Ispaniškas potvynis užliejo Europą nuo vieno krašto iki kito. Neatsilaikė ir Berlynas – kad ir kaip gerkles plėšė 14 tūkst. „Mercedes-Benz“ arenos tribūnas užpildžiusių Vokietijos ekipos sirgalių.
„La Familia“ užsitikrino septintą Europos pirmenybių apdovanojimą iš eilės, penktadienį pusfinalyje įveikusi vokiečius 96:91.
Sekmadienį laukia jau devintas finalas šią krepšinio vasarą, kuriame žais Ispanijos komanda: skaičiuojant abiejų lyčių visų amžiaus grupių pasaulio ir Europos čempionatus.
Pailsėti nuo Ispanijos išeis tik rugsėjo pabaigoje Australijoje vyksiančiose planetos moterų pirmenybėse, į kurias šios šalies atstovės nepateko.
„Nežinau, ar įmanoma kažkaip neįvertinti šio skaičiaus. Jis reiškia, kad absoliučiai visos ispanų komandos pasiekė finalus – už to slypi labai daug sunkaus darbo, kurį ilgus metus atlieka daugybė žmonių visoje šalyje.
Noriu, kad jie visi šiandien švęstų su mumis, nes tai – ir jų pasiekimas. Labai didžiuojuosi tuo, ką jie nuveikė, nes devyni finalai nepasitaiko atsitiktinai“, – didžiavosi ilgametis Ispanijos rinktinės strategas Sergio Scariolo.
Kažin, ar bent vienas iš ankstesnių aštuonių medalių buvo labiau netikėtas nei tas, kurį nukalė 61-erių italo auklėtiniai.
Apie kartų kaitą ir traumų epidemiją vasarą išgyvenusios Ispanijos spragas prirašyti jau tomų tomai.
S. Scariolo atrodo, kad apskritai bent jau šalies vyrų rinktinė dar niekuomet nebuvo šitaip smarkiai peršokusi lūkesčių kartelės.
„Mano vaikinai viršijo bet kokias viltis. Turbūt šis medalis yra mažiausiai tikėtas mūsų istorijoje. Jį nukaldino sunkus darbas, vieningumas, komandiškumas, pastangos gynyboje, pasiryžimas peržengti fizinių galimybių ribas. Ir dideli kiaušiniai. Juk ketvirtame kėlinyje realizavome dešimt baudų metimų iš eilės, taip pat surengėme keletą itin šaltakraujiškų atakų“, – šypsojosi S. Scariolo.
Jo ekipos dabar laukia kova, kuri pirmiausia asocijuojasi su ilgamete brolių Gasolių ir Tony Parkerio konkurencija.
Bet šįkart finale susidurs jau pasikeitusios Ispanijos ir Prancūzijos rinktinės, atversiančios naują istorijos puslapį.
Tuo metu Vokietija vis dar lieka įstrigusi senajame.
Ispanų svarbiausiuose turnyruose „Die Mannschaft“ nėra nugalėjusi nuo 2005-ųjų, kai antrą ir paskutinį kartą žaidė Europos čempionato finale.
Teks palaukti ir revanšo, ir finalo: rungtynėse dėl trečios vietos vokiečiai galynėsis su Lenkija. Komandos treneris Gordonas Herbertas teigia, jog bronza taip pat patenkintų visus šeimininkų norus.
„Mūsų tikslas visada buvo apdovanojimų pakyla. Būtume šiandien laimėję, būtume šį tikslą atnaujinę, o dabar lieka galioti senasis. Šiandien esame nusivylę, bet apskritai turnyras mums buvo geras, norėtųsi jį baigti pergale ir medaliu“, – kalbėjo G. Herbertas.
Primename, kad pirmajame pusfinalyje Berlyne Prancūzija nupūtė Lenkiją 95:54.
Prieš tai Vokietija atkrintamosiose varžybose eliminavo Juodkalniją (85:79) ir Graikiją (107:96). Ispanija aštuntfinalyje nuliūdino Lietuvą (102:94), o ketvirtfinalyje – Suomiją (100:90).
Finalas ir rungtynės dėl trečios vietos laukia sekmadienį.