„Gimtadienį sutikau dideliame draugų rate. Viską organizavo dukros, likau patenkintas. Gal norėjosi laisviau pabendrauti, bet šventė tikrai pavyko“, – įspūdžiais iš pokylio dalinosi J. Kazlauskas.
Treneris kol kas turi užtektinai laiko sau, šeimai ir draugams, bet poilsį po daug nervų ląstelių sudeginusio pasaulio čempionato nuolat derina su krepšinio reikalais.
Po pusantros savaitės jis keliaus į Paryžių, kur ne tik stebės 2015-ų Europos pirmenybių burtų traukimo ceremoniją, bet ir dėlios draugiškų rungtynių grafiką, kurio apmatai jau paruošti.
Nors pildyti rinktinės kandidatų sąrašą dar gerokai per anksti, J. Kazlauskas seka ir jį dominančių žaidėjų pasirodymus Lietuvoje ar užsienyje.
Kol kas trenerį džiugina visų trijų praėjusio sezono Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prizininkų – Kauno „Žalgirio“, Klaipėdos „Neptūno“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ – žaidimas.
„Labai norėjau, kad „Žalgiris“ Eurolygoje turėtų ne tris, o keturias pergales. Pagal tai, kaip išvykoje ir namuose žaidė su Madrido „Real“, jie buvo tikrai verti bent kartą laimėti.
„Neptūnas“ – šaunuoliai, jie išspaudžia labai daug. Nežinau jų galimybių ribų, gal galima ir dar daugiau. Bet reikia pagirti už tai, kaip jie kaunasi, kaip po nesėkmių atsitiesia, demonstruoja įdomų, jiems būdingą krepšinį.
Reikėtų ir „Lietuvos rytą“ pagirti – vilniečiai taip pat demonstruoja savitą žaidimą. Kai šios komandos taip žaidžia, be abejo, ir rinktinės kandidatų ratas išsiplečia. Imi domėtis, kas ir kaip, kodėl jie taip gerai atrodo. Kol kas kandidatų yra daug. Tiesa, pirmo etapo rungtynės yra vienas dalykas. Labai norisi visus tuos žaidėjus pamatyti TOP-16 etape, kai prasidės kova dėl išlikimo. Tada ir išryškėja charakteris. Juk kai žaidžia rinktinė, kiekvienos rungtynės būna tokios“, – pastebėjo J. Kazlauskas.
Trenerio nuomone, Lietuvos klubams sėkmingai irtis į priekį Eurolygoje padeda ir faktas, kad bendras turnyro lygis yra kiek nusmukęs. Anot J. Kazlausko, Eurolyga dabar turi naują konkurentą Rytuose.
„NBA iš Eurolygos perėmė Nikolą Mirotičių, Kostą Papanikolaou, dar kelis talentus. Taip visada būdavo, o kol užaugdavo nauja pamaina, sprageles Eurolygoje užpildydavo amerikiečiai. Šiemet išėjo taip, kad daug neblogų JAV krepšininkų išvyko ne į Europą, o į Kiniją. Kol neatsigriebsime, kai kurių komandų lygis bus nukritęs. Bet dėl to aš nenuvertinu mūsiškių pasirodymo“, – situaciją analizavo J. Kazlauskas.
Tiki L. Kleizos renesansu
Eurolygoje šiemet gerokai naudingiau rungtyniauja ir Malagos „Unicaja“ (Ispanija) legionierius iš Lietuvos Mindaugas Kuzminskas.
Paklaustas apie 25-erių puolėją, J. Kazlauskas prisiminė, kaip dar rugsėjį Ispanijoje vykusio pasaulio čempionato metu duodamas interviu DELFI bandė supykdyti auklėtinį tvirtindamas, kad jis neišnaudoja savo potencialo.
„Tai buvo savotiškas trenerio žaidimas, kad jį pabudintume. Aš įsitikinęs, kad Mindaugas yra neeilinis, labai talentingas žaidėjas. Linkiu jam viso ko geriausio. Kad tik jis tęstų tokį pasirodymą, nesustotų, žaistų dar agresyviau, dar pikčiau“, – sakė treneris.
Anot J. Kazlausko, panašiai budinasi šiemet už rinktinės borto likęs gynėjas Vytenis Čižauskas, iš „Žalgirio“ perėjęs į Panevėžio „Lietkabelį“.
„V. Čižauskas sužaidė keletą tikrai neblogų rungtynių, vienas iš jų – prieš „Žalgirį“. Džiaugiuosi, kad išvykimas į kitą komandą užgavo jo ambicijas. Jis turėjo suprasti, kad auga ne šiltnamyje, kad turi kautis dėl vietos. Kita vertus, gal ir mes patys iš jo nuo pat pradžių per daug norėjome“, – svarstė rinktinės vairininkas.
Jei vietoje V. Čižausko treneris praėjusią vasarą pasirinko Adą Juškevičių ir Šarūną Vasiliauską, „Žalgirio“ klube atakas pradeda dar jaunesni Lukas Lekavičius ir Vaidas Kariniauskas. Šiuos įžaidėjus, J. Kazlausko nuomone, dar anksti vertinti kaip nacionalinės komandos kandidatus.
„Sezoną jie pradėjo gerai, bet paskui stabtelėjo – norėtųsi, kad trumpam. Jie turi puikų patarėją Šarūną Jasikevičių, kuris jiems palengvina gyvenimą. Kaip įžaidėjai, jie labai skirtingi, nes vienas visą gyvenimą toje pozicijoje žaidžia, kitas dar tik pratinasi. V. Kariniauskas veržiasi gana gerai, bet turėtų pagerinti metimą, sutvirtinti kūną, kad galėtų gintis prieš judresnius priešininkus. Sunku daugiau ką nors kalbėti, juk jie dar tik pirmus žingsnius žengia“, – samprotavo J. Kazlauskas.
Tuo tarpu kur kas labiau patyrusiam Linui Kleizai sunkiai sekasi rasti savo vietą Milano „Emporio Armani“ (Italija) klube, kurį puolėjas papildė poilsiui paskirtą praėjusią vasarą. Bet J. Kazlauskas su malonumu skaitė šį mėnesį krepšininko DELFI duotą interviu, kurio metu L. Kleiza patikino tebenorintis žaisti rinktinėje, nes su ja dar nėra iškovojęs aukso.
„Aš labai patenkintas, kad žaidėjai taip kalba. Linas gali atgauti sau įprastą formą, jam tik reikėtų labiau tinkamą ekipą surasti. „Emporio Armani“ nėra jo komanda, ten daug juodaodžių amerikiečių, kurie pasiima kamuolį ir patys bando žaisti. Sunkusis krašto puolėjas, kuris turi laiku ir vietoje gauti kamuolį, lieka nuošalyje“, – pastebėjo specialistas.
Gailisi prarastų talentų
DELFI skaitytojai teiravosi J. Kazlausko ir apie abu lietuvius, rungtyniaujančius NBA lygoje.
„Buvau patenkintas tuo, kaip Jonas Valančiūnas patobulėjo rinktinėje, kaip sužaidė čempionate, kaip mums padėjo. Seku, kaip dabar klojasi jo reikalai, ir kiekvieną kartą linkiu jam žaisti kuo daugiau minučių ir pelnyti kuo daugiau taškų. Apskritai, jo charakteris – pozityvas. Labai noriu, kad tuo pačiu keliu eitų Donatas Motiejūnas, kad psichologiškai sutvirtėtų ir išnaudotų tą šansą, kurį gauna“, – kalbėjo treneris.
J. Kazlauską domina ir rinktinės stovyklose kol kas nebandytas Domantas Sabonis, šį rudenį pradėjęs karjerą JAV studentų NCAA pirmenybėse.
Nors specialistas teigė tikintis, kad agentai ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis padėjo savo sūnui išsirinkti tinkamą universitetą, konvejerį, kuriuo anapus Atlanto iškeliauja daugybė jaunų Lietuvos krepšininkų, jis vertina skeptiškai.
„Turime Šarūną Jasikevičių, Artūrą Karnišovą, Darių Songailą – tai geri pavyzdžiai. Bet yra šimtai tokių, kuriems NCAA neišėjo į naudą. Iš mano treniruotos jaunių rinktinės, 1994 metais laimėjusios auksą Izraelyje, septyni ar aštuoni žaidėjai išvyko į JAV. Manau, tai sutrukdė pasiekti aukštumas tokiems talentingiems krepšininkams kaip Kęstutis Marčiulionis ar Andrius Jurkūnas. Kai K. Marčiulionis po pirmo sezono atsiuntė savo žaidimo vaizdo įrašus, pamačiau, kad jis ten šoka kovoti dėl ginčo kamuolio, nors turėtų būti įžaidėjas.
Aš nesu prieš išvykimą, bet reikia žinoti, į kokią komandą pateksi, kiek gausi žaisti – tai turi būti derinama. Netgi dabar mes tokiu būdu prarandame per daug talentingų vaikų“, – perspėjo J. Kazlauskas.
Laukia trečiosios žvaigždžių bangos
Paklaustas, ar ateinančią vasarą tikisi suburti pajėgiausios sudėties rinktinę, jos strategas buvo nusiteikęs optimistiškai.
„Tai bus priešolimpiniai metai, o olimpinėse žaidynėse visi nori žaisti, todėl aukoja savo vasaras ir atvažiuoja. Jei neatsiras problemų – bus pajėgiausia sudėtis. Bet negalvokite, kad tie krepšininkai, kurie šiemet nežaidė rinktinėje, ėmė ir sugalvojo atsisakyti kvietimo – jie turėjo labai rimtų priežasčių taip elgtis“, – aiškino J. Kazlauskas.
DELFI skaitytojai taip pat smalsavo, kurią Lietuvos rinktinę jis laiko geriausiai sukomplektuota per visą istoriją.
„Pirmoji komanda, kurioje žaidė A. Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis, o aplink juos – A. Karnišovas ir kiti, buvo supertalentų komanda. Paskui atėjo antra banga, kuri užaugo su manimi – ties perimetru žaidė Š. Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas, Rimantas Kaukėnas po krepšiais – Darius Songaila, broliai Lavrinovičiai, Robertas Javtokas. Tikiuosi, kad tuomet, kai užaugs D. Motiejūnas, J. Valančiūnas ir M. Kuzminskas, į rinktinę ateis trečioji tokio kalibro žaidėjų karta“, – į ateitį žvalgėsi J. Kazlauskas.
Paaiškino, kodėl nesusidomėjo NBA
Treneris sulaukė klausimų ir apie savo paties karjerą. Skaitytojai domėjosi, ar jokiam klubui nuo praėjusio sezono nebevadovaujantis specialistas buvo sulaukęs pasiūlymo grįžti į „Žalgirį“.
„Puikiai sutariu su „Žalgirio“ vadyba, Pauliumi Motiejūnu, apie daug ką pasikalbame, bet tokių minčių nebuvo. O kaip aš grįšiu, jei dabartiniai treneriai irgi gerai dirba – Gintaras Krapikas su Š. Jasikevičiumi labai gera sutaria, duok Dieve, jiems sveikatos.
Aš tikrai pavargau per praėjusį čempionatą, reikia gerai pailsėti, kad darbas vėl teiktų malonumą. Juk šitiek metų jį atlieku. Kai šešerius metus treniravau ir „Žalgirį“, ir Lietuvos rinktinę, neturėjau jokių atostogų – išprotėti galima. Panašiai prabėgo treji metai Kinijos rinktinėje ir Pirėjo „Olympiakos“ klube. Dėl to ir nebegalėjau dirbti „Olympiakos“, nes kinai pradėjo mane šachuoti, reikėjo pasirinkti“, – pasakojo J. Kazlauskas.
Paklaustas, ar per karjerą niekada neturėjo galimybės išvykti dirbti į NBA, treneris prisiminė laikus, kai dirbo Kinijos rinktinės strategu.
„Toks šansas buvo – būti asistentu kažkurioje NBA komandoje. Bet nematau savęs ten. Tam, kad galėtumei dirbti NBA, tavo anglų kalbos žinios turi būti idealios. Daug dalykų ten vyksta kitaip“, – sakė specialistas.
Skaitytojai taip pat prašė palyginti šalių, kuriose jam teko darbuotis ilgesnį laiką, virtuvę ir teiravosi apie mėgstamą muziką, filmus, automobilius.
„Maistas Lietuvoje tikrai skanus, ypač jei pagamina kažkas iš mano šeimos. Graikijoje skanesnė nei pas mus žuvis, taip pat aviena. Kinijoje labai specifinis maistas, kitoks, bet jei žinai, kur eiti ir ką valgyti – patiks“, – pasakojo treneris.
„Mėgstu ramią, romantišką muziką. Muzika dviems yra mano muzika. Klausausi jos važinėdamas iš Vilniaus į Kauną ir panašiai. O kalbant apie filmus, kažkada man labai patiko „Kartą Amerikoje“. Dabar tokio mėgstamo filmo neįvardinčiau – reikėtų gerai pagalvoti“, – sakė J. Kazlauskas, savo garaže laikantis vienintelį „Toyota“ markės automobilį.