„Malonu, kad susirinkome visi padėti vaikams, kad federacija prisideda. Auginame jaunus žmones Lietuvos rinktinei ir komandoms, kad Lietuvos krepšinis eitų į priekį, o ne atgal“, – sakė J. Valančiūnas, ketvirtadienį atidaręs trijų dienų trukmės jaunųjų krepšininkų treniruočių stovyklą.
Jos metu krepšinio įgūdžių ir paslapčių mokys buvęs NBA treneris Nealas Meyeris, Saulius Štombergas, buvęs J. Valančiūno treneris G. Regina, Šarūnas Sakalauskas, Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris Arvydas Gronskis.
Pats stovyklos „krikštatėvis“ dabar dar ilsisi nuo krepšinio ir laukia žinių iš agento, derinančio naujos sutarties su „Raptors“ sąlygas.
Lietuvos žiniasklaidai 23-ejų uteniškis pasakojo apie savo vaidmenį klube, laukiantį individualų pasirengimą, Donatą Motiejūną ir galimus bendražygius Lietuvos rinktinės priekinėje linijoje.
– Ar klubams jau sudarė vasaros darbų planą? – pasiteiravome J. Valančiūno
– Datų dar nežinau, bet tikrai važiuosiu į Ameriką treniruotis – turbūt liepos mėnesį. Praleisiu ten nemažai laiko. Ar spėsiu grįžti į pirmą rinktinės stovyklą? Žiūrėsiu, kokius bilietus nupirks (šypsosi – DELFI). Pirmoji stovykla vis tiek būna skirta fiziniam pasirengimui, salėje judame nedaug. O pasiruošti fiziškai galėsiu ir sportuodamas Amerikoje, tikrai ten nesėdėsiu prie ežero. Todėl manau, kad pasivyti bus nesunku, tik galbūt reikės individualiai padirbėti su treneriais mokantis naujus derinius.
– Kokias užduotis vasarai kelia „Raptors“, ką norite patobulinti pats?
– Visko trūksta, ties viskuo reikia padirbėti. Norėtųsi patobulinti metimą, judesius po krepšiu, kur praleidžiu daugiausiai laiko. Taip pat ir fizinis pasiruošimas.
– Ar vyksta derybos su „Raptors“ dėl sutarties pratęsimo?
– Tuo užsiima agentas, jis kažką derina, kalbasi. Taip, derybos vyksta. Norėčiau likti Toronte, nes visus ten pažįstu, labai geras personalas, visa organizacija labai ištobulinta. Man ten gerai.
– JAV ir Kanados žiniasklaidoje būta daug svarstymų, ar pakankamai greitai tobulėja J. Valančiūnas. Ką galvojate jūs pats?
– Tegul jie ir svarsto, tai – jų duona. Aš savęs nevertinu. Su treneriu nesiginčiju, darau, ką jis liepia daryti. Jeigu tenkinu – gerai, jeigu netenkinu, judėsiu kažkur tolyn.
– Lietuvos rinktinėje parodote, kad galite imtis kur kas didesnio vaidmens nei „Raptors“ ekipoje.
– Tai pasirašysiu kontraktą su Lietuvos rinktine (juokiasi – DELFI).
– Jei nenorite kalbėti apie save, galbūt galėtumėte įvertinti Donato Motiejūno progresą?
– Donatas žengė ne vieną, o tris didelius žingsnius į priekį. Labai gaila dėl tos jo traumos – rinktinei jis būtų didelis koziris. Bet tikiuosi, kad viskas jam bus gerai, ir pasveikęs Donatas atgaus tokią pačią sportinę formą.
– Kol kas dar stebite per televizorių NBA finalą, bet netrukus reikės pereiti prie europietiško krepšinio ir Jono Kazlausko schemų. Ar draugiškų rungtynių pakanka persikvalifikuoti?
– Krepšinis visur vienodas – reikia įmesti į krepšį. Keletas taisyklių skiriasi, schemos kitokios, bet ir NBA kiekvienas treneris turi savo taktiką. O J. Kazlausko komandoje žaidžiu nebe pirmus metus, manau, nebus sunku vėl perprasti jo propaguojamo krepšinio braižą.
– LKL finale sekėte mikrodvikovą tarp dviejų kandidatų į Lietuvos rinktinę: Antano Kavaliausko ir Roberto Javtoko. Kokį įspūdį susidarėte?
– Jie – skirtingų stilių žaidėjai. A. Kavaliauskas – labai stiprus puolime, žino, kaip užpulti krepšį, turi nemažai judesių. O R. Javtokas – gynybos specialistas.