Turkijos grandai pusfinalyje Belgrade pirmavo nuo 22-os iki pačios paskutinės sekundės ir 76:67 nugalėjo pasakišką sezoną turėjusius žalgiriečius, kurie vien per pirmą mačo pusę pametė net 12 kamuolių.
Po rungtynių „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius pripažino, kad jo auklėtiniai pasirodė tikrai neidealiai, bet vis tiek iš širdies dėkojo jiems už įdėtas pastangas tiek Belgrade, tiek per visą sezoną.
Anot Š. Jasikevičiaus, „Žalgirį“ į Finalo ketvertą sugrąžinusio po 19 metų, nors ir pralaimėta, motyvacijos komandai rungtynėse dėl trečiosios vietos pritrūkti neturėtų.
„Aš galvoju, kad mes buvome apakinti atmosferos. Manau, kad neatlikome visų smulkmenų, detalių, dėl kurių buvome susitarę. Buvo galima geriau kontroliuoti rungtynes – turiu omenyje tuos dalykus, kuriuos galime kontroliuoti.
Buvo prastos užtvaros, prasti sprendimai. Kalbos nėra, kad kai kurie sprendimai buvo blogi dėl jų gynybos, bet buvo ir klaidų, kurios nebuvo išprovokuotos. Keista, nes per treniruotes ruošėmės 100 procentų viskam, kas čia ir vyko.
Tačiau žaidėjams reikia praeiti tokius sunkumus – spaudimą, įtampą, detales, fiziškumą, su kuriuo žaidė „Fenerbahče“. Jie kažkiek iš ritmo išmušė mūsų įžaidėjus. Ir kai kažkokiu mistiniu būdu sugrįžome į rungtynes, mus nužudė Bobby Dixonas. Nieko blogo negaliu pasakyti apie savo komandą – jie fantastiniai, jie kovotojai, bet kartais reikia tokius dalykus praeiti ir galvoju, kad šiandien mus šiek tiek nubaudė ir patirties stoka“, – sakė Š. Jasikevičius.
– Kaip komandai pavykdavo prisivyti varžovus, kai atrodydavo, jog jie jau nutolo?
– Kažkoks plano laikymasis leido mums tai padaryti. Mes daugiau mažiau žinojome viską, kas mūsų laukia. Žinojome, kad kažkuriuo momentu jie keisis, kad visi Artūro Milaknio „išėjimai“ bus prižiūrimi – žmonės gynyboje keisis. Reikėjo už tai juos nubausti, bet, aišku, reikia turėti patyrimo. Nenubaudėme. 20 klaidų šiame lygyje yra per daug. Mes kažkokiu mistiniu būdu dar buvome rungtynėse. Ir man kaip treneriui šis susitikimas tai bus gera pamoka.
Sakau, jūs visą laiką šnekate apie patirtį, visa Europa šneka apie patirtį, o man apie ją šnekėti nepatinka. Yra daug komandų, kurios laimėjo ir neturėjusios patirties. Bet šiandien išlindo patirties stoka.
– Ar Bobby Dixono tritaškius, galutinai paskandinusius „Žalgirį“ ketvirtajame kėlinyje, buvo galima sukontroliuoti?
– Aš manau, kad taip. Ketvirto kėlinio pradžioje mes išėjome neturėdami pražangų. O neturėdamas pražangų tu negali leisti mesti. Visi metikai daugmaž buvo kontroliuojami – ir Nunnally, ir Guduričius. Na, prastai gynėmės prieš Datomę. Žinojome, kad nepaliksime „Fenerbahče“ su 40 taškų, nes čia aukščiausios klasės žaidėjai. Ir dar kažkiek išsilaikėme rungtynėse, bet tie tritaškiai buvo labai skausmingi.
– O kaip varžovai sugebėjo apsiginti nuo „Žalgirio“ tritaškių – pataikėte vos du tolimus metimus iš dešimties?
– Padėjo fiziškumas, rankų ilgis – jie aukštesni už mus daugelyje situacijų. 20 padarytų klaidų yra labai daug, ir buvo labai elementarių situacijų, kuriose klydome. Kova dėl atšokusio kamuolio mums kažkiek leido išsilaikyti ir būti konkurencingiems, bet kai atsikovodavome tuos kamuolius, nelabai juos už tai nubausdavome. O jie pirmoje pusėje iš šešių atkovotų kamuolių mums įmetė 11 taškų. Nemažai.
– O situaciją, kai Artūras Milaknis į gynybą per pusę aikštės bėgo tiesiai nuo suoliuko, išprovokavo įtampa, ar buvo kažkokios kitokios aplinkybes?
– Nežinau – buvo išvardinti penki žaidėjai, kurie eina į aikštelę. Vienas neišgirdo, ar blogai klausė. Nežinau.
– Visi varžovų žaidėjai prieš rungtynes teigė, kad reikia stabdyti Keviną Pangosą. Ar galima sakyti, kad pusantro kėlinio jiems tai pavyko padaryti?
– Aš manau, kad taip. Ir vėl nesuprantu – kodėl, nes viską buvome aptarę, tačiau labai blogai žaidėme prieš varžovų „step out‘ą“, nors rungtynių pradžioje aikštėje ir nebuvo pagrindinio šio dalyko meistro Jano Vesely, žaidė žemesnio lygio krepšininkai. Ir mes jų nenubaudėme, o ruošėmės būtent šitai gynybai kartu su pasikeitimais.
Daug galima kalbėti, bet aš pasakiau žaidėjams, kad juos labai myliu, kad jie pasiekė fantastiškai daug. Ir negaliu jų kaltinti. Šitą dalyką reikia patirti, aš pats tai žinau asmeniškai.
– Prieš 19 metų iš Vilniaus stebėjote, kaip „Žalgiris“ žaidžia Finalo ketverte, o dabar čia esate pats. Koks jausmas?
– Na, Vilniuje sėdėjau ramus, šiandien nervų šiek tiek daugiau, toks ir skirtumas. Bet sakau, jau geriau būti čia, nei būti Vilniuje ar Kaune, kai vyksta Finalo ketvertas. Jausmas fantastinis, sugrįžti į aukščiausią lygį... Duok Dieve, kad tokių šansų mums būtų daugiau.
– Ar jautėsi sirgalių parama?
– Jautėsi. Aš manau, jie atsilaikė prieš žymiai didesnį turkų gerbėjų būrį. Reikėjo daug rėkti, dabar balso beveik nebeturiu. „Fenerbahče“ fanai yra įspūdingi, tą žinau nuo savo karjeros laikų, bet mūsiškiai buvo aukščiausio lygio.
– Pasibaigus rungtynėms kažką ilgai kalbėjotės su Željko Obradovičiumi. Suprantame, kad tai asmeniška, bet gal kažką išduotumėte?
– Daug nesakysiu (juokiasi). Na mes draugai. Jis gražiai šnekėjo, o aš – dar gražiau. Jam tikrai jaučiu labai didelę pagarbą ir esu laimingas, kad Željko yra mano draugais.
Šių metų Eurolygos čempionams atiteks 1 milijonas eurų, finalininkams – 500 tūkst., trečiai vietai – 300 tūkst., o ketvirtai – 200 tūkst. eurų.
Mažasis Eurolygos finalas vyks sekmadienį nuo 18 val., o didysis – nuo 21 val.