J. Kazlauskas į Lietuvos rinktinę grįžo po 11 metų pertraukos. Strategas Lietuvos krepšininkams vadovavo 1997–2001 metais. Tuomet J. Kazlauskui talkino Antanas Sireika, Rimas Girskis ir Donnas Nelsonas.
„Tai man didelė garbė, didelis pripažinimas. Lietuvos krepšinis gerais rezultatais išpaikino krepšinio mėgėjus. Tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, toks stabilumas, yra puikus rezultatas. Visų pirmiausia tai vaikų trenerių nuopelnas. Aš žinau, kur einu. Žinau, kad situacija yra pakankamai sudėtinga. Aš esu įsitikinęs, kad rinktinėje turi žaisti geriausi. Mano supratimu, kažką išvaryti iš rinktinės nėra teisinga. Kita vertus, turime puikaus jaunimo, todėl stengsiuosi kuo geriau sujungti patirtį ir jaunimą“, - pasirašęs sutartį teigė J. Kazlauskas.
Naujas rinktinės treneris teigė, kad savo padėjėjų kol kas nepasirinko.
„Kandidatų yra nemažai. Aš senokai dirbau Lietuvoje, todėl nėra didelio skirtumo, su kuo dirbti. Dabar svarbiausia nustatyti optimaliausią variantą. Aišku, man bus reikalinga pagalba iš LKF, kas yra kas. Tada priimsime sprendimą. Kol kas jo tikrai nėra“, - teigė J. Kazlauskas.
Strategas neslėpė, kad prieš priimdamas sprendimą ilgai dvejojo.
„Svarsčiau ilgai. Neslėpsiu – (Arvydas) Sabonis mane įkalbėjo. Aš laikiausi nuostatos, kad jei kartą pasitraukei, nėra ko grįžti“, - sakė J. Kazlauskas.
J. Kazlausko sutartyje numatyta, kad treneris gali imtis darbo ir klube. Strategas neslepia, kad pasitaikius progai priimtų pasiūlymą dirbti klube.
„Jei gausiu pasiūlymą, kurio negalėsiu atsisakyti – priimsiu“, - neslėpė J. Kazlauskas.
Treneris neslėpė, kad kol kas nėra gerai susipažinęs su jaunąja Lietuvos krepšininkų kartą – tai bus vienas iš svarbiausių J. Kazlausko laukiančių darbų.
„Aš gana vidutiniškai pažįstu jaunąją kartą, tad pradžioje norėčiau prieš pagrindinę rinktinės stovyklą įvairiuose turnyruose pažiūrėti, kokį jaunimą turime ir kiek galima jį išnaudoti. Viskas, kas yra gerai rinktinei, nieko negalima atsisakyti ir turnyrai jauniems žaidėjams bus tik į naudą“.
Paklaustas ar bandys perkalbėti žaidėjus, kurie po Londono olimpiados nusprendė baigti karjerą rinktinėje, naujas rinktinės treneris pasiūlė jiems padėkoti ir paminklus pastatyti.
„Manau, kad tie žmonės labai rimtai pagalvojo prieš žengdami šį žingsnį. Dabar jiems reikia tik paminklus statyti ir „ačiū“ pasakyti. Laikausi nuomonės, kad rinktinėje turi būti visi stipriausi, dėl to tai ir yra rinktinė. Visi supranta, kad kartų kaita yra neišvengiama. Mano uždavinys - sušvelninti šį procesą ir pasiekti kaip galima geresnių rezultatų.
Rinktinė labai skiriasi nuo klubo. Ji susirenka dviem mėnesiams ir per juos turi pasiruošti varžyboms bei optimaliai sužaisti. Klube galima eksperimentuoti, keisti nepatikusius dalykus. O rinktinėje daug darbo įdedama iki susirinkimo. Aišku, jei kalbame apie krepšinį, tai mūsų uždavinys - kaip galima geriau išnaudoti žaidėjus, kuriuos turėsime. Žaidimas dėl to gali skirtis, nes su kitais krepšininkais gali būti iškeliami kiti akcentai“, - kalbėjo J. Kazlauskas.
Rinktinės žaidėjų pavardžių vyriausiasis treneris neminėjo, nes pasak jo, su tai žmonėmis viską suderinti reikia.
„Jūs norite pavardžių, bet mes turime viską suderinti su tais žmonėmis, gal jie turi kitokių planų“.