu nebūtų emocijų, būtų gana keista. Galima buvo to išvengti, jeigu epizodas būtų sustabdytas, kai Dovydas nukrito. Galbūt būtų peržiūra ir tuo metu emocijos būtų nuslūgusios. Tuomet viskas tęsėsi iki galo ir prasidėjo emocijų išsiveržimas. Pamatėme kraują, tada viskas pasidarė dar karščiau ir, galiausiai, sprogo.
– Ar tas emocijų sprogimas turės įtakos šeštadienio rungtynėms?
– Manau, kad turi turėti. Jeigu šitos emocijos neturės įtakos, tada reikia susimąstyti. Manau, kad turi turėti įtakos tiek sirgalių, tiek žaidėjų, tiek trenerių požiūriui. Tai turi užvesti ir vaizdas turi būti kitoks. Jeigu tu nereaguoji, tada yra problemų.