Tai pačiai, kurią pirmame rate Turkijoje buvo pavykę parblokšti 93:79. Žalgiriečiai tiek tada, tiek dabar į savo krepšį praleido lygiai po tiek pat – 79 taškus, tačiau patys šįkart tesukrapštė viso labo 58 taškelius, t. y. net 35 mažiau nei sezono pradžioje.
Būtent tiek smigo žemyn ne tik „Žalgirio“ rezultatyvumas, bet ir žaidimo, ypač puolime, kreivė. Dėl traumų, įtempto tvarkaraščio ir didėjančio spaudimo išsibalansavęs Kauno klubas antradienį nė per vieną mačo pusę nesurinko nė 30 taškų.
Atšipusius ašmenis puolant geriausiai iliustruoja tai, kad nė vienas žaliai baltų žaidėjas taip ir neįžengė į dviženklių pelnytų taškų zoną, o visa komanda tepataikė 3 tritaškius per 40 minučių, kai vienas Adrienas Moermanas atseikėjo daugiau – keturis.
Tai, kad „Žalgiris“ išgyvena juodą periodą, pripažįsta ir Šarūnas Jasikevičius. Jo teigimu, reikia laukti, kada jis baigsis.
Tuo metu DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ dalyvavęs treneris Alfredas Vainauskas ir komentatorius Vaidas Čeponis svarstė, kad žalgiriečiams galbūt pats laikas įnešti į savo žaidimą kokių nors naujovių ir netikėtumų, įvesti korekcijų į taktiką, kurią dauguma varžovų jau yra perkandę ir puikiai išanalizavę.
– Treneri, „Žalgiris“ turkams rimčiau priešinosi tik pirmame kėlinyje. Antrame šeimininkai jau atsiliko 16 taškų skirtumu (22:38), o ketvirtame net 26 taškais (53:79). Ar tikėjotės tokio rezultato?
– Buvo tikrai prastos rungtynės. Turbūt visi galvojo, kad „Žalgiris“ atsistos, atsikels ir bus pasiekta pergalė, bet matėme, kas įvyko. Gaila, bet ką darysi.
Dabar labai nesėkmingas tas laikotarpis ir rungtynių masė, kai susikrovė sunkios dvikovos – pradedant su CSKA, kai tik per nelaimę nepasiekėme pergalės, po to varginantis mačas su „Neptūnu“ ir du pratęsimai, kurie išbalansavo komandą. Tada iškart rungtynės su „Efes“, kurios parodė, kad nebeužtenka jėgų. Niekas tuo nesiskundžia ir nieko nesako, bet jaučiasi, kad jiems yra sunku.
– Vaidai, nė vienas „Žalgirio“ žaidėjas nepelnė dviženklio taškų skaičiaus, o visa komanda iš viso tesurinko 50 naudingumo balų, kai „Anadolu“ – 104. Tai – prasčiausias sezono pasirodymas?
– Laiko paimti pertrauką ir perkrauti baterijas nėra, dabar – pats sezono įkarštis. Vaidai, kaip reiktų gaivinti „Žalgirio“ žaidimą, ypač puolimą?
– Negaliu kategoriškai tvirtinti, kaip reikėtų daryti, nenoriu čia dalinti patarimų, bet susidaro įspūdis, kad „Žalgirį“ visi labai gerai išanalizavę – turiu omenyje, žaidimą per priekinę liniją, kai kamuoliais nuolat maitinamas Brandonas Daviesas arba kartais „ant ūselio“ Edgaras Ulanovas. Daugelis varžovų prieš B. Daviesą dabar jau dvigubina savo gynybą, labai rimtai tam ruošiasi, jis tada numeta kamuolį, o „Žalgiriui“ trūksta metikų, pastaruoju metu nepataiko net ir Artūras Milaknis.
Galbūt reiktų šiek tiek išlaisvinti žaidimą, suteikti daugiau laisvės gynėjams, jų improvizacijai, kad jie dažniau žaistų vienas prieš vieną. Matome, kad šį sezoną tas žaidimo modelis per priekinę liniją ir metant labai mažai tritaškių jau dažnai nebeveikia. Aišku, sezono metu nelengva pertvarkyti visą žaidimą.
– Treneri, ar sutiktumėte, kad šių metų „Žalgiriui“ jau būtinos tam tikros naujovės, nes jo žaidimą varžovai yra perkandę?
– Mes dabar esame visi specialistai. Aš puikiai suprantu ir „Žalgirį“, ir patį Šarūną. Jo ta taktika visą laiką pasiteisindavo, jie eidavo labai teisingu keliu ir eina. Manau, viską reikia palikti vyriausiajam treneriui ir jo štabui, kurie sprendžia, ką daryti ir kaip.
Tas centravimas ir tas B. Davieso maitinimas kamuoliais duoda rezultatą. Jeigu jis būtų tuos pirmus metimus sumetęs vakar, būtų buvę visai kitaip. O dabar strigome, nepataikėme. Buvo išmesta tiktai 11 tritaškių, kai varžovų – net 26-i.
Žmonių, kurie sunkiais momentais darydavo taškus, šį kartą neatsirado. Niekas nepavežė ir nepatraukė „Žalgirio“, kai buvo sunku. Iš kitos pusės, kai žaidė Laurynas Birutis, buvo 13-15 taškų praleista tiesiog po jo klaidų gynyboje varžovams taikant derinį „pick and roll“. Vis tiek jis yra lėtas. Laurynas – talentingas vaikis, viskas su juo yra gerai, bet tai ateities žaidėjas.
– Vaidai, patys žalgiriečiai nesutiko nesėkmės nurašyti nuovargiui ir traumoms, tačiau jie metė tik 12 baudų, kai su CSKA, pavyzdžiui, net 43. Ar ši statistika byloja apie agresijos ir jėgų stygių?
– Gal jie nenori, kad žmonės manytų, jog jie ieško pasiteisinimų. „Žalgiris“ Eurolygoje akivaizdžiai išprovokuoja daugiausiai pražangų, o vakar matėme, kiek mažai jie metė baudų.
– Alfredai, įžvelgiate racijos tokiame siūlyme – ar galima būti vardan Eurolygos šiek tiek paaukoti reguliarųjį LKL sezoną?
– Mes supraskime, ką reiškia vienas žodis „Žalgiris“. Vakar puikiai matėte, kad net ir pralaimint publika atsistojo, skandavo pavadinimą. Tai – nuostabus vaizdas, komandos supratimas, pagarba jai. Tai rodo didelį gerbėjų solidumą. Niekas nesupras ir niekada nepaaiškins, kad „Žalgiris“ gali pralošti. Šarūnas pripratino visą Lietuvą, kad „Žalgiris“ – tai pergalės. Komanda tai įrodė praėjusiais metais.
Š. Jasikevičius leidžia tuos jaunus žaidėjus ir šiandien. Šaunuolis. Tie vaikai duoda savo impulsą, stengiasi, treneris jai pasitiki. Bet jis negali tuo piktnaudžiauti, nes tas kiekvienas taškelis rimtose rungtynėse gali labai brangiai kainuoti. Rizikuoti galima, bet tai jau rizika, o mes norime, kad komanda laimėtų, to nori tauta.
– „Žalgirio“ duobė susijusi ir su tritaškių sausra. Į CSKA krepšį įskrido tik 5, į „Neptūno“ – 4, o į „Anadolu“ – vos 3 tolimi metimai, kai vienas A. Moermanas pataikė daugiau (4). Vaidai, „Žalgiriui“ verkiant trūksta snaiperių ar tiesiog drąsos atakuoti iš toli?
– Kai žaidėjai labai mažai meta tritaškių, dingsta ir tas pasitikėjimas, net ir tų žaidėjų, kurie gali pataikyti. Thomas Walkupas beveik nežiūri į lanką. Šaras reikalauja labai griežtai laikytis žaidybinės drausmės, todėl kartais žalgiriečiai net ir beveik laisvi nemeta ir toliau žaidžia pagal derinį.
„Žalgiriui“ tikrai trūksta metikų, jų trūksta, bet galbūt pradėtų neblogai pataikyti ir vidutiniai metikai, jeigu jie dažniau atakuos. O kai jie išmeta tik vieną-kitą, yra sudėtinga. Prisideda ir komplektavimas: ir P. Jankūnas (1/3), ir Aaronas White'as (5/20) labai vidutiniškai meta iš toli. Pauliaus metimai po traumos apskritai beveik visi yra per trumpi ir lekia į priekinę lanko dalį.
Iš gynėjų, kad mestų tritaškį, deriniai yra paruošti tik Artūrui Milakniui. Kiti jeigu ir atakuoja, tai iš tokių daugiau atsitiktinių situacijų.
– Treneri, A. Milaknis per paskutinę savaitę pataikė tik 1 tritaškį iš 8-ių, o mačą su „Anadolu“ baigė su minusiniu naudingumu. Kodėl šį sezoną stringa šio „Žalgirio“ senbuvio žaidimas?
– A. Milaknį visi pažįsta kaip puikų snaiperį. Kiek jis pats stengiasi gynyboje ir kokius atlieka veiksmus puolime. Vakar jis metė visiškai laisvas ir turėjo pataikyti, nes yra nuostabus metikas, bet nepasisekė, neįmetė. Buvo baisi diena.
– Alfredai, pats Š. Jasikevičius, kurį Eurolyga šiomis dienomis nubaudė už nepagarbą teisėjams, vakar buvo labai ramus ir panašu, kad antroje pusėje net pats nuleido ir rankas, ir savo toną. Suprato, kad nebėra šansų kabintis?
– Taip, kada 20 taškų atsiliekama, Šarūnas apsiramino, nes nebebuvo, ko spausti iš auklėtinių, matė, kad vilčių nebėra. Jau paprasčiausiai ir jo emocijos pasibaigė. Čia kiekvienam treneriui taip būna. Kai matai, kad tave daužo ir nebėra kur trauktis, tau belieka laukti, kad tos rungtynės kuo greičiau pasibaigtų. Manau, kad dėl to Šaras ir nusiramino. Tai yra normalu.
Aš galiu pabandyti jį apginti. Daug kas kalba, kodėl čia jis šaukia, rėkia. Jis toks yra ir taip veda žaidimą. Tai vienas iš elementų, kuris duoda pliusą. Žaidėjai turi suprasti, kad jei tave nuperka „Žalgiris“, bus tas spaudimas ir iš tavęs reikalaus 100 procentų. O kam nepatinka ir nenori važiuot į tokią komandą, tai tu ir nevažiuok, nes kitaip nebus. Šaras yra figūra, treneris iš didžiosios raidės. Daug žmonių važiuoja į areną pažiūrėti ne tik krepšinio, bet ir to, kaip elgiasi, ką kalba Š. Jasikevičius.
– Treneri, 1998-1999 m. jums vadovaujant Vilniaus „Lietuvos rytui“ jame vieną sezoną žaidė ir tuomet 22-ejų Š. Jasikevičius. Kokios jo charakterio savybės jums įsiminė labiausiai?
– Jis – labai stipri asmenybė, taktiškas, protingas žmogus. Labai karštas, norintis įrodyti savo teisybę, nes dažniausiai ji jo ir būdavo.
– Vaidai, žiūrint į tolesnes kovas, ar „Žalgiris“ (7/10) šiemet dar pajėgus pakilti į aštuntuką?
– Nežinau, bus labai sunku. Jeigu nebūtų traumų, „Žalgiris“, ko gero, būtų tame aštuntuke, o dabar misija – supersudėtinga. Iš likusių rungtynių reikia laimėti mažiausiai aštuonerias, bet būna, kad ir 15 pergalių neužtenka atkrintamosioms. „Žalgiris“ tų pergalių dar tikrai iškovos, bet, ar užteks jų iki aštuntuko, labai sunku prognozuoti.
