24-erių metų 202 cm ūgio krepšininkas debiutavo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse, atstovaudamas Molėtų „Ežerūno“ komandai, ir su ja ne tik skina pergales, bet ir renka solidžius asmeninius rodiklius. Per 39 NKL rungtynes I. Lukošius aikštėje vidutiniškai praleidžia po 25,5 min., pelno po 10,4 taško, atkovoja po 8,1 kamuolio ir renka po 18 naudingumo balų. Pagal atkovotus kamuolius jis lygoje yra antras, pagal naudingumo balus – ketvirtas.
Tokius rodiklius demonstruoja žaidėjas, kuris dar praėjusį sezoną rungtyniavo Regionų krepšinio lygoje ir su mėgėjais Vilniuje. Toks progresas, sako I. Lukošius, nustebino net jį patį.
„Noras buvo pasirodyti kuo geriau, gal gavosi greičiau nei tikėjausi, – tinklalapiui nklyga.lt pripažino I. Lukošius. – Daug dirbau su treneriu, jis skyrė daug dėmesio, individualiai daug darbo. Kai neturiu sporto mokyklos pradmenų, treneris man gali įdiegti savo principus, propaguojame laisvą žaidimą, tai pats tas“.
Iš Surviliškio miestelio Kėdainių rajone kilęs krepšininkas nelankė sporto mokyklos, iki jos būdavo per tolimas kelias, todėl krepšinio paslapčių jis mokėsi kieme, žaisdamas krepšinį su tėčiu, dėde ar pusbroliais. Save jis vadina tiesiog kiemo krepšininku.
„Žaidžiau su miestelio komanda Kėdainių rajono pirmenybėse, mažų miestelių lygoje. Kai pradėjau mokytis Vilniuje, susiradau komandą ten. Žaidžiau A lygoje, po to pakvietė į RKL, ir sostinėje B lygoje. Po sezono Trakuose, susirado mane Molėtai“, – apie savo karjeros vingius pasakojo I. Lukošius.
„Ežerūno“ treneris Gintautas Vileita sako per laimingą atsitiktinumą atradęs I. Lukošių. Praėjusio sezono pabaigoje jis vyko pasižiūrėti RKL B diviziono finalo kovų ir įvertinti kitą žaidėją, bet atkreipė dėmesį į I. Lukošių.
„Pernai per RKL B diviziono finalus nuvažiavome į Trakus pažiūrėti, kaip žaidžia Trakai su Kėdainiais, – pasakojo G. Vileita. – Norėjome pasikviesti kitą žaidėją, bet pamatėme Igną. Ir man pasirodė įdomus vaikinas, pasikvietėme į treniruotę, paliko dar didesnį įspūdį. Tuo, kad visų pirma jis tarsi tuščias diskas, niekur nesitreniravęs, ir į jį lengviau įdėti informaciją. Tą jis ir daro“.
G. Vileitos ir I. Lukošiaus darbo rezultatai akivaizdūs. Molėtų „Ežerūnas“ reguliariajame sezone finišavo septintojoje vietoje, nors pernai net nepateko į atkrintamąsias varžybas.
Greta I. Lukošiaus spindi ir daugiau jaunų „Ežerūno“ žaidėjų – 18-metis Arnas Adomavičius, 20-mečiai Karolis Lukošiūnas ir Jonas Zakas. Šie trys krepšininkai yra tarp penkių naudingiausių komandoje.
Didelė „Ežerūno“ sėkmės priežastis yra ir darbas treniruoklių salėje, su asmeniniu treneriu Broniumi Burneika. Molėtų krepšininkai į Vilniuje įsikūrusią šio trenerio studiją užsuka porą kartų per savaitę ir visą sezoną stiprina kūnus kovoms aikštėje.
Treneris B. Burneika pastebėjo, kad I. Lukošius šį sezoną atliko ypatingai didelę pažangą.
„Ignas atėjo, kojos dirbo sau, rankos dirbo sau. Viršutinė kūno dalis buvo praktiškai netreniruota, o apatinė treniruota. Tarpraumeninės koordinacijos nebuvo. Jeigu duodi veiksmą su įtūpstu, liemuo ir kojos nebedirba, – pasakojo treneris B. Burneika. – Reikėjo sustiprinti viršutinį raumenyną, pečių, nugaros. Pagerėjimas didelis ir ties liemeniu. Darbas kokybiškas, geras ir neturėtų gauti traumų“.
Solidus darbas treniruoklių salėje lemia tai, kad šį sezoną „Ežerūną“ aplenkia traumos. Šeši pagrindiniai krepšininkai kartu sudėjus praleido vos 11 rungtynių, o už tai ranką turėtų paspausti treneriui B. Burneikai.
„Pagrindinė šiuolaikinio jaunimo problema, kad nėra pagrindo. Jie neturi pagrindo. Jie stengiasi didinti šuolius, stengiasi greitai atakuoti, bet neturi pagrindinių savybių ir dėl to gauna traumas. Stengiamės nutolinti traumas, nes traumos yra tik ekstra atveju“, – sakė B. Burneika.