Būtent su nepalaužiamaisiais baskais, savo gretose turinčiais vos vieną tikrą ispaną – 20-metį atsarginį Miguelį Gonzalezą, šįvakar Kauno „Žalgiris“ ir atidaro naująjį Eurolygos sezoną, kuriame sieks išlaikyti nuolatinio atkrintamųjų varžybų dalyvio statusą.
Tiesa, kaip jau įprasta pastaraisiais metais, žalgiriečiai prieš turnyro startą tiek visų lažybų bendrovių, tiek ir daugybės krepšinio svetainių yra reitinguojami už TOP-8 ribų – sustiprėjusioje ir iki 18 ekipų pagausėjusioje Eurolygoje žaliai-baltiems prognozuojama kukloka 12-13 pozicija ir jokių rimtesnių prošvaičių pasistumdyti dėl vietos po atkrintamųjų saule.
Bet biudžetą milijonu pakėlęs „Žalgiris“, kurį jau pačiose pirmose rungtynėse palaikys arena, kur nė uodui nebus, kur nutūpti, nepaisant visų tų nepalankių ekspertų reitingų ir lažybininkų koeficientų, vis tiek yra nusiteikęs ir vėl patriukšmauti.
To padaryti tiek pernai (8 vieta), tiek ir užpernai (6 vieta, patekimas į Finalo ketvertą ir Eurolygos bronza) nesutrukdė net ir tie keturi nelemti pralaimėjimai „Baskoniai“. Nors, kaip rodo istorija, kauniečiai į atkrintamąsias žengia kaip tik tada, kai nusileidžia baskams, tokios praktikos kartoti penktadienį nerekomenduojama, nes panašu, kad Eurolyga šiemet bus kaip niekada konkurencinga.
„Aišku, būtų malonu jau juos nugalėti“, – sako ir pats Š. Jasikevičius.
Tuo labiau, kad namų aikštės faktorius Europos krepšinyje – taip pat ne paskutinėje vietoje: visus keturis ketvirtadienį vykusius naujojo sezono mačus laimėjo arenų šeimininkai.
Tad koks gi tas naujasis sezonas laukia? „Žalgiris“ šiemet sustiprėjo ar susilpnėjo? Su kokiomis problemomis žalgiriečiai gali susidurti? Kaip atrodys klubo naujokai ir veteranai? Ir atkrintamosios – realus scenarijus ar fantazija? Apie visa tai – pokalbis DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ su buvusiu krepšininku Rolandu Skaisgiriu ir komentatoriumi Vaidu Čeponiu.
– Rolandai, jau šįvakar „Žalgiriui“ startuoja naujasis Eurolygos sezonas – namuose priimame pastaruosius dvejus metus mums neįveikiamą „Baskonią“. Kaune – net 7 naujokai: Lukas Lekavičius, Alexas Perezas, Karolis Lukošiūnas, Nigelis Hayesas, Martinas Gebenas, Jockas Landale'as ir Zachas LeDay. Komanda sustiprėjo, susilpnėjo ar liko panašaus pajėgumo?
– Aišku viena, kad pagal tai, ką dabar matome, Vilniaus „Ryto“ meksikietis Pako Cruzas yra stipresnis už Alexą Perezą. Dėl to, manau, bus problemų „Žalgiriui“, jeigu neturės kito įžaidėjo. Nes Šaras įstatys L. Lekavičių į rėmus, neleis jam siausti, kadangi kitaip žaidimo nebus, ir Lukas gali būti labai susikaustęs bei neduoti daug naudos. O dėl A. Perezo – nežinau, duok Dieve, kad aš klysčiau, bet su juo niekur toli nenuvažiuos „Žalgiris“. Čia yra visa esmė ir didžiausia problema.
– Vaidai, ar tikrai „Ryto“ meksikietis yra geresnis už „Žalgirio“?
– Žinome, kad jis turi asmeninių problemų – sunkiai serga jo šeimos nariai. Pako Cruzas gal daugiau atakuojantis gynėjas, bet jis ir gerai aikštę mato, gali iškišti perdavimą ir puikiai ir du prieš du sužaisti.
O dėl L. Lekavičiaus, tai gal Šaras supras, kad Lukui reikia duoti daugiau laisvės improvizuoti. Matėme, kaip jis laisvai jautėsi Lietvos rinktinėje, kurioje nebuvo visada reikalaujama griežtai žaisti tik pagal derinį. „Žalgirio“ treneriai juk nekvaili.
Dar yra Thomas Walkupas – aukštas, gerai besiginantis įžaidėjas. Jeigu lygintume su praėjusio sezono sudėtimi, sakyčiau, kad dabar „Žalgiryje“ yra daugiau pataikančių žaidėjų. Ir turbūt reiks keisti žaidimo stilių, nes priekinėje linijoje nebėra tokio laužiančio žaidėjo, koks buvo Brandonas Daviesas. Gal iš dalies kažkiek panašus Z. LeDay, bet jis gynyboje labai pažeidžiamas. Taigi „Žalgiris“ liko panašaus pajėgumo.
– Rolandai, vis drąsiau ir drąsiau aikštėje jaučiasi 18-metis Rokas Jokubaitis. Štai per LKL rungtynes su pasvaliečiais jis pataikė viską iš žaidimo, įskaitant ir tris tritaškius, bei surinko net 21 tašką. Kokį įspūdį, kaip buvusiam įžaidėjui, palieka jo žaidimas?
– Jis palieka labai simpatišką įspūdį. Be to, kad Rokas turi talentą ir yra užsispyręs, čia daug ir Šaro nuopelnų. Treneris jam ne tik pataria per treniruotes, bet ir suteikia žaidimo laiko, pasitiki, o tai yra labai gerai. Jam dar tik 18 metų, todėl jis tikrai dar gali tobulinti ir pagerinti savo metimą bei mechaniškumą.
– Ne visiems žalgiriečiams sezono pradžia – tokia įkvepianti. Snaiperis Artūras Milaknis LKL kol kas pataikė tik 1 tritaškį iš 15! Ir DELFI skaitytojai klausia, ar jį dar galima vadinti snaiperiu?
– Tai aišku, kad galima. Su tais metikais būna gi net ne juodų dienų, o juodų mėnesių. Svarbu, kiek ateityje jis gaus tų progų mesti, ypač svarbiais momentais. Tokia sezono pradžia dar nieko nereiškia, juk ir užtvaras jam dabar stato nauji žmonės, jų perdavimų kultūra irgi kitokia.
– Nei pasaulio čempionate, kur pataikė viso labo 4 metimus iš 18-os (22 proc.), nei LKL starte, kur renka po mažiau nei po 4 taškus, neblizgėjo 35-erių metų veteranas Paulius Jankūnas. Ar galima sakyti, kad kapitoną pasivijo metų našta, ar visgi jis dar sužais?
– Bandysiu pajuokauti: Pauliau, gyvenimas nuo 40 metų tik prasideda (juokiasi). Turiu omenyje Luisą Scolą. O dėl Pauliaus – gali būti geriau, gali būti blogiau. Reikia sulaukti, kokia bus jo tikroji užduotis komandoje. Niekas turbūt neprašys jo mesti po 20 taškų, bet jis reikalingas kitur. Manau, kad jis bus naudingas ir gerai išnaudojamas.
– Vaidai, pernai „Žalgiris“ buvo pats paskutinis, šešioliktas, visoje Eurolygoje pagal pataikytų tritaškių kiekį. Vaidai, ar galime tikėtis, kad šiemet tie skaičiai bus geresni?
– Manau, bus geresni. J. Landale'as, skirtingai nei B. Daviesas, meta ne tik iš vidutinio nuotolio, bet ir tritaškius, Nigelis Hayesas taip pat pataiko geriau nei Aaronas White'as. Todėl tikiu, kad šiemet jau nuo sezono pradžios bus šiek tieks kitoks žaidimas. Gal Kaune sumažėjo atletiškumo, bet padaugėjo pataikančių krepšininkų.
– Penktadienio vakarą laukia mačas su tritaškius mėgstančiais ir mokančiais mesti baskais, kuriems žalgiriečiai pralaimi dvejus metus. Ar „Žalgiris“, kuris yra laikomas artėjančios dvikovos favoritu (pergalės tikimybė vertinama 60 proc.), gali nutraukti tą prakeiksmą?
– Gali, bet tas procentas per didelis. Aš duočiau apylygius šansus, nes „Baskonia“ yra neparanki varžovė. Baskai žaidžia labai greitą krepšinį ir žalgiriečiai dažnai nespėja grįžti į gynybą, o ir pozicinės jų atakos būna labai trumpos. Svarbiausia stabdyti uraganinį tempą ir žaibiškus varžovų išpuolius, laiku parbėgti į gynybą, gal net aukoti atkovotus kamuolius puolime. Bet lengva tikrai nebus.
– Rolandai, ar sutinki su Vaido nuogąstavimais dėl penktadienio mačo?
– Taip. Viena svarbiausių priežasčių yra ta, kad „Baskonia“ šį sezoną jau sužaidė vienas rimtas rungtynes su „Barcelona“ (87:95 po pratęsimo), o „Žalgiris“ tokio lygio varžovo dar nesutiko.
Tie keturi pralaimėjimai iš eilės tarpusavio susitikimuose irgi veikia. Gal naujai atėjusiems žaidėjams tai nieko ir nereiškia, visi kiti, treneriai taip pat tai prisimena. Juk ir Šaras turi pripažinti, kad ir jis pralošė tas rungtynes ir jam kažkas nepavyko, planas nepasiteisino.
– Vaidai, o apskritai, kokį Eurolygos sezoną prognozuoji kauniečiams? Ar gali būti, kad žalgiriečiai ir vėl visus nustebins?
– Kol yra Šaras, kažkaip ramu. Taip, sustiprėjo daug kitų komandų, pavyzdžiui, „Barcelona“, „Chimki“, kurie kokį iškilų trenerį turi ir ne vieną, bet manau, kad „Žalgiris“ bus ant ribos – sepintas, aštuntas arba devintas. Tokia mano prognozė.
– Rolandai, „Žalgirio“ australas J. Landale'as rėžė, kad komandos tikslas yra Finalo ketvertas, o atkrintamosios būtų tik neblogas rezultatas. Kaip vertinti tokias kalbas?
– Ne, ne, ne, čia yra šou biznis. Bet kur atvažiavęs legionierius turi taip kalbėti, nes nesakys juk, kad atvyko tik kažkur gale pasikuisti.
O šiaip palaikyčiau Vaidą. Labai daug kas priklauso nuo Šaro. Jis yra unikalus treneris ir stebėti tai, kaip jis reaguoja į įvykius tą pačią sekundę, yra žiauriai malonu akiai. Tuo jis labai dažnai laimi prieš savo varžovus.
Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše: