Nors ispanai buvo vadinami akivaizdžiais šio Europos čempionato favoritais, tačiau Stambulą jie paliks ne su aukso, o bronzos medaliais. Bet panašu, kad ir jie komandai, po finalinės mažojo finalo sirenos sušokusiai pergalės šokį, atnešė nemažai džiaugsmo.
Ypatingai dėl vienos žmogaus,kuris „Sinan Erdem“ arenoje skrajojo į orą.
„Mes kovėmės dėl Juano, nes žinome, kaip sunku žaisti paskutines rungtynes. Jis labai daug atidavė mūsų rinktinei ir buvo vienas mūsų lyderių per tuos beveik 20 metų. Esu labai laimingas už jį – Navarro bus pavyzdys jaunimui“, – po pergalės prieš Rusiją 93:85 pagarbą pasitraukiam veteranui atidavė Sergio Rodriguezas.
„La Bomba“ Ispanijos komandai atstovavo net nuo 2000-ųjų ir praleido vos du Senojo žemyno turnyrus. Gynėjo trofėjų spintoje – du Europos čempionato aukso, du sidabro ir trys bronzos medaliai, planetos pirmenybių auksas bei du olimpiniai sidabro ir vienas bronzos medalis.
„Nenoriu užbaigti šios spaudos konferencijos nepasakęs, kaip didžiuojuosi turėjęs galimybę tiek metų treniruoti Juaną. Jis buvo ne tik nuostabus žaidėjas, bet ir komandos draugas. Tai buvo viena turtingiausių mano patirčių – galėjome mokytis iš Juano, kaip turi elgtis tikri profesionalai ir gerais, ir blogais momentais.
Aš suprantu, kad kiekviena istorija turi pabaigą, bet Navarro rinktinėje yra ne istorija, o legenda, Legendos niekada nesibaigia“, – pabrėžė treneris Sergio Scariolo.
„Esu dėkingas Scariolo už tokius žodžius. Man ir pačiam buvo garbė su juo dirbti. Didžiuojuosi, kad savo karjerą galėjau užbaigti su medaliu ant kaklo, – kalbėjo pats snaiperis. – Sprendimas jau buvo priimtas anksčiau, o kai viskas baigėsi pasijutau laimingas. Esu dėkingas komandos draugams, kad galėjau karjerą baigti pergalingai.“
Daugelis tikėjosi, kad po pirmenybių „adios“ išgirs ir iš P. Gasolio, tačiau aukštaūgis tiek savo žaidimu, tiek ir žodžiais patvirtino – bent kol kas trauktis iš rinktinės neketina.
„Kita vasara bus laisva – tiek aš žinau. Visos atrankinės varžybos, kuriose geriausi komandų žaidėjai negalės rungtyniauti, atrodo itin įdomiai ir kontraversiškai. 2019 metais pasižiūrėsime, kur bus mūsų komanda – man tada bus 39-eri, nežinau... (nusijuokė).
Aš visada atviras pasiūlymams daryti tai, ką dievinu. Ir aš dievinu žaisti krepšinį, dievinu atstovauti nacionalinei komandai ir man patinka laimėti. Ir visą tai darau aš kiekvieną vasarą“, – paklaustas apie tolimesnius planus gerbėjus suintrigavo Pau.
Bronziniame mūšyje prieš Rusiją 213 cm ūgio ispanas pelnė net 26 taškus ir atkovojo 10 kamuolių. Net 12 taškų veteranas surinko ketvirtame kėlinyje, kai rusai bandė kilti į lemiamą šturmą.
„Sužaidėme ganą gerą turnyrą, nepaisant visų traumų ir netekčių, o mūsų pastangos buvo neįtikėtinos. Todėl atidavus viską ir finišavus su medaliu ant kaklo, galime būti laimingi. Nebuvo lengva, bet pasirodėme gerai – didžiuojuosi savo komandos draugais, nes atidavėme visas jėgas ir žaidėme išvien“, – pridėjo P. Gasolis.
Jam šis medalis – jau net 11-as karjeroje: Europos čempionatuose jis iš viso yra iškovojęs tris auksus, du sidabrus ir tris bronzas, olimpinėse žaidynėse – du sidabrus ir bronzą, o pasaulio čempionatuose – auksą.
Galbūt trofėjų spintoje 2019-aisiais atsiras dar vienas?