Nustebindami visą pasaulį 1992, 1996 ir 2000 metais tris iš eilės bronzos medalių komplektus Barselonoje, Atlantoje ir Sidnėjuje iškovoję lietuviai arti prizininkų pakylos buvo ir 2004-aisiais Atėnuose bei 2008-aisiais Pekine, bet abu kartus suklupo pusfinaliuose, o paskui ir mūšiuose dėl trečios vietos.
Ypač skaudžius prisiminimus tiek patiems žaidėjams, tiek gerbėjams kelia Atėnų žaidynės, kurių metu Lietuvos krepšininkai realiai pretendavo net ir į aukso apdovanojimus, kai pusfinalyje fiasko patyrė JAV žvaigždės, tačiau mūsiškiams nepavyko atlikti savo darbo ir peržengti italų barjero.
Gianluca Basile (7/11), Giacomo Galanda (4/5), Gianmarco Pozzecco (3/5), Matteo Soragna (2/2) ir Massimo Bulleri (2/5) suleido 18 tritaškių bei taip užkirto Antano Sireikos auklėtiniams kelią į istorinį finalą (100:91).
Vėliau „Gli Azzurri“ titulinėje kovoje rimčiau Argentinai jau nepasipriešino (69:84), o lietuviai mažajame finale 96:104 nusileido amerikiečiams, kuriuos netikėtai buvo nugalėję (94:90) grupės varžybų etape.
Vienas tos Lietuvos rinktinės vedlių Šarūnas Jasikevičius prieš porą metų prisipažino, kad iki šiol kartais pabunda naktį dėl to pusfinalio rezultato ir, jei jam kas leistų peržaisti vienerias jo karjeros rungtynes, jis pasirinktų būtent jas.
Maža to, Šaras savo knygoje „Laimėti neužtenka“ su atvira nuoskauda pasisakė apie tą nesėkmę: „Niekada nepamiršiu trenerio A. Sireikos veiksmų. Jo sprendimai mus visiškai išderino. Manau, jis supanikavo“.
Pats strategas, kalbėdamas su „Delfi“, atrėmė šią kritiką, nors ir sutiko, kad prieš taip pataikančius oponentus, ko gero, reikėjo leisti žemesnę sudėtį.
„Italai iš visų pusių metė ir pataikė į krepšį – net ir G. Galanda ar Denisas Marconato. Jie puolė unikaliai. Čia buvo tokia situacija, kuri moko gyventi ir prisitaikyti, nes vadovėliai ir schemos neveikia. G. Pozzecco prieš tai per visą turnyrą tebuvo įmetęs tris tritaškius, bet vien per tą pusfinalį irgi sumetė tris. Tai Šarūnas tegul irgi pasižiūri, kas jį ten dengė“, – replikavo A. Sireika.
Įdomiausia, kad prabėgus penkiolikai metų nuo olimpinių žaidynių Atėnuose naujo žibalo į ugnį šliūkštelėjo buvęs JAV rinktinės aukštaūgis Lamaras Odomas.
Startinio tos komandos penketo žaidėjas savo memuaruose atskleidė, kad olimpiadoje dalyvavo nelegaliai, tai yra pergudravęs antidopingo agentūros darbuotojus: marihuaną vartojęs L. Odomas tam, kad praeitų testą, panaudojo dirbtinį penį ir trenerio šlapimą.
Beje, rungtynėse dėl bronzos 14 taškų į Lietuvos krepšį sumetęs dukart NBA čempionas rezultatyvumu nusileido tik Allenui Iversonui (15 tšk.) ir Shawnui Marionui (22 tšk.).
Tokią varžovo suktybę šią savaitę „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ pakomentavo akis į akį aikštelėje su Los Andželo „Lakers“ atstovu susidūręs Europos čempionas Ramūnas Šiškauskas.
Tiesa, vidutiniškai po 12,5 taško tose žaidynėse rinkęs puolėjas teigė, kad jam apmaudžiausia ne dėl iš rankų išlydusių bronzos medalių.
„Ar negaila? Realiai man labiausiai gaila ne dėl to, kad mums bronzos neatidavė, o dėl to, kad tai buvo mums turbūt vienas geriausių šansų laimėti olimpinį auksą. Ne apie bronzą čia kalba eina, o apie tas nelemtas pusfinalio rungtynes.
O toliau kas buvo, tai kaip čia pasakyti... Mes žaidžiame garbingai ir sąžiningai, be jokių papildomų dalykų, dopingų ir taip toliau. O jeigu kažkas bando sukčiauti ir apgaudinėti, tai čia turbūt yra jo asmeninis reikalas. Tai yra komandinis sportas ir greičiausiai būtų tik žaidėjo, o ne komandos diskvalifikacija. Laiko neatsuksi, yra kaip yra.
Netgi atidavus mums tą bronzą, nemanau, kad tai būtų didelis pasitenkinimas, nes mums norėjosi daugiau ir tikrai tų galimybių buvo“, – pasakojo Eurolygos legenda.
Pagal olimpines antidopingo taisykles, komandinių sporto šakų varžybose tam, kad komanda būtų diskvalifikuota, reikia, jog įkliūtų daugiau nei vienas jos narys.